SLD išduodamas visiems statytojams ir esamas pastato rūsys neužfiksuotas Nekilnojamojo turto registre (2022-12-22)

KLAUSIMAI

1. Ar galima išduoti vieną bendrą statybą leidžiantį dokumentą visiems trims pastato bendrasavininkams, kai du iš jų yra daugiabučio namo butų savininkai, o vienas šio namo maitinimo paskirties patalpų savininkas?
2.  Po rekonstruojamu ūkiniu pastatu yra rūsys, pastatas su rūsiu pastatytas 1996 m (vizualiai matosi kad rūsys pastatytas kartu su ūkiniu pastatu, nes statyta iš vientisų gelžbetonio blokų), bet rūsys neįtrauktas į kadastro bylą. Nekilnojamojo turto registrų centro išraše rūsys nefiksuotas, yra tik pažymėtas ūkinio pastato užstatymo plotas. Klausimas, kaip žymėti rūsį projekte ir ar reikia įtraukti rūsio bendrąjį plotą į bedrųjų rodiklių lentelę
3. Po įvažiavimu į sklypą yra nutiestas drenažo sausintuvas (požeminis drenažo statinys), sklype rekonstruojamas gyvenamasis namas ir naujai statomas ūkinis pastatas, šie pastatai į sklypo kampe ties įvažiavimu į sausintuvo apsaugos zoną nepatenka ir visos sklypo dangos (keliai, įvažiavimai ir stovėjimo aikštelės) paliekamos esamos. Prašant statybos leidimo savivaldybės žemės ūkio specialistas prašo naikinti sausintuvą ir susirinkti iš aplinkinių sklypų sutikimus dėl sunaikinimo arba parengti iškėlimo projektą ir įgyvendinti iškėlimą. Klausimas ar tai neperteklinis reikalavimas jei virš sausintuvo neprojektuojami jokie statiniai? Ir ar būtina naikinti šį sausintuvą jeigu jis daug metų buvo esamas ir eismas vyko virš sausintuvo?

ATSAKYMAI (2022-12-22, Nr. (9.12 Mr) - 2D- 23394)

Atsakydami į Jūsų paklausimą, Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys.

          Taip pat informuojame, kad Inspekcija konsultacijas teikia Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėse^[1] (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Pagal Taisyklių 4.1 punktą konsultacija – tai žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais. Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių situacijų nagrinėjimo, išvadų dėl jų teikimo ir sprendimų priėmimo, todėl atsakyme pateikiamos tik su paklausimu susijusios teisės aktų nuostatos ir nuomonė dėl jų taikymo.

          Dėl 1 klausimo „Ar galima išduoti vieną bendrą statybą leidžiantį dokumentą visiems trims pastato bendrasavininkams?“,  kai du iš jų yra daugiabučio namo butų savininkai, o vienas šio namo maitinimo paskirties patalpų savininkas.

          Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 3 straipsnio 2 dalyje nustatytos būtinos sąlygos statytojo teisei įgyvendinti:

          „2. Statytojo teisė įgyvendinama, kai:

          1) statytojas žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas aplinkos ministro nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.);

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-340, 2021-05-20, paskelbta TAR 2021-06-04, i. k. 2021-12948

              2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas);

          3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statiniorekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais“.

          Pagal šio straipsnio 5 dalį, jeigu statytojas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama.

          Pagal Statybos įstatymo 27¹ straipsnyje nustatytą statinių projektus tikrinančių subjektų kompetenciją, savivaldybių administracijos tikrina, ar prašyme išduoti statybą leidžiantį dokumentą nurodytas statytojas atitinka šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytus reikalavimus statytojui (užsakovui).

          Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DGNB įstatymas) 2 straipsnio atitinkamai 4, 6, 8 ir 11 dalyje apibrėžta:  bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai – pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise; buto ir kitų patalpų savininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuriam butas ar kitos patalpos priklauso nuosavybės teise ir kuris turi bendrosios nuosavybės teisės objekto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje; daugiabutis namas – trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas. Daugiabučiame name gali būti ir negyvenamųjų patalpų – prekybos, administracinių, viešojo maitinimo ir kitų; kitos patalpos – daugiabučiame name esančios negyvenamosios paskirties patalpos (administracinės, komercinės ir kitos), suformuotos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos kaip atskiras nuosavybės teisės objektas, taip pat atskirame atitinkamos paskirties pastate esančios asmeninio naudojimo rekreacinės (poilsio), kūrybos (kūrybinės dirbtuvės) ar ūkinės (garažų ir kt.) paskirties patalpos, suformuotos ir Nekilnojamo turto registre įregistruotos kaip atskiras nuosavybės teisės objektas.

          Atsižvelgiant į šias DGNB įstatymo nuostatas, manytina, kad maitinimo paskirties patalpų (suformuotų ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotų atskiru nuosavybės teisės objektu) savininkas laikytinas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų dalies valdytoju, kaip ir butų savininkai. Todėl, mūsų nuomone, galėtų būti išduodamas vienas statybą leidžiantis dokumentas visiems trim statytojams, atitinkantiems Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus statytojo teisei įgyvendinti.

          Tačiau atkreipiame dėmesį, kad, remiantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 20 punktu, statybą leidžiančių dokumentų išdavimas įstatymų nustatyta tvarka yra viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų)) savivaldybių funkcijų. Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą (Vietos savivaldos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p.).

          Dėl 2 klausimo „<...> Nekilnojamojo turto registrų centro išraše rūsys nefiksuotas, yra tik pažymėtas ūkinio pastato užstatymo plotas.  Klausimas, kaip žymėti rūsį projekte ir ar reikia įtraukti rūsio bendrąjį plotą į bendrųjų rodiklių lentelę“

          Kaip ir minėta, Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių situacijų nagrinėjimo ir išvadų dėl jų teikimo.

          Pagal klausime pateiktą informaciją sprendžiame, kad minimas rūsys nėra teisės aktų nustatyta tvarka įteisintas (o gal įrengtas savavališkai). Todėl manome, kad pirmiausia reikėtų atlikti su rūsio įteisinimu susijusias procedūras.

          Statinio projektas turi būti rengiamas vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“^[2] (toliau – STR 1.04.04:2017) reikalavimais (įskaitant patalpų žymėjimą projekto dokumentuose ir bendrųjų rodiklių lentelės (STR 1.04.04:2017 5 priedas) pildymą). STR 1.04.04:2017 5 priedo 8 punkte nurodyta, kad * žvaigždute pažymėti rodikliai (o plotai pažymėti * žvaigždute) apskaičiuojami vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisyklėmis, kurias tvirtina Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras.

          Pažymėtina, kad projektinius sprendinius privalo parinkti kompetentingas projektuotojas, prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projektas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas, nes tokia prievolė jam nustatyta Statybos įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje. Jei projektuotojas abejoja dėl projektinių sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams ir išsiaiškinti kylančius klausimus reikia specialių žinių, manome, kad projektą galėtų įvertinti statinio projekto ekspertizė.

          Dėl 3 klausimo „Klausimas ar tai neperteklinis reikalavimas jei virš sausintuvo neprojektuojami jokie statiniai?  Ir ar būtina naikinti šį sausintuvą jeigu jis daug metų buvo esamas ir eismas vyko virš sausituvo?“

          Inspekcija statybos valstybinę priežiūrą vykdo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nustatyta apimtimi. Šiuo įstatymu Inspekcija neįgaliota vertinti statinio projektus tikrinančių subjektų pastabų ar reikalavimų, taip pat ir projektinių sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams. Siūlome kreiptis į reikalavimą pateikusį subjektą su prašymu nurodyti šio reikalavimo teisinį pagrindą, atsižvelgiant į konkrečias statybos aplinkybes.

          Informuojame, jog Statybos įstatymo 27 straipsnio 27 dalyje įtvirtinta nuostata, kad sprendimą neišduoti statybą leidžiantį dokumentą statytojas (užsakovas) turi teisę apskųsti teismui. Atsakovais šiose bylose laikomi asmenys, nepritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir statybą leidžiantį dokumentą atsisakęs išduoti subjektas.    

          Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.