Ar reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą statinio dalies griovimui bei gauti namo bendraturčio sutikimą (2020-08-31)

KLAUSIMAS

   Yra registruotas vienbutis gyvenamasis namas, kuris stovi ant dviejų sklypų: A ir B. Sklypus skirianti riba dalina gyvenamąjį namą į dvi dalis. Vienbutis gyvenamasi namas turi du savininkus. A sklypo savininkams priklauso namo dalis, esanti A sklype, o B sklypo savininkams priklauso namo dalis, esanti B sklype. Vienbučio namo naudojimosi tvarkos sutartis yra registruota registrų centre, tačiau joje nėra jokių sutikimų ar draudimų statyti naujus tik nustatyta naudojimosi tvarka patalpomis.

   Sklypo A savininkai planuoja projektuoti ir statyti daugiabutį gyvenamąjį namą savo sklype, todėl prašo paaiškinti:

1. Ar galima projektuoti savo sklype A naują daugiabutį namą, jei sklype A liktų stovėti dalis vienbučio gyvenamojo namo (t. y. jis būtų nenugriautas)?

2. Ar galima projektuoti savo sklype A naują daugiabutį namą, gauti statybą leidžiantį dokumentą ir pradėti statybas be vienbučio gyvenamojo namo bendrasavininko sutikimo, kuriam priklauso dalis namo ir gretimas sklypas B?

3. Jei norima griauti sklypo A savininkams priklausančią vienbučio gyvenamojo namo dalį ir atlikti namo kadastro matavimus bei juos įregistruoti registrų centre, ar reikėtų gauti statybą leidžiantį dokumentą statinio griovimui bei gauti namo bendraturčio sutikimą? Vienbutis gyvenamasis namas yra medinis, 1 aukšto ir apie 100 kv. m. bendro ploto?

ATSAKYMAS (2020-08-31, reg. Nr. 2D-11954)

   Atsakydami į Jūsų paklausimą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) kompetenciją, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal paklausėjo pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys.

   Dėl 1 klausimo.

   Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministrų 2005 m. sausio 20 d., įsakymu Nr. 3D-37/D1-40, 16 punkte nustatyta, kad Kitos paskirties žemės sklypai, kurių naudojimo būdas yra Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, skirti vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais. Šio aprašo 17 punkte nurodyta, kad Kitos paskirties žemės sklypai, kurių naudojimo būdas yra Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, skirti trijų ir daugiau butų (daugiabučiams) gyvenamosios paskirties pastatams ir įvairių socialinių grupių (bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai) gyvenamiesiems pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais.

   Atsižvelgdami į tai kas išdėstyta, manome, kad vienbutis gyvenamasis namas ir daugiabutis gyvenamasis namas galėtų  būti viename Kitos paskirties žemės sklype, jei teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais šiam sklypui būtų nustatyti du naudojimo būdai – Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos irDaugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Dėl galimybės konkrečiam žemės sklypui nustatyti du naudojimo būdus siūlome kreiptis į vietos savivaldybės administraciją, nes, remiantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktu, teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų)) savivaldybių funkcijų.

   Dėl 2 klausimo.

   Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.

   Atsižvelgdami į tai kas išdėstyta, manome, kad, jei vykdant statybos darbus nuosavybės teise valdomame žemės sklype nebūtų pertvarkomas vienbutis gyvenamasis namas (bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas), tai vienbučio gyvenamojo namo bendraturčių sutikimai nebūtų privalomi.

   Atvejai, kada statant statinį (taip pat ir daugiabutį gyvenamąjį namą) privalomi rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai), nustatyti statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 4 punkte ir statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 193 punkte.

   Dėl 3 klausimo.

   Statybos įstatymo 2 straipsnio 51 ir 72 dalyse apibrėžiama:

„51. Statinio griovimas – statybos rūšis, kurios tikslas – suardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas (išskyrus statinio rekonstravimui ar kapitaliniam remontui priskirtinus statybos darbus).<...>

72. Statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.).“.

   Informuojame, kad dalies statinio išardymas, kai pertvarkomos statinio laikančiosios konstrukcijos ir dėl to keičiasi jo išorės matmenys, priskiriamas prie statinio rekonstravimo.

   Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 20, 28 ir 30 dalimis ir statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ nuostatomis, 107 m² bendro ploto pastatas priskiriamas  neypatingųjų statinių kategorijai.

   Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punktą, neypatingosios kategorijos statinio rekonstravimui (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą neypatingąjį statinį) privalomas statybą leidžiantis dokumentas.

   Jei bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomo vienbučio gyvenamojo namo naudojimosi tvarkoje nėra apspręsti statybų (tarp jų ir statinio rekonstravimo)  klausimai, tai pagal Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalį pastato rekonstravimui privaloma gauti šio pastato bendraturčių sutikimus.

   Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.