Visuomeninės paskirties pastatai, perimetrinis užstatymas ir besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimai (2020-10-15)

KLAUSIMAI

1. Ar privaloma gauti besiribojančių žemės sklypų savininko (-ų) sutikimą, siekiant statyti naują visuomeninės paskirties pastatą arba rekonstruoti esamus pastatus (planuojant visuomeninės paskirties pastatą (-us)) neišlaikant norminių atstumų iki gretimų žemės sklypų ribų, žemės sklype, kuriam teritorijų planavimo dokumentu nustatytas perimetrinis užstatymas?

2. Ar sutikimas privalomas gauti detaliojo plano sprendiniams jo koregavimo procedūros metu (numatant statinių statybos zoną ties sklypo riba), ar tik statinio techninio projekto sprendiniams (projektuojant statinį ties sklypo riba) kreipiantis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo į savivaldybės administraciją,

ATSAKYMAS (2020-10-15, Nr. (9.12)- 2D- 14849)

Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – reglamentas STR 1.05.01:2017) 55 punkte nurodyta, kad atvejai, kada privaloma gauti besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimus, nurodyti šio reglamento 7 priede. Pagal šio priedo 4 punktą rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi:

- statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus;

- statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos;

- statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.

Pagal šio priedo 9.3 punktą rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi statybos darbams atliekamiems teritorijose, kur istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas ir (ar) statybos zona yra numatyta teritorijų planavimo dokumentuose, kai į kelių (gatvių), aikščių, skverų ir kitų viešųjų erdvių teritoriją patenka tik pastatų balkonų, erkerių, stogelių, karnizų ar kitų fasado elementų projekcijos, jeigu planuojama statyba atitinka visus šiuos reikalavimus:

1) tokių balkonų, erkerių, stogelių, karnizų ar kitų fasado elementų bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus vertikalioje plokštumoje, yra ne mažesnis nei 2,5 metrai;

2) pastatų balkonų, erkerių, stogelių, karnizų ar kitų fasado elementų projekcijos į kelių (gatvių), aikščių, skverų ir kitų viešųjų erdvių teritoriją gali išsikišti ne daugiau kaip 2 metrus. Atstumas nuo tokių balkonų, erkerių, stogelių, karnizų ar kitų fasado elementų bet kurios konstrukcijos bet kurio taško iki kelio (gatvės) važiuojamosios dalies horizontalioje plokštumoje yra ne mažesnis nei 1 metras.

Reglamentas STR 1.05.01:2017 yra privalomas visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, fiziniams asmenims, juridiniams asmenims, kitoms užsienio organizacijoms, jų padaliniams kurių veiklos principus statybos srityje nustato Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (reglamento STR 1.05.01:2017  7 punktas).

Visuomeniniai pastatai projektuojami vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ (toliau – reglamentas STR 2.02.02:2004), kurio 3 priede pateikti statinių išdėstymo sklype reikalavimai. Šio priedo 1 punkte nurodyta, kad „statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų teisėti interesai. Nustatomi šie mažiausi atstumai nuo statinių iki gretimo sklypo ribos bei kiti reikalavimai:

1.1. visuomeninės paskirties statinių iki 8,5 m aukščio – ne mažesnis kaip 3,0 m. Aukštesniems visuomeninės paskirties statiniams šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam statinio aukščio metrui. Atstumas iki žemės sklypo ribos nustatomas nuo kiekvienos skirtingą aukštį turinčios visuomeninės paskirties statinio dalies. Šis atstumas gali būti sumažintas, jei gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raštu; <...>

1.4. Šio priedo 1.1 punkto reikalavimai netaikomi miestų senamiesčiuose, centruose bei kitose miesto dalyse, kur yra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas, ir teritorijose, kai šių teritorijų savivaldybės (jos dalies) bendruosiuose ar specialiuosiuose planuose numatyta aukštybinių pastatų statyba.“.

Paklausimo pateiktoje informacijoje teigiama kad teritorijų planavimo dokumentu (detaliuoju planu) sklypo aktualiai daliai paklausime daliai nustatytas perimetrinis užstatymas.

Vadovaujantis šia paklausimo informacija, aukščiau nurodytomis teisės aktų nuostatomis ir atsakant į klausimą, ar privaloma gauti besiribojančių žemės sklypų savininko (-ų) sutikimą, siekiant statyti naują visuomeninės paskirties pastatą arba rekonstruoti esamus pastatus (planuojant visuomeninės paskirties pastatą (-us)) neišlaikant norminių atstumų iki gretimų žemės sklypų ribų, žemės sklype, kuriam teritorijų planavimo dokumentu nustatytas perimetrinis užstatymas, manome, kad statant naujus ar rekonstruojant esamus pastatus, perimetrinio užstatymo tipo žemės sklype, neprivaloma gauti besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimus tuo atveju, kai į kelių (gatvių), aikščių, skverų ir kitų viešųjų erdvių teritoriją patenka tik pastatų balkonų, erkerių, stogelių, karnizų ar kitų fasado elementų projekcijos, jeigu planuojama statyba atitinka reglamento STR 1.05.01:2017 7 priedo 9.3 punkto reikalavimus. Kitais atvejais, kai statomas naujas ar rekonstruojamas visuomeninis pastatas arčiau nei 3 m iki sklypo ribos, turi būti gaunamas rašytinis besiribojančių žemės sklypo (teritorijos) savininko ar valdytojo sutikimas pagal reglamento STR 1.05.01:2017  7 priedo 4 punkto nuostatas. Atkreipiame dėmesį, kad STR 2.02.02:2004 3 priedo 1.1 punktas taikomas statinio aukščio ir atstumo iki sklypo ribos santykiui reguliuoti. Manome, kad reglamento STR 2.02.02:2004 3 priedo 1.4 punktas leidžia be besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimų statyti aukštesnius nei 8,5 m visuomeninius pastatus, nedidinant po 0,5 m atstumo iki sklypo ribos, kiekvienam papildomam statinio aukščio metrui, kai žemės sklypui teritorijų planavimo dokumentu nustatytas perimetrinis užstatymo tipas.

Atsižvelgdami į reglamento STR 1.05.01:2017 7 priedo 4, 9.3 punktų ir reglamento STR 2.02.02:2004 3 priedo 1 punkto nuostatas ir atsakydami į klausimą ar pagal šias nuostatas privaloma gauti besiribojančiuose žemės sklypuose esančių pastatų savininko (-ų) sutikimus, siekiant statyti naują visuomeninės paskirties pastatą arba rekonstruoti esamus pastatus (planuojant visuomeninės paskirties pastatą (-us)) neišlaikant norminių atstumų iki gretimų žemės sklypų ribų, žemės sklype, kuriam teritorijų planavimo dokumentu nustatytas perimetrinis užstatymas, manome, kad reglamento STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 punkto ir reglamento STR 2.02.02:2004 3 priedo 1 punkto nuostatos numato reikalavimus gauti rašytinius sutikimus iš besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų, bet ne iš statinių, esančių besiribojančiuose žemės sklypuose, savininkų ar valdytojų. Norminius atstumus tarp statinių ir sutikimų privalomumą reguliuoja Specialiųjų žemės naudojimų sąlygų įstatymas, teritorijų planavimo dokumentai, Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai ir kiti įstatymai bei teisės aktai.

Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų 2014 sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8, 320 punkte nurodyta, kad detaliojo plano sprendinių koregavimas neturi pažeisti ar suvaržyti teisės aktuose garantuojamų ir saugomų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų labiau, negu iki tokių korekcijų atlikimo, arba turi būti gauti šių asmenų rašytiniai sutikimai (susitarimai) dėl detaliojo plano sprendinių koregavimo.

Vadovaudamiesi aukščiau pateiktomis statybos techninių reglamentų, Taisyklių nuostatomis ir atsakydami į klausimą, ar sutikimas privalomas gauti detaliojo plano sprendiniams jo koregavimo procedūros metu (numatant statinių statybos zoną ties sklypo riba), ar tik statinio techninio projekto sprendiniams (projektuojant statinį ties sklypo riba) kreipiantis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo į savivaldybės administraciją, manome, kadkoreguojant detalųjį planą ir numatant statybos zoną taip, kad nėra išlaikomi statybos techniniais reglamentais nustatyti norminiai atstumai iki sklypo ribos, privaloma gauti besiribojančių žemės sklypų rašytinius sutikimus, išskyrus atvejus, kai detaliuoju planu nustatyti sprendiniai su detaliajame plane įrašytomis sąlygomis dėl jų įgyvendinimo, tai yra, jei statybos zona nustatyta su detaliajame plane įrašyta sąlyga, kad rašytiniai sutikimai bus gauti statinio projektavimo metu pagal reglamento STR 1.05.01:2017 7 priedo 4, 9.3 punktų ir reglamento STR 2.02.02:2004 3 priedo 1 punkto nuostatas.

Taip pat, detaliajame plane suplanuota statybos zona nepanaikina minėtų sutikimų (susitarimų) privalomumo, kai jie reikalingi pagal teisės aktus. Todėl manome, kad šiuos sutikimus privaloma gauti iki prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikimo savivaldybės administracijai, išskyrus teisės aktuose nustatytas išimtis, kai šie sutikimai neprivalomi.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.