Savivaldybės administracijos pastabų pagrįstumas dėl šlaitinių stogų ir apželdinimo (2022-04-06)

KLAUSIMAS

PRAŠOME IŠAIŠKINTI

        Ar yra pagrįsti derintojos V. D. reikalavimai pastato architektūrai t.y. projektuoti pastatus privalomai tik su šlaitiniais stogais ir sklypo sutvarkymui privalomai įrengti perimetrinį apželdinimą, kai to nėra detalaus plano privalomuosiuose reikalavimuose, specialiuosiuose reikalavimuose ir kai greta esantiems sklypams su analogiška architektūra yra gauti leidimai, kuriems pritarė pati V. D.

ATSAKYMAS (2022-04-06, (9.12)2D-6335)

Atsakydami į Jūsų paklausimą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos  (toliau – Inspekcija) kompetenciją, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal paklausėjo pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys.

       Taip pat informuojame, kad Inspekcija konsultacijas teikia vadovaudamasi Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Pagal Konsultavimo taisyklių 4.1 papunktį, konsultacija – žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais. Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių situacijų nagrinėjimo, vertinamojo pobūdžio išvadų dėl projektus tikrinančių subjektų pastabų teikimo, todėl pateikiame tik su paklausimu susijusį teisinį reguliavimą ir nuomonę dėl jo taikymo.

          Prašote išaiškinti „Ar yra pagrįsti derintojos V. D. reikalavimai pastato architektūrai t.y. projektuoti pastatus privalomai tik su šlaitiniais stogais ir sklypo sutvarkymui privalomai įrengti perimetrinį apželdinimą, kai to nėra detalaus plano privalomuosiuose reikalavimuose, specialiuosiuose reikalavimuose ir kai greta esantiems sklypams su analogiška architektūra yra gauti leidimai, kuriems pritarė pati V. D.?“

Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 2 str. 27 d., teritorijų planavimo dokumentai – tai kompleksinio (bendrieji ir detalieji planai) ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai,kuriuose grafiškai ir raštu pateikiami teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonių, teritorijų vystymo reikmių ir sąlygų sprendiniai. To paties straipsnio 28 p. įtvirtinta, kad teritorijų planavimo dokumento sprendinys – grafiškai ir raštu išreikštas teritorijų planavimo uždavinių sprendimo rezultatas.

          Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8, 250 p. nustatyta, kad detalųjį planą, be kita ko, sudaro aiškinamasis raštas (tekstinė dalis, kurioje aprašomi planavimo tikslai, uždaviniai, apibūdinama esama būklė, paaiškinami koncepcijos ir detaliojo plano sprendiniai) (250.1 p.) ir brėžiniai (esamos būklės įvertinimo, koncepcijos, detaliojo plano konkrečių sprendinių brėžiniai) (250.2 p.).

          Vadovaujantis TPĮ 17 str. 2 d., detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol suplanuotai arba didesnei teritorijai, į kurią patenka anksčiau suplanuota teritorija, parengiami ir patvirtinami nauji (juos keičiantys) to paties lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, arba šie detalieji planai pripažįstami netekusiais galios šio įstatymo 27 str. 6 d. nurodyta tvarka.

          Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad detaliojo plano aiškinamasis raštas ir brėžiniai yra teritorijų planavimo dokumento (t. y. detaliojo  plano) sudėtinės dalys ir turi būti traktuojami kaip lygiaverčiai dokumentai, kurie vertinami kaip detaliojo plano visuma. Mūsų nuomone, jeigu detaliajame plane yra pateikti atitinkami reikalavimai apželdinimui ar nurodyti architektūriniai sprendimai, reikalinga įvertinti ne tik tekstinę dalį, bet šiuo atveju ir grafinius žymėjimus, kurie yra laikomi detaliojo plano sprendiniais. Kaip nurodyta TPĮ 4 str. 5 d., žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, o neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose – ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais.

          Pažymėtina, kad, remiantis Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 19 p., teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiškoji (Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta)) savivaldybių funkcija. Įgyvendindamos šią funkciją, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą (5 str. 1 d. 1 p.).

Papildomai informuojame apie Statybos įstatymo 27 straipsnio 27 dalies nuostatą, jog sprendimą neišduoti statybą leidžiantį dokumentą statytojas (užsakovas) turi teisę apskųsti teismui. Atsakovais šiose bylose laikomi asmenys, nepritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir statybą leidžiantį dokumentą atsisakęs išduoti subjektas.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.