Ar geležinkelio kontaktinio tinklo statyba gali būti vykdoma be statybą leidžiančio dokumento (2023-03-28)
KLAUSIMAS
Ar geležinkelio kontaktinio tinklo statyba gali būti vykdoma be statybą leidžiančio dokumento?
ATSAKYMAS (2023-03-28, Nr. (9.12 Mr) - 2D-5526)
Atsakydami į paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.
Informuojame, kad Inspekcija veiklą vykdo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) nustatyta apimtimi, konsultacijas teikia Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėse[1] (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Pagal Konsultavimo taisyklių 4.1 p. konsultacija – tai žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais. Atsakymą rengiame vadovaudamiesi Konsultavimo taisyklėmis, kurios nenumato konkrečių situacijų nagrinėjimo, išvadų teikimo, todėl teikiame nuomonę tik dėl galiojančio teisinio reguliavimo, susijusio su paklausime keliamais klausimais.
Klausiate, ar geležinkelio kontaktinio tinklo statyba gali būti vykdoma be statybą leidžiančio dokumento?
Geležinkelio statiniuose vykdomų statybos darbų priskyrimas atskiroms statybos rūšims reglamentuotas statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“[2] 3 priede pateiktame Geležinkelio statinių statybos rūšių apraše (toliau – Aprašas).
Šio Aprašo 2.1 ir 2.3 papunkčiuose nurodyta:
„2.1. Geležinkelio kelio priklausiniai – savarankiški geležinkelio keliui tarnauti skirtistatiniai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su geležinkelio keliu. Geležinkelio kelio priklausiniais laikomi tiltai, viadukai, estakados, tuneliai, pralaidos, kurių skersmuo yra ne mažesnis nei 1,0 m, praginos, pervažos, perėjos, drenažo tinklai, traukinių eismui reikalingas kontaktinis tinklas su atitinkama įranga, peronai, platformos, triukšmą slopinančios sienutės, gyvūnų ir žmonių atitvarai, užtveriamieji statiniai; <...>;
2.3. Geležinkelio statiniai – geležinkelio keliai ir jų priklausiniai“.
Taip pat Aprašo 4.1 papunktyje nurodyta, kad naujo geležinkelio statinio statybos tikslas yra pastatyti naują geležinkelio statinį.
Statybos įstatymo 2 straipsnio 16 ir 17 dalyse nustatyta:
„16. Inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai.
17. Inžineriniai tinklai – statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, naftos, dujų ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos ir elektroninių ryšių tinklai kartu su maitinimo šaltiniais ir įrenginiais.“
Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“[3] (toliau – STR 1.01.03:2017) 9.6 punkte nurodyta, kad inžineriniai tinklai – perdavimo, tiesioginių linijų elektros tinklai, transporto (troleibusų, tramvajų, geležinkelių riedmenų) kontaktiniai tinklai, kiti inžineriniai statiniai, priskiriami pogrupiui, kurių pagrindinė naudojimo paskirtis – elektros tinklai.
Vadovaudamiesi pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatomis, manome, kad geležinkelio keliui tarnauti skirti kontaktiniai tinklai priskirtini prie inžinerinių tinklų (inžinerinių statinių), kurių pagrindinė naudojimo paskirtis yra elektros tinklai. Tuo atveju, kai geležinkelio keliui tarnauti statomi nauji kontaktiniai tinklai, priskiriami prie inžinerinių tinklų, kurių pagrindinė naudojimo paskirtis yra elektros tinklai, tai tokio geležinkelio kelio kontaktinio tinklo statyba būtų laikoma naujo statinio statyba.
Pagal statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą, naujo ypatingojo[4] ar neypatingojo[5] inžinerinio tinklo statybai privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą. Ypatingųjų statinių kategorijai priskiriamų statinių sąrašas pateiktas statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 1 lentelėje.
Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.
[1] Patvirtinta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2011 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1V-194.
[2] Patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622.
[3] Patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1 –713.
[4] Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalis: ypatingasis statinys – statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingosios medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; aukštybinis (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis gyvenamasis namas; kultūros paveldo statinys. Prie ypatingųjų statinių kategorijos priskiriamų statinių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) įgaliota institucija.
[5] Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalis: neypatingasis statinys – statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių.
Atnaujinimo data: 2023-09-23