Ar privalomas NŽT sutikimas, kai balkonai išsikiša į valstybinę žemę (2021-12-28)

KLAUSIMAS

        Prašome Jūsų pagal kompetenciją atsakyti, ar šiuo atveju yra taikytinos ar netaikytinos Reglamento 7 priedo 9.3., 9.3.1. – 9.3.2. pp. nuostatos, t. y., ar  siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą bei įteisinti atliktus Pastato rekonstrukcijos darbus, šiuo atveju yra būtina gauti valstybinės žemės patikėtinės (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos) sutikimą dėl virš nesuformuotos valstybinės žemės įrengto balkono įrengimo. (Reglamentas – tai statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“)

ATSAKYMAS (2021-12-28, (9.12)2D-22556)

           Atsakydami į Jūsų paklausimą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) kompetenciją, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal paklausėjo pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys.

        Taip pat informuojame, kad Inspekcija konsultacijas teikia vadovaudamasi Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1V-160, (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Pagal Konsultavimo taisyklių 4.1 punktą, konsultacija yra žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais. Pažymėdami, jog Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių situacijų nagrinėjimo, teikiame su paklausimu susijusį teisinį reguliavimą ir nuomonę dėl jo taikymo.

          Prašote „pagal kompetenciją atsakyti, ar šiuo atveju yra taikytinos ar netaikytinos Reglamento 7 priedo 9.3., 9.3.1. – 9.3.2. pp. nuostatos, t. y., ar <…> siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą bei įteisinti atliktus Pastato rekonstrukcijos darbus, šiuo atveju yra būtina gauti valstybinės žemės patikėtinės (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos) sutikimą dėl virš nesuformuotos valstybinės žemės įrengto balkono įrengimo“, nurodydami, kad „Teritorijoje, kurioje yra Pastatas, vyrauja perimetrinis – posesijinis užstatymas“.

          Kaip nurodyta statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – Reglamentas) 55 punkte, atvejai, kada privaloma gauti besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimus, nurodyti Reglamento 7 priede. Šio priedo 9 punkte apibrėžta, kokiais atvejais atliekamiems statybos darbams rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi: 

               „<...>

          9.3. teritorijose, kur istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas [8.39] ir (ar) statybos zona yra numatyta teritorijų planavimo dokumentuose, kai į kelių (gatvių), aikščių, skverų ir kitų viešųjų erdvių teritoriją patenka tik pastatų balkonų, erkerių, stogelių, karnizų ar kitų fasado elementų projekcijos, jeigu planuojama statyba atitinka visus šiuos reikalavimus:

          9.3.1. tokių balkonų, erkerių, stogelių, karnizų ar kitų fasado elementų bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus vertikalioje plokštumoje, yra ne mažesnis nei 2,5 metrai;

          9.3.2. pastatų balkonų, erkerių, stogelių, karnizų ar kitų fasado elementų projekcijos į kelių (gatvių), aikščių, skverų ir kitų viešųjų erdvių teritoriją gali išsikišti ne daugiau kaip 2 metrus. Atstumas nuo tokių balkonų, erkerių, stogelių, karnizų ar kitų fasado elementų bet kurios konstrukcijos bet kurio taško iki kelio (gatvės) važiuojamosios dalies horizontalioje plokštumoje yra ne mažesnis nei 1 metras“.

          Atkreiptinas dėmesys, jog minėtame Reglamento 7 priedo 9.3 papunktyje pateikta nuoroda į [8.39] – Teritorijų planavimo normas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-7 „Dėl Teritorijų planavimo normų patvirtinimo“ (toliau – Normos).

          Normų 31 punkte nurodyti užstatymo tipai, tarp kurių 31.3 papunktyje – perimetrinis užstatymas – kvartalo išorės perimetru visiškai ar iš dalies uždara reguliaraus plano urbanistinė struktūra, kai užstatymas formuojamas blokuojant pastatus ant sklypo ribų palei gatvę. Perimetrinis kvartalų užstatymas suformuoja uždaras ar iš dalies uždaras kiemų, gatvių, aikščių ir kitas kvartalo erdves. Paklausime minimas „perimetrinis–posesijinis“ užstatymas Normose neminimas, tik 31.8 papunktyje nurodyta, kad galimi ir kiti teritorijų užstatymo tipai.

          Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 41 dalyje pateikta užstatymo tipo sąvokos apibrėžtis: užstatymo tipas – vietovės lygmens bendruosiuose ir detaliuosiuose planuose nustatoma teritorijos urbanistinė kategorija, apimanti teritorijai būdingą ir (ar) galimą pastatų ir erdvių išdėstymo struktūros ir parametrų visumą.

          Apibendrinant manytina, kad Reglamento 7 priedo 9.3 papunkčio nuostatos, laikantis visų 9.3.1–9.3.2 papunkčiuose nurodytų techninių parametrų, taikytinos tik tuo atveju, kai teritorijoje istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas ir (ar) statybos zona yra numatyta teritorijų planavimo dokumentuose, o pastatų balkonų ar kitų fasado elementų projekcijos išsikiša į kelių (gatvių), aikščių, skverų ar kitų viešųjų erdvių teritorijas. Jeigu šios sąlygos netenkinamos, dėl balkono įrengimo virš nesuformuotos valstybinės žemės (kai balkono horizontali projekcija patenka į statytojo nevaldomą teritoriją – valstybinę žemę) privaloma gauti valstybinės žemės valdytojo rašytinį sutikimą.

          Ar konkrečiu atveju teritorijos užstatymo tipas atitinka Normose apibrėžtą perimetrinio užstatymo tipą ir ar jis yra istoriškai susiklostęs, taip pat ar konkreti teritorija (nesuformuota valstybinė žemė) laikytina viešųjų erdvių teritorija, galėtų atsakyti vietos savivaldybė, nes remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktu, teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiškoji (Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta)) savivaldybių funkcija. Įgyvendindamos šią funkciją, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą (Vietos savivaldos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p.).

          Manome, kad Kauno miesto savivaldybė, konkrečiu atveju įvertinusi aplinkybių visumą, teisės aktų reikalavimus, teritorijoje galiojančius ir rengiamus teritorijų planavimo dokumentus, turi kompetenciją ir kvalifikuotus specialistus tinkamai taikyti teisės aktų nuostatas ir nagrinėti teritorijų planavimo ir statybos klausimus, tarp jų ir susijusius su projektinių pasiūlymų sprendiniais, bei priimti atitinkamą sprendimą, kai statytojas (jo įgaliotas asmuo) projektinių pasiūlymų rengimo užduotį pateiks savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) derinti.         

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.