Žemės sklypo bendraturčiai, projektinių pasiūlymų derinimas su jais, gretimų sklypų savininkų sutikimai (2017-04-04)

KLAUSIMAS

1. Ar teisingai suprantame, kad Statybos įstatymo (toliau – įstatymas) 14 straipsnio 1 dalies 13 punkte žemės sklypo bendraturtis yra suprantamas kaip asmuo, kuris nepriklausomai nuo teisinės formos (fizinis ar juridinis) žemės sklypą valdo nuosavybės teise? Savo nuomonę dėl valdymo formos (nuosavybės  teisės) grindžiame tuo, kad įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4 punkte apie bendraturtį pasisakoma plačiau, t. y. aiškiai ir nedviprasmiškai nurodant formą –„<...> nuosavybės“.
2. Kokie teisės aktai nustato įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytų besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų (toliau –suinteresuoti asmenys) sutikimų poreikį? Ar teisingai suprantame, kad tuo atveju, jeigu suinteresuotų asmenų interesai nėra veikiami statinių apsaugos zonomis, aktualiuose teisės aktuose nustatytais norminiais atstumais iki kitų statinių ar kitokiais teisės aktuose nustatytais statinių statybos ribojimais dėl kitų (esamų) statinių, suinteresuotų asmenų atžvilgiu nėra nustatomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos, servitutai ir pan., nėra privaloma: (i) gauti suinteresuotų asmenų sutikimų / (ii) su jais suderinti projektinius pasiūlymus?
3.  Ar teisingai suprantame, kad tuo atveju, jeigu statiniai nėra statomi (remontuojami ar rekonstruojami) kitų statinių (esamų) apsaugos zonose arba kitose teritorijose, kuriose taikomi teisės aktuose nustatyti norminiai atstumai iki kitų statinių ar kitokie teisės aktuose nustatyti statinių statybos ribojimai dėl kitų (esamų) statinių, nėra privaloma: (i) gauti įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 15 punkte numatytų statinių savininkų arba statinių valdytojų, naudotojų sutikimų / (ii) su jais suderinti projektinius pasiūlymus?

ATSAKYMAS (2018-04-04, Nr. (9.12)-2D-4418)

Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

1. Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.72 straipsnio 1 dalimi, bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Civilinio kodekso 4.73 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos.

Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje pažymėta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o Civilinio kodekso 4.88 straipsnio 1 dalyje, kad daiktas (turtas), esantis bendrosios jungtinės nuosavybės teisės objektu, valdomas, naudojamas bei juo disponuojama tik esant bendraturčių sutikimui.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad žemės sklypo bendraturčiais laikomi du ar keli savininkai, kuriems žemės sklypas priklauso bendrosios nuosavybės teise.

2-3. Statybos įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta: „Specialiesiems reikalavimams gauti, išskyrus atvejus, kai jie gaunami atlikus visuomenės informavimą apie projektinius pasiūlymus pagal šio įstatymo 37 straipsnio nuostatas, statytojas (užsakovas) pateikia savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) prašymą ir: <...>;2) projektinius pasiūlymus (jeigu jie buvo rengti), suderintus su šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nurodytais asmenimis, o atvejais, nenustatytais šio įstatymo 37 straipsnyje, – šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nurodytų asmenų sutikimus.“.

Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje punkte nustatyta, kad statytojas (užsakovas) privalo: <...>; 13) kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, jeigu tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus; <...>; 15) kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios dėl statinio statybos kitų statinių apsaugos zonose arba kitose teritorijose, kuriose taikomi teisės aktuose nustatyti norminiai atstumai iki kitų statinių ar kitokie teisės aktuose nustatyti statinių statybos ribojimai dėl kitų (esamų) statinių, gauti tų statinių savininkų arba statinių valdytojų, naudotojų sutikimus, kai jie įgalioti tokius sutikimus suteikti. Kai pastato (patalpos, patalpų) ar kito statinio paskirties keitimui nėra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas ir atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai, tokius sutikimus privaloma gauti iki pastato (patalpos, patalpų) ar kito statinio paskirties pakeitimo.

Inspekcijos nuomone, Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodyti sutikimai (susitarimai) atitinka Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4, 6 ir 14 punktuose nurodytus sutikimus (susitarimus), kuriuos, statybą leidžiančio dokumento privalomumo atveju, privaloma pateikti prie prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Atitinkamų sutikimų (susitarimų) privalomumą reglamentuoja statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 48 punktas ir 7 priedas, Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis ir 4.88 straipsnio 1 dalis bei Žemės įstatymo 22 straipsnio 6 dalis. 

Manome, kad projektinius pasiūlymus, kai jie rengiami, privaloma derinti su gretimų žemės sklypų (gretimų statinių) savininkais (valdytojais) Statybos įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju. Atvejai, kada iki statybos darbų pradžios (kai statinio statybai neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas) privaloma gauti atitinkamų savininkų sutikimus reglamentuoti Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose.

Pažymime, kad vadovaujantis Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punktu, žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.