Statybą leidžiančio dokumento gavimas, kai visiems statinio projektą tikrinusiems subjektams šiam statinio projektui pritarus, savivaldybė jo neišduoda (2023.01.17)

KLAUSIMAS

Konkrečioje situacijoje kilo klausimas dėl Statytojo teisių ir pareigų, statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese, užtikrinimo.

     Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 13 d. nutarimo Nr. 1473 redakcija) patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų 7.2. papunktis numato, kad vienas iš svarbiausių tikslų yra formuoti valstybės politiką statybos ir jos priežiūros srityje ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą. Todėl šioje situacijoje reikalingas būtent politiką formuojančios institucijos aiškinimas, siekiant formuoti vieningą politiką keliamu klausimu, koordinuoti statybą leidžiančio dokumento išdavimo vieningą praktiką.

I. FAKTINĖ SITUACIJA

      1. Statytojas, UAB „<....>“ (Statytojas) 2019 m. gegužės 14 d. informacinėje sistemoje „Infostatyba” (IS „Infostatyba“) pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą Nr. SRA-<....> (Prašymas) prekybos paskirties pastato (autosalono) naujos statybos ir paslaugų paskirties pastato <...>, Vilniaus m., rekonstravimo projektui (Projektas). Pagal IS „Infostatyba“ duomenis, Projektui pritarė visos tikrinančios institucijos. Tačiau dėl Statytojui nežinomų priežasčių, statybos leidimas buvo tik suformuotas Nr. LN-<...>, tačiau nepasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu. Tai reiškia, kad statybos leidimas nebuvo išduotas.

      2. Statytojas, siekdamas savo teisių užtikrinimo, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (Administracija), prašydamas išduoti statybos leidimą, pagal pateiktą Prašymą – t.y. užbaigti procedūrą, ir visoms derinančioms institucijoms pritarus, išduoti statybos leidimą.

      3. Administracija 2022 m. lapkričio mėn. 17 d. atsakymu Nr. <...>, nurodė, kad Informuoti apie priežastis, kodėl leidimas statyti naują statinį nebuvo pasirašytas ir nebuvo išduotas šiuo metu negalime, nes per laikotarpį nuo 2019 metų gegužės mėn. iki dabar savivaldybės administracijos struktūra pasikeitė ir darbuotojai, 2019 metų gegužės mėn. tikrinę Jūsų projektą, šiuo metu savivaldybės administracijoje nedirba. Todėl Administracija pasiūlė prašymą išduoti leidimą teikti iš naujo. Papildomai nurodė, kad teikiant prašymą, kartu su juo, pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo, įsigaliojusio 2021 m. sausio 1 d. nuostatas ir pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Statybos įstatymas) 27 straipsnio 8 dalį IS „Infostatyba” teikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, privaloma pateikti ir šiuo metu pasirašytą savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį ir/ar sumokėtos savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos dokumentą.

II. TEISINIS REGULIAVIMAS

      4. Statytojo įsitikinimu, Administracija savo klaidas siekia perkelti privačiam asmeniui, t.y. Statytojui. Reikalavimas mokėti savivaldybės infrastruktūros plėtros mokestį, nors Prašymo pateikimo metu toks reguliavimas negaliojo, yra neteisėta.

      5. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisės principas lex retro non agit, kuris reiškia, kad įstatymas ar kitas teisės aktas atgal negalioja. Susiklosčiusi situacija vertintina, kaip šio principo pažeidimas, bei įstatymo taikymas atgal. Teisinėje valstybėje tokie veiksmai negali būti atliekami.

      6. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Statybos įstatymas) 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad statybą leidžiančius dokumentus išduoda savivaldybių administracijos.

     7. Statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (STR „Statybą leidžiantys dokumentai“) 17 punkte yra įtvirtinta, kad jei statinio projektui pritarė visi privalėję jį patikrinti subjektai (įskaitant ir savivaldybės administraciją), statybą leidžiantys dokumentai išduodami, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui ar darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį, statybą leidžiančių dokumentų duomenis, per 3 darbo dienas praėjus nustatytam statinio projekto patikrinimo terminui, registruojant IS „Infostatyba“ ir apie statybą leidžiančio dokumento išdavimą informavus visuomenę paskelbiant Statybos įstatymo 27 straipsnio 151 dalyje nurodytus duomenis (dokumentus).

       8. Statybos įstatymo 27 straipsnio 17 dalyje yra numatyta, kad Statytojas (užsakovas) turi teisę kreiptis į VTPSI su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą, jeigu jis nesutinka su tuo, kad, visiems statinio projektą tikrinusiems subjektams šiam statinio projektui pritarus, statybą leidžiantį dokumentą atsisakoma išduoti, per 10 darbo dienų nuo atsisakymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą gavimo dienos.

      9. STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 35 punkte yra įtvirtinta, kad VTPSI, Statybos įstatymo 27 straipsnio 17 dalyje nurodytu atveju, gavusi statytojo prašymą, kuriame nurodomi nesutikimo su atsisakymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą motyvai, patikrina, ar statinio projektui pritarė visi statinio projektą privalėję tikrinti subjektai. To paties reglamento 36 punkte yra numatyta, kad Inspekcija atlieka Reglamento 17 punkte ir IV skyriaus antrajame skirsnyje nurodytas statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūras, t.y. išduoda statybą leidžiantį dokumentą.

      10. Tačiau teisės aktuose neapibrėžta situacija, kokiu būdu Statytojas turi teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą, jei buvo praleistas minėtas 10 darbo dienų terminas. Taip pat nepaaiškinama, kaip elgtis turėtų Statytojas, jei Administracija nenurodo statybos leidimo neišdavimo priežasčių, pripažįsta savo klaidą, tačiau vengia prisiimti atsakomybę.

     11. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kuomet dėl Administracijos veiksmų Statytojas yra verčiamas kartoti statybos leidimo išdavimo procedūras. Nesant tam jokio teisinio pagrindo. Dėl tokių procedūrų jis patirtų papildomų ekonominių kaštų, bei sugaiš daug laiko, dėl kurio negalės tęsti veiklos. Priežasčių, dėl kurių statybos leidimas negalėjo būti išduotas tenkinant Prašymą, Administracija nenurodė. Tai reiškia, kad Prašymo pateikimo metu, tiek Prašymas, tiek kiti su juo pateikti dokumentai atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus. Todėl statybos leidimas turėjo būti išduotas.

III. INSTITUCIJŲ KLAIDŲ TAISYMAS

      12. Europos žmogaus teisių teismo praktikoje yra suformuota vienareikšmiška taisyklė - valstybė negali užkrauti naštos asmeniui už pačios valstybės institucijų padarytas klaidas¹. Nagrinėjamu atveju Administracija savo klaidas siekia taisyti numatant Statytojui papildomų įsipareigojimų. Tokia situacija teisinėje valstybėje nėra galima.

       13. Valstybės teisinė sistema yra grindžiama teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principais. Šie principai yra glaudžiai susiję, todėl tiek teisės doktrinoje, tiek teismų jurisprudencijoje šie teisiniai imperatyvai nėra tiksliai atskiriami. Teisinio saugumo principas gali būti aiškinamas dviejose plotmėse: objektyvusis saugumas (erga omnes), susijęs su teisės sistema apskritai, arba teisės normų saugumas (certitudo) ir subjektyvusis saugumas (inter partes), kuris yra susijęs su konkrečiais teisiniais santykiais tarp šalių, arba saugumas įgyvendinant teisę (securitas).

     14. Teisinio saugumo principas taip pat suponuoja tam tikras nuostatas, skirtas užtikrinti teisės stabilumą ir nuspėjamumą. Šiuo aspektu išskirtini įgytų teisių, teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisės negaliojimo atgal principai. Šie elementai sudaro subjektyviąją teisinio saugumo pusę arba teisinio saugumo laiko ašį. Šiuo požiūriu teisinio saugumo principas reikalauja, kad teisė būtų nuspėjama, o teisinės situacijos liktų santykinai stabilios. Nagrinėjamu atveju Statytojas įgijo teisę gauti statybos leidimą.

      15. Statytojas pagrįstai tikėjosi, kad visoms projektą tikrinančioms institucijoms pritarus, bei Administracijai nenurodžius priežasčių, dėl kurių statybos leidimas negalėtų būti išduodamas, Prašymas bus tenkintas ir procedūros užbaigtos. Administracijai suformavus statybos leidimą, Statytojo negalėjo numanyti, kad Administracija neužbaigs proceso ir nepasirašys statybos leidimo.

     16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, p r a š o m e pateikti nuomonę (išaiškinimą), kokiu būdu Statytojas gali gauti statybos leidimą, nekartodamas statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros, nekeldamas prašymo iš naujo ir nesudarydamas savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties.

ATSAKYMAS (2023.01.17, Nr. 2D-926)

      Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) gautas Aplinkos ministerijos persiųstas UAB „<...>“ raštas ,,Dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo“ (toliau – paklausimas).

      Atsakydami į paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys.

    Taip pat informuojame, kad Inspekcija konsultacijas teikia Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėse^[1] (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Pagal Taisyklių 4.1 punktą konsultacija – tai žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais. Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių situacijų nagrinėjimo, vertinamojo pobūdžio išvadų dėl kitų subjektų (pvz., savivaldybės administracijos) priimtų sprendimų teikimo ir sprendimų priėmimo.

      Paklausime nurodoma kad „Statytojas, <...> 2019 m. gegužės 14 d. informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą <...> Projektui pritarė visos tikrinančios institucijos. Tačiau dėl statytojui nežinomų priežasčių, statybos leidimas buvo tik suformuotas <...>, tačiau nepasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu. Tai reiškia, kad statybos leidimas nebuvo išduotas <...>“ ir prašoma „pateikti nuomonę (išaiškinimą), kokiu būdu Statytojas gali gauti statybos leidimą, nekartodamas statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros, nekeldamas prašymo iš naujo ir nesudarydamas savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties“. Taip pat klausiama „<...> kaip elgtis turėtų Statytojas, jei Administracija nenurodo statybos leidimo neišdavimo priežasčių, pripažįsta savo klaidą, tačiau vengia priimti atsakomybę“.

      Pateikiame su paklausime nurodyta situacija susijusį teisinį reguliavimą ir nuomonę dėl jo taikymo.

     Statybos įstatymo (suvestinė redakcija 2019-01-01 – 2019-12-31, galiojusi paklausime nurodyto 2019-05-14 prašymo pateikimo metu) 27 straipsnio 12 dalyje numatyta, kad statinio projektui patikrinti, skaičiuojant nuo statinio projektą privalančių patikrinti subjektų paskelbimo Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau – IS „Infostatyba“) dienos, skiriama: 1) 20 darbo dienų – ypatingojo statinio statybos ir rekonstravimo atveju; 2) 10 darbo dienų – kitais, negu nurodyti šios dalies 1 punkte, atvejais. Šio straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai (toliau – SLD) išduodami savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui SLD duomenis per 3 darbo dienas praėjus nustatytam statinio projekto patikrinimo terminui registruojant ir šio straipsnio 15¹ dalyje nurodytus jų duomenis (dokumentus) paskelbiant IS „Infostatyba“, jeigu per statinio projektui patikrinti nustatytą terminą negauta statinio projektą turėjusių patikrinti subjektų nepritarimų statinio projektui, arba anksčiau, jeigu gauti visų statinio projektą turėjusių patikrinti subjektų pritarimai statinio projektui.Gavus nepritarimą (nepritarimų), SLD neišduodamas ir statytojas apie tai per 3 darbo dienas praėjus statinio projekto patikrinimo terminui per IS „Infostatyba“ informuojamas nurodant neišdavimo priežastis ir pateikiant nepritarimo (nepritarimų) kopiją (kopijas). Šiame straipsnyje nustatyta tvarka pakartotinai teikto pakeisto pagal pastabas statinio projekto tikrinimo procedūras atlieka institucijos ar subjektai, nepritarę statinio projektui, taip pat institucijos ar subjektai, kurių kompetencija – statinio projekto sprendinių, kuriems įtaką daro pakeisto statinio projekto sprendiniai, patikrinimas; šiuo atveju tikrinimo procedūros atliekamos per 10 darbo dienų, skaičiuojant nuo dienos, kurią IS „Infostatyba“ pakartotinis prašymas išduoti SLD pažymimas kaip priimtas. 

       Statybos įstatymo 27 straipsnio 15 dalyje įtvirtinta, jog laikoma, kad SLD yra išduotas ir galiojantis, jeigu jo duomenys įregistruoti ir apie jo išdavimą visuomenė informuota paskelbiant šio straipsnio 15¹ dalyje nurodytus duomenis (dokumentus) IS „Infostatyba“, apie įregistruotą SLD statytojas (užsakovas) ar jo įgaliotas asmuo turi būti informuojamas.

Kaip nurodyta Statybos įstatymo 27 straipsnio 17 dalyje, statytojas (užsakovas) turi teisę kreiptis į Inspekciją su prašymu išduoti SLD, jeigu jis nesutinka su tuo, kad, visiems statinio projektą tikrinusiems subjektams šiam statinio projektui pritarus, SLD atsisakoma išduoti, per 10 darbo dienų nuo atsisakymo išduoti SLD gavimo dienos.

      Statybos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias SLD išdavimą, detalizuoja statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – Reglamentas). Šiuo metu aktualios Reglamento redakcijos 35 punkte nustatyta, kad  „Inspekcija, Statybos įstatymo 27 straipsnio 17 dalyje nurodytu atveju, gavusi statytojo prašymą, kuriame nurodomi nesutikimo su atsisakymu išduoti  statybą leidžiantį dokumentą motyvai, patikrina, ar statinio projektui pritarė visi statinio projektą privalėję tikrinti subjektai. Laikoma, kad statybą leidžiantį dokumentą atsisakoma išduoti ir tuo atveju, kai praėjus Statybos įstatymo 27 straipsnio 12 dalyje nustatytam statinio projekto patikrinimo terminui ir visiems statinio projektą privalėjusiems tikrinti subjektams statinio projektui pritarus per 3 darbo dienas statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas ir apie atsisakymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą priežastis statytojui nepranešama“.

      Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 26-27 dalių nuostatomis, už SLD išdavimo tvarkos pažeidimus pagal kompetenciją atsako asmenys, privalantys patikrinti ar tikrinę statinio projektą ir įgalioti išduoti SLD. Sprendimą neišduoti SLD statytojas (užsakovas) turi teisę apskųsti teismui. Atsakovais šiose bylose laikomi asmenys, nepritarę SLD išdavimui, ir SLD atsisakęs išduoti subjektas.

     Atsižvelgiant į pirmiau minėtas Statybos įstatymo nuostatas ir į paklausimo informaciją, laikytina, kad praėjus nustatytam statinio projekto patikrinimo terminui, kai per šį terminą negauta statinio projektą turėjusių patikrinti subjektų nepritarimų statinio projektui, per 3 darbo dienas SLD nebuvo išduotas, o statytojas negavo atsisakymo išduoti SLD su nurodytomis neišdavimo priežastimis ir į Inspekciją dėl SLD išdavimo nesikreipė. Mūsų nuomone, aptariamu atveju pažeista Statybos įstatyme įtvirtinta SLD išdavimo tvarka, ir statytojas turi teisę SLD išduodančio subjekto veiksmus/neveikimą apskųsti teismui.

     Galiojantys SLD išdavimo procedūras reglamentuojantys teisės aktai (Statybos įstatymas, Reglamentas) nenumato galimybės statytojui kreiptis į Inspekciją dėl SLD išdavimo praėjus daugiau kaip 10 darbo dienų nuo atsisakymo išduoti SLD gavimo dienos (ir tuomet, kaiapie atsisakymo išduoti SLD priežastis statytojui nepranešama). Taip pat nenumato ir atvejo, kada, nesant statinio projektą privalėjusių patikrinti subjektų pateiktų pastabų, būtų galima teikti pakartotinį prašymą išduoti SLD. Todėl manome, kad aptariamu atveju SLD išdavimo procedūra turėtų būti baigta pagal SLD išduodančio subjekto 2019 metais priimtą prašymą išduoti SLD. Atsisakydamas pagal šį prašymą išduoti SLD, SLD išduodantis subjektas turi nurodyti atsisakymo priežastis. Jeigu pagal 2019 metais priimtą prašymą SLD negali būti išduotas, statytojas SLD išduodančiam subjektui turėtų teikti naują prašymą išduoti SLD, laikantis jo priėmimo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų (įskaitant  Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalies reikalavimą dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties).

      Pažymėtina, kad, remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 20 punktu, SLD išdavimas įstatymų nustatyta tvarka yra viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų)) savivaldybių funkcijų. Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą (Vietos savivaldos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p.). O pagal Lietuvos Respublikos savivaldybės infrastruktūros plėtros įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatas, savivaldybių tarybos nustato savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo ir atleidimo nuo jos mokėjimo tvarką, taip pat patvirtina kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kada savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama arba mokama dalimis

Taip pat informuojame apie Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

      Ši konsultacija pateikiama pagal paklausime nurodytų aplinkybių metu galiojusius ir jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.