Ar gamybos paskirties pastato kapitaliniam remontui privalomas statybą leidžiantis dokumentas (2022.11.23)
KLAUSIMAS
Gamybinio pastato, esančio adresu <...>, kurio unikalus Nr. <...> savininkai visų bendraturčių susitarimu nusprendė atlikti pastato kapitalinio remonto darbus statinio viduje bei fasaduose. Pastato pagrindinė naudojimo paskirtis – gamybos, pramonės. Gamybiniame pastate buvo atliktos dvi ekspertizės: <...> atlikta ekspertizė ir surašytas Statinio būklės vertinimo ekspertizės aktas Nr. <...> ir atlikta statinio dalinė ekspertizė, kurios metu buvo surašytas ekspertizės aktas Nr. <...>. Dėl konstrukcijų defektų statinys yra avarinės būklės. Avarinį pastatą paprastu remontu sutvarkyti neįmanoma. Kapitalinio remonto metu planuojama nugriauti pastato pirmą, antrą ir trečią aukštą bei palėpę ir juos atstatyti, nekeičiant statinio išorės matmenų.
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos statybos įstatymu (toliau – Statybos įstatymas) 27 straipsnio 1 daleis 4 punktu statybą leidžiantis dokumentas privalomas leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą – ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato kapitaliniam remontui (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose remontuojamą neypatingąjį statinį), atliekamam mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, aplinkos ministro nustatytais atvejais – kitoje teritorijoje, kai keičiama pastato išvaizda, taip pat kai atliekant šių pastatų kapitalinį remontą įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti; kultūros paveldo statinio kapitaliniam remontui; statinio kapitaliniam remontui, kai keičiama statinio ar patalpų paskirtis (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose remontuojamą neypatingąjį ir nesudėtingąjį statinį); ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato, nesudėtingojo statinio kapitaliniam remontui kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais. Statybos įstatymo 2 straipsnio 110 dalyje apibrėžta, jog Viešasis pastatas – viešbutis ar kitas trumpalaikio apgyvendinimo pastatas; įstaigos pastatas; didmeninės ir mažmeninės prekybos pastatas; oro uosto, geležinkelio, autobusų keleivių stoties pastatas; pramoginių renginių pastatas; švietimo ar gydymo ir slaugos įstaigos pastatas; maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatas. Atsižvelgiant įvėtai kas išdėstyta, gamybos paskirties pastatas nepriskirtinas viešajam pastatui ir pagal statybos įstatymą norint atlikti pastato kapitalinį remontą, nors ir šiais darbai keičiama statinio išvaizda, nei kapitalinio remonto projektas, nei statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomi.
Kreipdamiesi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos prašome pateikti paaiškinimą ar vykdant kapitalinio remonto darbus gamybiniame pastate – griaunant pastato pirmą, antrą ir trečią aukštą bei palėpę ir po to juos atstatant ir tuo nekeičiant statinio išorės matmenų, privalomas statybą leidžiantis dokumentas.
ATSAKYMAS (2022.11.23, Nr. 2D-21303)
Atsakydami į paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.
Inspekcija konsultacijas teikia vadovaudamasi Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėse[1] (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Pagal Konsultavimo taisyklių 4.1 papunktį, konsultacija – tai žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais. Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių situacijų nagrinėjimo ir išvadų teikimo, todėl teikiame nuomonę tik dėl galiojančio teisinio reguliavimo, susijusio su paklausime keliamais klausimais.
Dėl statinio statybos rūšies
Statybos įstatymo 2 straipsnio 26, 53, 72 dalyje atitinkamai apibrėžta:
- naujo statinio statyba – statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį;
- statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.);
- statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.).
Statybos techninio reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (toliau – STR 1.01.08:2002) statinio statybos rūšys detalizuojamos.
STR 1.01.08:2002 10 punkte nurodyta, kad statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal STR 1.01.08:2002 10 punktą statinio visų ar dalies laikančiųjų konstrukcijų pakeitimas to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. (bet kurioje statinio vietoje), priskiriamas statinio kapitalinio remonto darbams, manytina, kad pastato visų ar dalies (esančių palėpėje, antrame ir pirmame aukšte) statinio laikančiųjų konstrukcijų išardymas ir pakeitimas naujomis laikančiosiomis konstrukcijomis, nekeičiant statinio išorės matmenų (išskyrus atvejus, kai atstatomas sugriuvęs, sunaikintas, nugriautas statinys, kas pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 dalį[2], priskiriama naujai statinio statybai), būtų priskiriamas statinio kapitalinio remonto darbams.
Dėl statybą leidžiančio dokumento
Atvejai, kada statinio kapitaliniam remontui reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą, nustatyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“[3] 3 priedo 3 dalyje. Pagal šias nuostatas gamybos, pramonės paskirties pastatų kapitaliniam remontui nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, jei jie nėra kultūros paveldo statiniai ir nėra atliekamas pastato ar jo patalpų paskirties keitimas. Jei gamybos, pramonės paskirties pastatas yra kultūros paveldo statinys arba kartu su kapitalinio remonto darbais keičiama pastato ar jo patalpos (-ų) paskirtis, tai tokiu atveju privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą.
Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.
[1] Patvirtinta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2011 m. lapkričio 10 d. įsakymų Nr. 1V-194.
[2] Naujo statinio statyba – statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį.
[3] Patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878.
Atnaujinimo data: 2023-09-23