Kas ir kokiomis aplinkybėmis priima sprendimą keisti specialiuosius reikalavimus, jeigu statytojas nepageidauja jų pakeisti (2023.04.26)

KLAUSIMAS

      Kreipiamės atstovaudami klientą UAB „<...>“, juridinio asmens kodas <...>, buveinės adresas <...>, pridedamos teisinių paslaugų teikimo sutarties pagrindu. Vadovaujantis Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2011 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1V-194, kreipiamės siekdami gauti statybą reglamentuojančių teisės aktų normų išaiškinimą.

      Nėra pakankamai reglamentuota ir neaišku kaip taikyti teisės aktų reikalavimus atvejais, kai po statybą leidžiančio dokumento išdavimo yra siekiama atlikti projekto pakeitimą, kuriuo keičiama dalies patalpų paskirtis, t. y. esminiai projekto sprendiniai ir gaunamas naujas statybą leidžiantis dokumentas. Situacija yra tokia, kad žemės sklype yra statomi (rekonstruojami) ypatingi pastatai. Statiniams buvo parengti projektiniai pasiūlymai, gauti Vilniaus miesto savivaldybės 2015-08-13 specialieji architektūros reikalavimai (toliau – SAR), parengti techniniai projektai, gauti statybą leidžiantys dokumentas ir pradėti statybos darbai, kurie yra jau įpusėję. Sklype buvo išduoti du statybą leidžiantys dokumentai:

- 2016-03-25 Leidimas rekonstruoti statinį (- ius) Nr. <...>;

- 2019-11-27 Leidimas statyti naują (- us) statinį (- ius) Nr. <....>.

      Pasikeitus ekonominei situacijai ir aplinkybėms, statytojas nusprendė keisti nedidelės dalies pastato patalpų paskirtį. Pastato architektūriniai sprendiniai nekeičiami, o keičiama tik dalies pastato vidaus patalpų paskirtis ir jų išdėstymas. Bet pabrėžtina, kad patys pastatai jau yra pastatyti, pastatytas visas pastatų tūris, pilnai įrengtos konstrukcijos, tačiau jie dar nėra baigti.

    Keičiant dalies patalpų paskirtį pagal teisės aktų reikalavimus turi būti gaunamas naujas statybą leidžiantis dokumentas pakeistam projektui ir rengiami nauji projektiniai pasiūlymai bei su jais supažindinama visuomenė. Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 (toliau – Reglamentas) 60 punkte nurodyta, kad kai po statybą leidžiančio dokumento išdavimo keičiami statomo visuomenei svarbaus statinio esminiai projekto sprendiniai ir rengiamas naujos laidos projekto sprendinių dokumentas, kuriam privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą Reglamento 60 punkte nustatyta tvarka turi būti atliktos visuomenės informavimo apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą procedūros ir nustatyta tvarka gautas pritarimas pakeistiems pasiūlymams.

      Kaip minėta, yra pakankamai aiškiai reglamentuota, kad po statybą leidžiančio dokumento išdavimo siekiant keisti dalies nebaigto statyti pastato patalpų paskirtį yra reikalinga nustatyta tvarka paviešinti tokius pakeitimus rengiant projektinius pasiūlymus ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Tačiau nėra reglamentuota kokią įtaką daro naujo statybą leidžiančio dokumento gavimas jau realiai pastatytam pastatui.

      Pažymėtina, kad Statybos įstatymo galiojančioje redakcijoje 24 straipsnio 24 dalyje nustatyta, kad statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo tą dieną, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai. Šiuo konkrečiu atveju nuo specialiųjų reikalavimų išdavimo bei statybą leidžiančių dokumentų jau yra praėjęs ilgas laikas, todėl didelė dalis teisės aktų reikalavimų yra pasikeitę. Atitinkamai statytojui yra svarbu, kad pagal atnaujintą statybą leidžiantį dokumentą nebūtų taikomi šiuo metu galiojantys teisės aktų reikalavimai, nes juos pakeitus ar panaikinus bus taikomi pasikeitę teisės aktų reikalavimai.

      Visgi pastebėtina, kad nurodyta Statybos įstatymo 24 straipsnio 24 dalies norma, įtvirtinanti, kad projektams turėtų būti taikomi tie teisės aktai, kurie galiojo SAR išdavimo metu, o jei SAR nebuvo išduotas, tuomet tie teisės aktai, kurie galiojo prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikimo metu, buvo priimta ir įsigaliojo tik nuo 2017-01-01. Taigi nei SAR išdavimo metu (2015-08-13), nei pirmojo leidimo rekonstruoti statinį išdavimo metu (2016-03-25) ši norma dar negaliojo.

      Pastebėtina, kad nėra galimybės jau faktiškai pastatytam pastatui jį pritaikyti šių dienų reikalavimams, nes jie yra žymiai pasikeitę. Pvz., B energetinio naudingumo klasės pastatą perstatyti į A++ klasė pastatą sudarytų ypatingai didelius kaštus ir iš esmės technologiškai turėtų būti griaunamos esamos konstrukcijos ir viskas perstatoma iš naujo.

      Atitinkamai kyla klausimas kokie teisės aktai galiojimo laike atžvilgiu bus taikomi tuo atveju, kai keičiant dalį esminių projekto sprendinių bus gautas naujas statybą leidžiantis dokumentas. Ar gali būti taikomi SAR išdavimo metu (2015-08-13) galioję teisės aktai? O galbūt taikomi tokie teisės aktai, kurie galiojo 2017-01-01, kai įsigaliojo Statybos įstatymo norma (24 str. 24 d.), įtvirtinanti aprašytą išimtį dėl reikalavimų projektams taikymo laiko atžvilgiu?

      Taip pat kitas klausimas yra dėl SAR galiojimo ir būtinybės juos keisti naujais specialiaisiais architektūros reikalavimais. Nors nuo jų išdavimo jau yra praėję daugiau nei 5 metai, tačiau pagal juos pirminiai statybą leidžiantys dokumentai buvo gauti ir šie statybos darbai dar nėra baigti, todėl SAR vis dar yra galiojantys.

      Specialiųjų reikalavimų išdavimo tvarka yra reglamentuota Statybos įstatyme ir Specialiųjų reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų struktūros ir išdavimo tvarkos apraše, patvirtintame Aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. D1-22 (toliau – Aprašas). Aprašo 11 punkto antrajame sakinyje numatyta, kad Išduoti specialieji architektūros reikalavimai keičiami naujais specialiaisiais architektūros reikalavimais Statybos įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) siūlymu arba Statybos įstatymo 24 straipsnio 9 ir 10 dalyse nurodytų komisijų siūlymu. Pakeitus specialiuosius architektūros reikalavimus naujais, anksčiau išduoti specialieji architektūros reikalavimai netenka galios.

      Taip pat Statybos įstatymo 24 straipsnio 23 dalyje numatyta, kad Specialieji reikalavimai ir prisijungimo sąlygos galioja 5 metus nuo jų išdavimo dienos, jeigu statybą leidžiantis dokumentas negautas. Gavus statybą leidžiantį dokumentą, specialieji reikalavimai ir prisijungimo sąlygos galioja iki statybos užbaigimo procedūrų užbaigimo dienos. Šioje situacijoje pagal išduotus specialiuosius reikalavimus jau buvo gauti statybą leidžiantys dokumentai, tačiau siekiama juos pakeisti pagal pakoreguotus projektinius ir jų pagrindu pakeistą techninį projektą. Pabrėžtina, kad pakeistas projektas pilnai atitiks ir SAR reikalavimus, todėl šių reikalavimų mūsų nuomone keisti nėra būtina.

      Taigi pagal nurodytus teisės aktų reikalavimus nėra iki galo aišku ar esant išduotam statybą leidžiančiam dokumentui ir statybos darbų vykdymo eigoje nusprendus pakeisti projektą pakeičiant dalies patalpų paskirtį, dėl ko reikia rengti naujus projektinius pasiūlymus ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, yra būtina keisti ir ankstesnius specialiuosius reikalavimus. Ar specialieji reikalavimai turėtų būti keičiami net ir tais atvejais kuomet pakeistas projektas pilnai atitinka pirminius specialiuosius reikalavimus? Manytina, kad nesant prieštaravimų tarp pakeisto projekto sprendinių ir pirminių specialiųjų reikalavimų, šiuos reikalavimus nėra būtina keisti.

      Tuo labiau, kad toks pirminių specialiųjų reikalavimų panaikinimas ir naujų išdavimas sukeltų itin neigiamas pasekmes, nes esant jau įrengtai didžiąją dalį pastato konstrukcijų, nuo specialiųjų reikalavimų pakeitimo būtų taikomi nauji teisės aktų reikalavimai, kurių įgyvendinimas gali būti labai sudėtingas.

       Pavyzdžiui, energetinio efektyvumo klasės pakeitimas į aukštesnę esant jau sumontuotoms pagrindinėms konstrukcijoms tampa ypatingai sunkiai įgyvendinamas.

    Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašoma pateikti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patvirtintą rašytinę konsultaciją dėl nurodytų teisės aktų reikalavimų taikymo ir atsakyti į klausimus:

     1. Aprašytu atveju (kai SAR buvo išduotas 2015-08-13, leidimas rekonstruoti statinį išduotas 2016-03-25, leidimas statyti naują statinį išduotas 2019-11-27, o Statybos įstatymo 24 straipsnio 24 dalies norma įsigaliojo nuo 2017-01-01), prašome paaiškinti kokie teisės aktai ir reikalavimai projektui galiojimo laike atžvilgiu bus taikomi siekiant keisti esminius projekto sprendinius ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą?

     2. Ar aprašytu atveju, kai projektiniai pasiūlymai rengiami tik tikslu paviešinti atliekamus projekto pakeitimus po statybą leidžiančio dokumento išdavimo, po naujų projektinių pasiūlymų viešinimo visais atvejais turi būti keičiami išduoti specialieji reikalavimai? Ar specialieji reikalavimai gali būti nekeičiami, jeigu jie atitinka pakeisto projekto sprendinius ir tarp jų ir projekto nėra prieštaravimų, nors jie yra išduoti ir daugiau nei prieš 5 metus?

     3. Aprašytu atveju kas ir kokiomis aplinkybėmis priima sprendimą keisti specialiuosius reikalavimus, jeigu statytojas nepageidauja jų pakeisti? Kas ir kokiomis aplinkybėmis priima sprendimą kokios dienos teisės aktų redakciją taikyti nurodytiems projekto pakeitimams?  

ATSAKYMAS (2023.04.26, Nr. 2D-7230)

      Atsakydami į paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys.

    Taip pat informuojame, kad Inspekcija konsultacijas teikia Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėse^[1] (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Pagal Taisyklių 4.1 punktą konsultacija – tai žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais. Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių situacijų nagrinėjimo, išvadų dėl jų teikimo ir sprendimų priėmimo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymu (toliau – Įstatymas), teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese, yra advokatų teikiamos teisinės paslaugos^[2]. Klientas dėl teisinių paslaugų teikimo su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį^[3]. Į valstybės instituciją advokatas turi teisę kreiptis Įstatymo nustatyta tvarka ne konsultacijos dėl teisės aktų taikymo, o dėl teisinėms paslaugoms teikti reikalingos informacijos bei duomenų, dokumentų ir jų nuorašų, esančių valstybės ir savivaldybių institucijose, registruose, valstybės informacinėse sistemose gavimo^[4].

      Paklausime nurodote, kad konkrečiu atveju išduoti specialieji architektūros reikalavimai (toliau – SAR) 2015-08-13, statybą leidžiantys dokumentai (toliau – SLD) – leidimas rekonstruoti statinį 2016-03-25, leidimas statyti naują statinį 2019-11-27 – ir keliate klausimus dėl naujos laidos projekto, rengiamo dėl pastato dalies patalpų paskirties keitimo, atitikties teisės aktų reikalavimams.

Pateikiame su paklausimu susijusį teisinį reguliavimą ir nuomonę dėl jo taikymo pagal Inspekcijos kompetenciją.

     Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 47 dalimi, specialieji reikalavimai – neprivalomas, statytojo (užsakovo) pageidavimu statiniui nustatytų specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų rinkinys, kurį išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.

      Pažymėtina, jog specialiųjų reikalavimų apibrėžtis įtvirtinta 2017-01-01 įsigaliojusioje Statybos įstatymo redakcijoje.

      Statybos įstatymo 24 straipsnio 23 dalyje numatyta, kad specialieji reikalavimai ir prisijungimo sąlygos galioja 5 metus nuo jų išdavimo dienos, jeigu SLD negautas. Gavus SLD, specialieji reikalavimai ir prisijungimo sąlygos galioja iki statybos užbaigimo procedūrų užbaigimo dienos.

      2017-01-11 įsigaliojo Specialiųjų reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų struktūros tvarkos aprašas^[5] (toliau – Aprašas), reglamentuojantis specialiųjų reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų struktūrą ir išdavimo reikalavimus.

Pagal Aprašo 2 punktą, savivaldybės meras (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio nuostatomis ir Aprašu, specialiuosius reikalavimus (specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų rinkinį) išduoda statytojui (užsakovui) pageidaujant.

      Aprašo 11 punkte nurodyta, kad išduoti specialieji architektūros reikalavimai keičiami naujais specialiaisiais architektūros reikalavimais Statybos įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka savivaldybės mero (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) siūlymu arba Statybos įstatymo 24 straipsnio 9 ir 10 dalyse nurodytų komisijų siūlymu. Pakeitus specialiuosius architektūros reikalavimus naujais, anksčiau išduoti specialieji architektūros reikalavimai netenka galios.

      Aprašo 11 punkte minimos Statybos įstatymo 24 straipsnio 8, 9 ir 10 dalys reglamentuoja specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų keitimo, siekiant jų tarpusavio suderinamumo, išduodant specialiuosius reikalavimus, tvarką.

      Statybos įstatymo 2 straipsnio atitinkamai 11 ir 45 dalyje apibrėžta: esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta žemės sklype (teritorijoje), statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai; projektiniai pasiūlymai – pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus.

      Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais, tarp jų – projektiniais pasiūlymais (kai juos rengti privaloma aplinkos ministro nustatytais atvejais) (esminiai statinio projekto sprendiniai turi atitikti projektinius pasiūlymus); specialiaisiais reikalavimais (jeigu jie gauti); prisijungimo sąlygomis); galiojančiais teisės aktais.

      Kaip nustatyta Statybos įstatymo 24 straipsnio 24 dalyje, statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo tą dieną, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai. Praėjus 5 metams po specialiųjų reikalavimų išdavimo dienos ir tais atvejais, kai specialieji reikalavimai nebuvo išduoti, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo prašymo gauti SLD, kuris buvo priimtas, pateikimo dieną.

      Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalimi, jeigu išdavus SLD keičiasi esminiai statinio projekto sprendiniai, norint tęsti statybą, šio įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka apie numatomą statinių projektavimą (kai jis privalomas) turi būti informuojama visuomenė ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka reikia gauti naują SLD (kai jis privalomas), išskyrus atvejus, kai nepažeidžiant teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, teritorijų planavimo dokumentų, SLD, specialiųjų reikalavimų, esminių statinio architektūros reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų, atliekami keitimai, nurodyti šios dalies 1-4 punktuose.

      Primindami, jog Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių situacijų nagrinėjimo ir išvadų teikimo, ir atsižvelgdami į nurodytas teisės aktų nuostatas, teikiame nuomonę dėl paklausime suformuluotų klausimų.

     Dėl klausimo „1. Aprašytu atveju (kai SAR buvo išduotas 2015-08-13, leidimas rekonstruoti statinį išduotas 2016-03-25, leidimas statyti naują statinį išduotas 2019-11-27, o Statybos įstatymo 24 straipsnio 24 dalies norma įsigaliojo nuo 2017-01-01), prašome paaiškinti kokie teisės aktai ir reikalavimai projektui galiojimo laike atžvilgiu bus taikomi siekiant keisti esminius projekto sprendinius ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą?“

      Kaip ir minėta, specialiųjų reikalavimų apibrėžtis Statybos įstatyme įtvirtinta 2017-01-01, todėl 2015-08-13 išduoti SAR nelaikytini specialiaisiais reikalavimais, kaip jie apibrėžti Statybos įstatymo 2 straipsnio 47 dalyje.

      Keičiant esminius statinio projekto sprendinius, kai privaloma gauti naują SLD, naujos laidos statinio projektas turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galioja prašymo gauti SLD, kuris priimtas, pateikimo dieną.

      Dėl klausimo „2. Ar aprašytu atveju, kai projektiniai pasiūlymai rengiami tik tikslu paviešinti atliekamus projekto pakeitimus po statybą leidžiančio dokumento išdavimo, po naujų projektinių pasiūlymų viešinimo visais atvejais turi būti keičiami išduoti specialieji reikalavimai? Ar specialieji reikalavimai gali būti nekeičiami, jeigu jie atitinka pakeisto projekto sprendinius ir tarp jų ir projekto nėra prieštaravimų, nors jie yra išduoti ir daugiau nei prieš 5 metus?“

      Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 47 dalyje pateiktą apibrėžtį ir Aprašo 2 punkto nuostatas, specialieji reikalavimai neprivalomas, statytojo (užsakovo) pageidavimu savivaldybės mero (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) išduodamas statiniui nustatytų specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų rinkinys. Specialiųjų reikalavimų pakeitimo teisės aktai nenumato. Statytojas gali kreiptis dėl naujų specialiųjų reikalavimų išdavimo, jei turi tokį poreikį. Jeigu specialieji reikalavimai gauti, jie tampa privalomuoju statinio projekto rengimo dokumentu, kurio negalima pažeisti rengiant projekto pakeitimus.

      Dėl klausimo „3. Aprašytu atveju kas ir kokiomis aplinkybėmis priima sprendimą keisti specialiuosius reikalavimus, jeigu statytojas nepageidauja jų pakeisti? Kas ir kokiomis aplinkybėmis priima sprendimą kokios dienos teisės aktų redakciją taikyti nurodytiems projekto pakeitimams?“

      Pakartojame, kad paklausime minimu atveju specialieji reikalavimai (kaip jie apibrėžti Statybos įstatymo 2 straipsnio 47 dalyje) nėra išduoti. Specialiųjų reikalavimų pakeitimo teisės aktai nenumato.

   Bendruoju atveju, kai statytojas pageidauja gauti specialiuosius reikalavimus, jų išdavimo procedūrų metu išduoti specialieji architektūros reikalavimai gali būti keičiami naujais specialiaisiais architektūros reikalavimais Statybos įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka savivaldybės mero (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) siūlymu arba Statybos įstatymo 24 straipsnio 9 ir 10 dalyse nurodytų komisijų siūlymu.

      Inspekcijos nuomone, kai, pakeitus esminius statinio projekto sprendinius (šiuo atveju – pastato patalpų paskirtį), privaloma parengti naują projekto laidą ir gauti naują SLD, naujos laidos projektas turi atitikti konkrečiu atveju privalomus Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje išvardytus privalomuosius statinio projekto rengimo dokumentus, tarp jų – projektinius pasiūlymus (esminiai statinio projekto sprendiniai turi atitikti projektinius pasiūlymus), specialiuosius reikalavimus (jeigu jie statytojo pageidavimu gauti), galiojančius teisės aktus. Kai specialieji reikalavimai neišduoti, naujos laidos projektas turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galioja prašymo gauti naują SLD, kuris priimtas, pateikimo dieną.

      Projektinius sprendinius privalo parinkti kompetentingas projektuotojas, prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projektas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas, nes tokia prievolė jam nustatyta Statybos įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje. Taigi projektuotojo pareiga užtikrinti, kad naujos laidos projektas atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, atsižvelgiant į Statybos įstatymo 24 straipsnio 24 dalies nuostatas. 

      Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.