Sklypo savininko sutikimas inžinerinių tinklų tiesimui, kai nustatytas servitutas (2019-07-16)

KLAUSIMAS

Gatvę supa 11 sklypų kvartalas, iš kurių 10 jau užstatyti individualios statybos namais. Tačiau pačios gatvės sklypas nuosavybės teise priklauso privačiam asmeniui, kuris nėra nė vieno iš užstatytųjų sklypų savininkas. Sklypo, kuriame yra gatvė, registro dokumentuose įrašytas servitutas „eiti, važiuoti transporto priemonėmis, varyti gyvulius ir komunikacijoms tiesti“.

Dalis užstatytų sklypų savininkų sumanė įsirengti geriamojo vandens tinklus nuo esamos magistralės. Buvo išduotos prisijungimo sąlygos, atlikti geodeziniai matavimai, užsakyti projektavimo darbai. Tačiau atlikus projektavimo darbus užstrigo trišalės sutarties pasirašymas, nes magistralinių vandentiekio tinklų valdytojas paprašė sklypo, kuriame yra gatvė, savininko sutikimo.

Ar būtinas yra gatvės sklypo savininko sutikimas leisti tiesti komunikacijas, jeigu tam sklypui ir taip nustatytas servitutas komunikacijoms tiesti? O gal tiesiog vandentiekio tinklų valdytojas  teikdamas ne tik komercinę paslaugą, bet ir vykdydamas visuomeninę funkciją, viršija savo įgaliojimus ir tas reikalavimas yra perteklinis?

Jeigu tas sutikimas reikalingas, ar turi teisinę galią gatvės sklypo savininkas nesutikti, kad per sklypą būtų tiesiamos komunikacijos, nors tai ir nustato servitutas? Ir kokios tokiu atveju būtų teisinės pasekmės, jei sutikimas nebūtų duotas?

ATSAKYMAS (2019-07-16, Nr. (9.12)- 2D-9431)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Remiantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.111–4.112 str. nuostatomis, servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės. Kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių tiksliai jį nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias.

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 str. 2 d., viena iš sąlygų statytojo teisei įgyvendinti – kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais.

Statybos įstatymo 27 str. 5 d. 6 p. išvardyti su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą (toliau – SLD) pateikiami dokumentai, tarp kurių – „žemės sklype (teritorijoje), kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas), numatoma vykdyti statybos darbus <...>, jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – sutartis, sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar servituto nustatymą patvirtinantys dokumentai (statant inžinerinius statinius)“.

Inžinerinių statinių sąvoka pateikta Statybos įstatymo 2 str. 16 d.: inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai.

Vandentiekio tinklai, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 9.3 p., priskiriami inžineriniams tinklams.

Atsižvelgiant į šias teisės aktų nuostatas, manytina, kad, esant teisės aktų nustatyta tvarka viešajame registre įregistruotam paklausime nurodytam servitutui („eiti, važiuoti transporto priemonėmis, varyti gyvulius ir komunikacijoms tiesti“), atskiras  tarnaujančiojo daikto (žemės sklypo) savininko sutikimas neprivalomas susisiekimo komunikacijoms tiesti. Dėl išsamesnio servituto turinio išaiškinimo (konkrečių naudojimosi konkrečiu žemės sklypu teisių, tarp jų – ir teisės statyti kitus inžinerinius statinius, pvz., inžinerinius tinklus) reikėtų kreiptis į servitutą nustačiusį subjektą.

Asmeniui (fiziniam, juridiniam), neatitinkančiam Statybos įstatymo 3 str. 2 d. nurodytų statytojo teisei įgyvendinti privalomų sąlygų, nebūtų išduodamas SLD (kai jis privalomas). Vykdant statinio statybą žemės sklype, kurio asmuo nevaldo nuosavybės teise arba nevaldo ir nenaudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, šio žemės sklypo savininkas dėl pažeidžiamų jo nuosavybės teisių galėtų kreiptis į teismą.

Pažymėtina, kad, vadovaujantis Civilinio kodekso 4.112 str. 5 d., viešpataujančiojo ar tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti servituto turinį ar panaikinti servitutą, jeigu iš esmės pasikeičia aplinkybės ar atsiranda nenumatytų aplinkybių, dėl kurių servituto suteikiamų teisių įgyvendinti tampa neįmanoma ar labai sudėtinga.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.