Sutikimai dėl vėjo elektrinės atstumo (2022-11-16)

KLAUSIMAS Patvirtinti, kad nagrinėjamoje situacijoje vėjo elektrinių vystytojui užtenka įvykdyti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 14-16 dalyse įtvirtintus reikalavimus ir nereikia vykdyti Reglamento 7 priedo 5 dalies reikalavimų. Jei nesutinkate su šiuo aiškinimu, prašome motyvuotai paaiškinti nesutikimo priežastis

ATSAKYMAS (2022-11-16 Nr. 2D-20758 (9.12 Mr))

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) gavo Aplinkos ministerijos 2022-09-20 raštu Nr. D8(E)-4819 persiųstą advokatų kontoros ,,NOOR legal“ raštą „Dėl besiribojančių sklypų savininkų sutikimų (ne) būtinumo vėjo elektrinių statybos procese“ (toliau – paklausimas), kuris adresuotas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai.

Informuojame, jog Inspekcija veiklą vykdo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta apimtimi, konsultacijas teikia Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėse[1] (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Pagal šių taisyklių 4.1 punktą konsultacija – tai Inspekcijos žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais. Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių situacijų nagrinėjimo, išvadų dėl jų teikimo ir sprendimų priėmimo. Todėl pateikiame tik su paklausime keliamais klausimais susijusį galiojantį teisinį reguliavimą ir nuomonę dėl jo taikymo.

Dėl prašymo „Patvirtinti, kad nagrinėjamoje situacijoje vėjo elektrinių vystytojui užtenka įvykdyti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 14-16 dalyse įtvirtintus reikalavimus ir nereikia vykdyti Reglamento 7 priedo 5 dalies reikalavimų. Jei nesutinkate su šiuo aiškinimu, prašome motyvuotai paaiškinti nesutikimo priežastis“

          Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad statybos techniniai reglamentai „yra privalomi visiemsstatybos dalyviams, taip pat viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams (naudotojams), juridiniams ir fiziniams asmenims, kitoms organizacijoms, kurių veiklą reglamentuoja šis įstatymas“. Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nurodyta: „Statybą leidžiančiam dokumentui, išskyrus <...>, gauti pateikiami šie dokumentai:<...> kai statomi inžineriniai tinklai, kuriems statyti teritorijų planavimo dokumentu buvo įformintas suformuotas inžinerinių tinklų koridorius, arba statinius statyti ar rekonstruoti mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos, taip pat, jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – sutartis, sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar servituto nustatymą patvirtinantys dokumentai (statant inžinerinius statinius)“.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“[2] (toliau – Reglamentas) 7 punkte nurodyta: „Reglamentas yra privalomas visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, fiziniams asmenims, juridiniams asmenims, kitoms užsienio organizacijoms, jų padaliniams kurių veiklos principus statybos srityje nustato Lietuvos Respublikos statybos įstatymas“, 55 punkte įtvirtinta: „Atvejai, kada privaloma gauti besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimus, nurodyti Reglamento 7 priede“. Reglamento 7 priedo 5 punkte nustatyta: „Rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi: statant vėjo jėgainę mažesniu negu jos aukštis (įskaitant sparnų ilgį) atstumu iki besiribojančio sklypo (teritorijos) ribos“ (atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje Reglamento nuostatoje konkreti vėjo elektrinių įrengtoji galia nenurodyta). Reglamento 7 priedo 6–9 punktuose yra išvardyti atvejai, kai Reglamento reikalavimai netaikomi / rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi.

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – AIE įstatymas) 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta: „Atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių energijos gamybos įrenginių ir statinių projektai rengiami ir statybos ir (ar) įrengimo darbai vykdomi laikantis <...> Statybos įstatymo, <...> ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos ir reikalavimų“. Įstatymo 49 straipsnio 8 dalies 2 punkte yra reglamentuotas „atstumas iki sklypo ribos“, tačiau dėl mažesnės nei advokatų profesinės bendrijos rašte minimos įrengtosios galios vėjo elektrinių („mažesnėms kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėms, kurių aukštis ne didesnis kaip 25 m (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško, įskaitant ir sparnuotės aukštį) <...> taikomi šie supaprastinti reikalavimai: vėjo elektrinės žemės sklype turi būti įrengtos taip, kad trumpiausias atstumas iki sklypo ribos būtų didesnis už įrenginio ilgį, plotį arba aukštį, pasirenkant didžiausią iš šių trijų matmenų. Jiems <...> nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas <...> jeigu tai neprieštarauja <...> Statybos įstatymo <...> ir kitų teisės aktų reikalavimams <...>“). AIE įstatymo 49 straipsnio 14–15 dalyse yra reglamentuotos procedūros dėl didesnės nei 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinių (būtent dėl tokios įrengtosios galios elektrinių teiraujamasi paklausime), tačiau49 straipsnio 14–15 dalyse nereglamentuotas atstumas iki sklypo ribos (14 dalis: „Asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėje vykdymu, privalo <...> informuoti žemės sklypų, išskyrus miškų ūkio paskirties žemės sklypus, patenkančių į atstumą aplink planuojamą vėjo elektrinę jos stiebo aukščio ribose arba teritoriją, kurioje nebus užtikrinta atitiktis visuomenės sveikatos saugos reikalavimams, jeigu tokia teritorija yra didesnė, negu vienas vėjo elektrinės stiebo aukštis aplink planuojamą elektrinę (toliau šiame straipsnyje – teritorija su statybos apribojimais), savininkus apie planuojamą statyti didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinę“; 15 dalis: „Asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėje vykdymu, taip pat privalo <...> informuoti žemės sklypų, išskyrus miškų ūkio paskirties žemės sklypus, ir šio straipsnio 9 dalyje numatytos paskirties pastatų, jeigu tokių yra, patenkančių į teritorijas, esančias tarp teritorijos su statybos apribojimais ir šio straipsnio 9 dalyje nurodyto atstumo, savininkus apie planuojamą statyti didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinę“). AIE įstatymo 49 straipsnio 16 dalyje yra reglamentuotos tolimesnės procedūros tais atvejais, jei 49 straipsnio 14 ar 15 dalyje nurodyto registruoto laiško nepavyksta įteikti arba žemės sklypo ir (ar) statinio savininko buvimo ar gyvenamoji vieta nežinoma.

Atsižvelgiant į tai, kad AIE įstatymo 49 straipsnio 14–15 dalyse nėra reglamentuoti didesnės nei 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinių atstumai iki sklypo ribos, manytina, kad bendruoju atveju AIE įstatymo 49 straipsnio 14–16 dalyse įtvirtintų reikalavimų laikymasis nepanaikina pareigos laikytis Reglamento 7 priedo 5 punkto reikalavimų.

Dėl prašymo Aplinkos ministerijai„Inicijuoti Reglamento 7 priedo 5 dalies pripažinimą negaliojančia, kaip nustatančią perteklinius, su Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymu nesuderinamus ir prieštaraujančius, ribojimus vėjo elektrinių statybai“.

Inspekcijos nuomone, šiuo metu prieštaravimų tarp AIE įstatymo ir Reglamento nuostatų nėra. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-09-22 nutarimu Nr. 1138 (2010-10-13 nutarimo Nr. 1473 redakcija) patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatuose[3] nurodyta, kad Aplinkos ministerija „rengia ir tvirtina normatyvinius statybos techninius <...> dokumentus“ (8.6.4 p.)., todėl poreikį pripažinti negaliojančiomis ar keisti Reglamento 7 priedo 5 punkto nuostatas siūlome svarstyti Aplinkos ministerijai, kuri paklausimą taip pat yra gavusi.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.