Atstumai nuo statinių iki sklypo ribos be kaimyninio sklypo savininko sutikimo (2018-06-19)

KLAUSIMAS

I.  Kuriais reglamentais vadovautis, norint projektuojamą pastatą priartinti prie sklypo ribos, bet nenorint prašyti kaimyninio sklypo savininko sutikimo? Pavyzdžiui: projektuojamas daugiabutis gyvenamas namas (arba visuomeninės paskirties pastatas), kurio požeminė dalis (iškilusi virš žemės apie 1,2m terasa ir  aptverta 1,2m tvorele), nutolusi nuo sklypo ribos 2m. Ar reikalingas kaimyninio sklypo savininko sutikimas? Skirtinguose reglamentuose nurodomi skirtingi reikalavimai:

Pagal STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai “ 3 priedą “Statinių išdėstymo sklype reikalavimai”:

1. Statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų teisėti interesai. Nustatomi šie mažiausi atstumai nuo statinių iki gretimo sklypo ribos bei kiti reikalavimai:

1.1. visuomeninės paskirties statinių iki 8,5 m aukščio – ne mažesnis kaip 3,0 m. Aukštesniems visuomeninės paskirties statiniams šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam statinio aukščio metrui. Atstumas iki žemės sklypo ribos nustatomas nuo kiekvienos skirtingą aukštį turinčios visuomeninės paskirties statinio dalies. Šis atstumas gali būti sumažintas, jei gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raštu;

1.2. ne visuomeninės paskirties inžinerinių statinių, esančių sklype, išskyrus sklypo aptvarus – ne mažesnis kaip 1,0 m. Šis atstumas gali būti sumažintas, gavus gretimo sklypo savininko sutikimą raštu;

1.4. Šio priedo 1.1 punkto reikalavimai netaikomi miestų senamiesčiuose, centruose bei kitose miesto dalyse, kur yra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas, ir teritorijose, kai šių teritorijų savivaldybės (jos dalies) bendruosiuose ar specialiuosiuose planuose numatyta aukštybinių pastatų statyba.

Pagal STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ X. skirsnį  “Gyvenamojo pastato išdėstymas sklype”:

193. Reikalavimai statinių statybai iki 3 m atstumu nuo sklypo ribos nustatyti STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ [3.2]. 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą, kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m. Šiame punkte nurodyti atstumai gali būti mažinami gavus besiribojančio žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinį sutikimą.

Pagal STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“  9 priedą “Namų sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai “: 4. Minimalus atstumasnuo atskirai statomo Namo ir jo priklausinių (išskyrus nesudėtingus statinius) iki kaimyninio žemės sklypo [6.1.7] ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai. Minimalus atstumas tiesiamų inžinerinių tinklų iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 1 metras, jei nepažeidžiami kaimyninio žemės sklypo [6.1.7] savininko (naudotojo) interesai. Mažinant pastatų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo [6.1.7] ribos arba blokuojant gretimų žemės sklypų pastatus, turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai (žr. Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus [6.6.3], Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisykles [6.6.4]) ir gautas kaimyninio žemės sklypo [6.1.7] „Atstumai nuo nesudėtingų statinių iki kaimyninio sklypo [6.1.7] ribos nurodyti STR 1.07.01:2010 [6.2.2].

Pagal STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedą “Besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai”:

„3.  Statant stogo neturinčius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas, išskyrus nurodytus šio priedo 1 punkte, arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos.

4.  Statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.

9.  Rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi statybos darbams atliekamiems:

9.1. valstybinės reikšmės kelio juostoje;

9.2. miesto ar kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje esančių ir turinčių pavadinimą gatvių raudonosiose linijose statant ar rekonstruojant inžinerinius tinklus ir (ar) susisiekimo komunikacijas arba šiose gatvėse statant ar rekonstruojant statinius mažesniais už norminius atstumais nuo šių gatvių raudonųjų linijų.“

II. Pavyzdžiui: projektuojamas į daugiabučio namo sklypą pėsčiųjų takas ir įvažiavimas šalia privataus sklypo ribos ne privačiame sklype, bet valstybinėje žemėje (prie gatvės tarp sklypų paliktoje teritorijoje įvažiavimui). Yra gautas NŽT sutikimas. Ar reikalingas kaimyninio sklypo savininko sutikimas?

III. Inžinerinių  statinių, projektuojamų  sklype, turi būti ne mažesnis kaip 1,0 m atstumas nuo sklypo ribos. Šis atstumas gali būti sumažintas, gavus gretimo sklypo savininko sutikimą raštu. Tačiau skirtingų  inžinerinių tinklų  - skirtingos apsaugos zonos (nuo 1m iki 5 ir daugiau). Pavyzdžiui, tiesiamas ryšių kabelis 1m nuo kaimyninio  sklypo  ribos, bet jo apsaugos zona po 2m. 1m apsaugos zonos patenka į kaimyninio sklypo ribas. Kaimyninio sklypo savininko sutikimas tokiu atveju  nereikalingas?

ATSAKYMAS (2018-06-19, Nr. (9.12)-2D-8497)

Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

1. Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 1 punkte nurodyta, kad šis statybos techninis reglamentas taikomas rengiant visuomeninės paskirties pastatų ir inžinerinių statinių, kitos paskirties pastatuose įrengiamų visuomeninės paskirties patalpų projektus, taip pat rekonstruojant ir remontuojant šiuos ar kitokius pastatus, įrengiant juose visuomeninės paskirties patalpas. Šio reglamento 3 priedo 1.1 ir 1.4 papunkčiuose ir 3 punkte reglamentuojama:

„1. Statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų teisėti interesai. Nustatomi šie mažiausi atstumai nuo statinių iki gretimo sklypo ribos bei kiti reikalavimai:

„1.1. visuomeninės paskirties statinių iki 8,5 m aukščio – ne mažesnis kaip 3,0 m. Aukštesniems visuomeninės paskirties statiniams šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam statinio aukščio metrui. Atstumas iki žemės sklypo ribos nustatomas nuo kiekvienos skirtingą aukštį turinčios visuomeninės paskirties statinio dalies. Šis atstumas gali būti sumažintas, jei gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raštu;“

„1.4. Šio priedo 1.1 punkto reikalavimai netaikomi miestų senamiesčiuose, centruose bei kitose miesto dalyse, kur yra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas, ir teritorijose, kai šių teritorijų savivaldybės (jos dalies) bendruosiuose ar specialiuosiuose planuose numatyta aukštybinių pastatų statyba.“;

„3. Šio priedo 1 punkte reglamentuoti atstumai nuo statinių taikomi ir bet kurioms pastatų bei inžinerinių statinių išsikišančioms konstrukcijoms.“

Apibendrindami nurodytas reglamento nuostatas, manome, kad projektuojant visuomeninės paskirties pastatą privalote vadovautis Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“. Manome, kad gretimo sklypo savininko sutikimas raštu privalomas projektuojant visuomeninės paskirties pastatą, kai jo požeminė pastato dalis nutolusi nuo sklypo ribos 2 m, jeigu šį pastatą planuojama statyti vietovėje, išskyrus nurodytoje reglamento 3 priedo 1.4 papunktyje.

Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 1 ir 2 punktuose nurodyta:

„1. Statybos techninis reglamentas „Gyvenamieji pastatai“ (toliau – Reglamentas) nustato esminius reikalavimus gyvenamųjų pastatų (namų) (išskyrus vienbučius ir dvibučius gyvenamuosius pastatus) ir jų sklypų projektiniams sprendiniams, statant naujus pastatus, rekonstruojant ar remontuojant esamus, keičiant pastatų ir patalpų paskirtį.

2. Reglamentas privalomas gyvenamųjų namų savininkams (naudotojams), statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams, taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus nustato Statybos įstatymas.“

Šio reglamento 193 ir 193¹ punktuose nurodyta:

„193. Reikalavimai statinių statybai iki 3 m atstumu nuo sklypo ribos nustatyti STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ [3.2]. 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą, kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m. Šiame punkte nurodyti atstumai gali būti mažinami gavus besiribojančio žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinį sutikimą.

193¹. Šio Reglamento 193 punkto reikalavimai netaikomi žemės sklypuose, kuriuose istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas [3.49] ir (ar) statybos zona numatyta teritorijų planavimo dokumentuose, patvirtintuose iki 2014 m. lapkričio 18 d., jei po šių dokumentų patvirtinimo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais žemės sklypai nebuvo padalyti, atidalyti, sujungti ar perdalyti.“

Besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai nustatyti statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priede. Šio priedo 4 punkte nurodyta:

„4.   Statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiausties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.“

Apibendrindami nurodytas reglamentų nuostatas, manome, kad projektuojant daugiabutį privalote vadovautis statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ nuostatomis ir šiame reglamente pateikiamose nuorodose kitų reglamentų nuostatomis. Manome, kad gretimo sklypo savininko sutikimas raštu privalomas projektuojant daugiabutį, kai jo požeminė pastato dalis nutolusi nuo sklypo ribos 2 m, jeigu šios požeminės pastato dalies bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, ir šį pastatą planuojama statyti vietovėje, išskyrus nurodytoje statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 193¹ punkte.

II. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 3 punkte nustatyta, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant stogo neturinčius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas, išskyrus nurodytus šio priedo 1 punkte (užtvaras), arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos.

Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 8.1 papunktyje nurodyta, be kita ko, kad kelias yra susisiekimo komunikacija, o dviračių takai yra kelio elementai.

Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo punkte reglamentuojama, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi statybos darbams atliekamiems miesto ar kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje esančių ir turinčių pavadinimą gatvių raudonosiose linijose statant ar rekonstruojant inžinerinius tinklus ir (ar) susisiekimo komunikacijas arba šiose gatvėse statant ar rekonstruojant statinius mažesniais už norminius atstumais nuo šių gatvių raudonųjų linijų;

Apibendrindami nurodytas reglamentų nuostatas manome, kad projektuojant inžinerinį statinį (pėsčiųjų taką ir įvažiavimą į daugiabučio namo sklypą) rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi, juos statant arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, išskyrus atvejus, kai statybos darbai turi būti atliekami miesto ar kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje esančių ir turinčių pavadinimą gatvių raudonosiose linijose arba šiose gatvėse statant šiuos statinius mažesniais už norminius atstumais nuo šių gatvių raudonųjų linijų.

1. . 1992 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 2.3 papunktyje nurodyta, kad žemės sklypams nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nurodyta:

„6. Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (ar jo daliai) taikomos papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą įrašomos (esamos panaikinamos), jeigu jos nustatomos patvirtinus naują teritorijų planavimo dokumentą, žemės valdos projektą, žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytiniu sutikimu. Žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą neprivalomas tik tais atvejais, kai teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas rengiamas tenkinant viešąjį interesą šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms. Kai įstatymų nustatytais atvejais planuojamai ūkinei veiklai vykdyti teritorijų planavimo dokumentai ar žemės valdos projektai nerengiami, tačiau specialiosios žemės naudojimo sąlygos turi būti nustatytos, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (ar jo daliai) taikomos papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytiniu sutikimu, jeigu jie susitarė su asmeniu, suinteresuotu planuojamos ūkinės veiklos vykdymu, dėl nuostolių, patiriamų dėl papildomų žemės sklypo specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo, atlyginimo.“

Apibendrindami nurodytų teisės aktų nuostatas, manome, kad paklausime nurodytu atveju, kai tiesiamas ryšių kabelis ir norima, kad jam (ryšių kabeliui) specialioji žemės naudojimo sąlyga, t. y. ryšių linijų apsaugos zona, nurodyta Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, I skyriuje, būtų nustatyta, įrašyta į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą ir, kai patenka į gretimą sklypą, šiam sklypui būtų taikoma, – tokiu atveju yra privalomas šio, gretimo žemės sklypo savininko rašytinis sutikimas.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.