KLAUSIMAS UAB „X“ (toliau – Bendrovė) ketina statyti saulės šviesos energijos elektrinę (toliau – Elektrinė) gaminančiam vartotojui, skirtą elektros energijos gamybai ir tiekimui į objektą, esantį Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje (XXXX g. 14, Vilnius), kuri, kaip paaiškėjo, yra kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje. Pažymėtina, kad Elektrinė bus įrengiama ne ant pastato stogo, o ant žemės, Elektrinė susideda iš 20 modulių, numatoma Elektrinės galia – 8 kW.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1, 2 dalimis, Asmenų konsultavimo valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2011 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1V-194 (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2022 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 1V-99 redakcija) 3.1 bei 5 punktais, taip pat Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. 1014 redakcija), nuostatomis, prašome suteikti patvirtintą rašytinę konsultaciją, kokiomis teisės aktų nuostatomis remiantis šiuo konkrečiu aptariamu atveju dėl Elektrinės įrengimo adresu: XXXX g. 14, Vilnius, yra / nėra reikalinga gauti statybą leidžiantį dokumentą. Tuo atveju, jeigu nagrinėjamu atveju statybą leidžiančio dokumento gavimas visgi yra būtinas, maloniai prašome detaliai nurodyti, kokius veiksmus bei kokiais terminais nekilnojamojo turto objekto savininkas ar jo įgaliotas asmuo turi atlikti, kad minimu adresu, patenkančiu į kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, būtų galima įrengti Elektrinę.

ATSAKYMAS (2022-11-14 Nr. 2D-20561 (9.12 Mr))

Atsakydami į paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Taip pat informuojame, jog Inspekcija konsultacijas teikia Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėse[1] (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Pagal šių taisyklių 4.1 punktą konsultacija – tai Inspekcijos žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais. Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių situacijų nagrinėjimo, išvadų dėl jų teikimo ir sprendimų priėmimo. Todėl pateikiame tik su paklausime keliamais klausimais susijusį galiojantį teisinį reguliavimą ir nuomonę dėl jo taikymo.

Klausiate „kokiomis teisės aktų nuostatomis remiantis šiuo konkrečiu aptariamu atveju dėl Elektrinės įrengimo adresu: XXXXX g. 14, Vilnius, yra / nėra reikalinga gauti statybą leidžiantį dokumentą. Tuo atveju, jeigu nagrinėjamu atveju statybą leidžiančio dokumento gavimas visgi yra būtinas, maloniai prašome detaliai nurodyti, kokius veiksmus bei kokiais terminais nekilnojamojo turto objekto savininkas ar jo įgaliotas asmuo turi atlikti, kad minimu adresu, patenkančiu į kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, būtų galima įrengti Elektrinę“ ir nurodote, kad elektrinė bus įrengiama ne ant pastato stogo, o ant žemės, kad elektrinė susideda iš 20 modulių ir numatoma elektrinės galia – 8 kW.

Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – AIEĮ) 2 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad atsinaujinančius energijos išteklius naudojanti elektrinė (toliau – elektrinė) – tai nuosavybės ar kita teise valdoma visuma tarpusavyje technologiškai susijusių elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių ir jų technologinių priklausinių, skirtų elektros energijai gaminti ar elektros ir šilumos energijai gaminti bendrosios gamybos būdu. Saulės šviesos energijos elektrinėje esantys moduliai ir jų generuojamai galiai priskiriami technologiniai įrenginiai yra kilnojamieji daiktai.

Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (toliau – SĮ) 2 straipsnio atitinkamai 16 ir 84 dalyje apibrėžta: inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai; statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.

AIEĮ 2 straipsnio 11 dalyje pateiktoje elektrinės sąvokoje kaip kilnojamieji daiktai išskiriami tik saulės šviesos energijos elektrinėje esantys moduliai ir jų generuojamai galiai priskiriami technologiniai įrenginiai, kiti saulės šviesos energijos elektrinės elementai turėtų būti priskiriami kilnojamiesiems ar nekilnojamiesiems daiktams, atsižvelgiant į jų prigimtį, kaip tai numatyta Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.2 straipsnio[2] 1 dalyje. Kaip nustatyta CK 4.2 straipsnio 4 dalyje, kilnojamasis daiktas, įeinantis į nekilnojamąjį daiktą ir praradęs savo individualius požymius, yra nekilnojamojo daikto dalis. Pagal CK 4.2 straipsnio 5 dalį, kilnojamasis daiktas, fiziškai pritvirtintas ar kitaip prijungtas prie nekilnojamojo daikto, taip pat įeinantis į jį, bet nepraradęs savo individualių požymių, nelaikomas nekilnojamojo daikto dalimi.

Taigi saulės šviesos energijos elektrinė, susidedanti iš nekilnojamųjų daiktų, turinčių laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus ir kilnojamųjų daiktų, einančių į nekilnojamąjį daiktą ir praradusių savo individualius požymius, yra statinys – inžinerinis statinys.

Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“[3] (toliau – STR 1.01.03:2017) 3 lentelės 3.11 papunktį, kiti inžineriniai statiniai – saulės šviesos energijos elektrinės, saulės šilumos energijos kolektoriai, kurių galingumas ≤ 100 kW, priskiriami I grupės nesudėtingiesiems statiniams.

Atvejai, kada privalomas statybą leidžiantis dokumentas (toliau – SLD) naujo nesudėtingo statinio statybai, nurodyti SĮ 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“[4] (toliau – STR 1.05.01:2017) 3 priedo 1 punkte.

Pagal STR 1.05.01:2017 3 priedo 1 punkto 1.1 papunkčio[5] nuostatas SLD privalomas statant I grupės nesudėtingąjį statinį kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje.

Kai privalomas SLD, turi būti parengtas statinio projektas[6]. Remiantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 6 punktu, naujo nesudėtingojo statinio statybai rengiamas supaprastintas statybos projektas. Tokio projekto sudėtis nurodyta statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“[7] 29 punkte. Vadovauti nesudėtingojo statinio projektavimui, statinio projekto vykdymo priežiūrai, statinio statybos techninei priežiūrai ir statybai turi teisę asmenys, įgiję šio įstatymo 2 straipsnio 1 arba 92 dalyje nurodytą išsilavinimą (Statybos įstatymo 12 straipsnio 9 dalis). Projektų parengimo terminų teisės aktai nereglamentuoja.

Bendruoju atveju kartu su prašymu išduoti SLD pateikiami dokumentai išvardyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje. Šiame straipsnyje taip pat reglamentuota kartu su prašymu išduoti SLD pateiktų dokumentų, projekto tikrinimo ir SLD išdavimo tvarka. Pagal šio straipsnio nuostatas SLD nesudėtingojo statinio statybai savivaldybės administracija turėtų išduoti per 16 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos.

Pažymėtina, jog vadovaujantis AIEĮ 49 straipsnio 6 dalimi, urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose (išskyrus teritorijas, kuriose, vadovaujantis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, kitais teisės aktais, atitinkama statyba negalima) saulės šviesos energijos elektrinės statomos pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, šių energetikos objektų neprivaloma numatyti teritorijų planavimo dokumentuose.

Paklausime nenurodyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas, todėl dėl galimybės konkrečiame žemės sklype statyti saulės šviesos energijos elektrinę, kaip atskirą savarankišką statinį, pareikšti nuomonės negalime ir siūlome vadovautis Žemės naudojimo būdų turinio apraše[8] pateiktais žemės sklypų naudojimo būdo turinio aprašymais.

Atkreiptinas dėmesys, jog saulės šviesos energijos elektrinė gali būti statoma kaip teisėtai (pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir sklypo naudojimo būdą) pastatyto ar statomo statinio priklausinys[9].

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.


[2]„ 4.2 straipsnis. Nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai

1. Nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie yra nekilnojami pagal prigimtį ir pagal savo prigimtį kilnojami daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripažįsta įstatymai.

2. Nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės.

3. Kilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra daiktai, kurie iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės.

4. Kilnojamasis daiktas, įeinantis į nekilnojamąjį daiktą ir praradęs savo individualius požymius, yra nekilnojamojo daikto dalis.

5. Kilnojamasis daiktas, fiziškai pritvirtintas ar kitaip prijungtas prie nekilnojamojo daikto, taip pat įeinantis į jį, bet nepraradęs savo individualių požymių, nelaikomas nekilnojamojo daikto dalimi. <...>“.

[5]1. Leidimas statyti naują statinį privalomas šiais naujo nesudėtingojo statinio statybos atvejais:

1.1. kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose (išskyrus, kai statytojas yra statybą leidžiantį dokumentą išduodantis viešojo administravimo subjektas ir kurortas nepatenka į kitas šiame papunktyje nurodytas teritorijas), Kuršių nerijoje – statant I grupės nesudėtingąjį statinį (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį); Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje) – statant nesudėtingąjį statinį (pastatą ne sodyboje, tiesiant susisiekimo komunikacijas, statant plokščiadugnius grūdų saugojimo bokštus, siloso ir šienainio tranšėjas, vėjo elektrines) (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį);“

[6]Statybos įstatymo 24 str. 3 d.: „3. Statinio projektas turi būti parengtas, kai privaloma gauti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus, taip pat kai šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodytiems krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomiems statiniams statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas, išskyrus daugiabučių namų ar viešųjų pastatų kapitalinio remonto projektus, kurie turi būti parengti visais atvejais. <...>“.

[8]patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20  d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“.

[9]STR 1.01.03:2017 4.4 p.: „4.4. statinio priklausiniai – savarankiški prie pagrindinio statinio priskirti statiniai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu statiniu. Dviejų ar daugiau statinių sujungimas nedaro nė vieno iš tokių statinių kito priklausiniu, jeigu nėra priklausiniams būdingų požymių [3.1];“.

Atnaujinimo data: 2023-09-23