Gydymo pastato kap. remontas (2023-06-19)

KLAUSIMAS Vilniaus mieste yra kapitališkai remontuojamas Gydymo paskirties pastatas, kuris priskiriamas ypatingojo statinio kategorijai. KLAUSIMAS: 1. Ar vadovaujantis LR statybos įstatymo, Šeštojo skirsnio, 27 straipsnio, 1 punkto, 4 papunkčiu, šiam pastatui yra reikalingas Statybą leidžiantis dokumentas, jei numatoma ant stogo inžinerinė įranga neiškyla daugiau kaip 1 m virš pastato plokščiojo stogo parapeto? 2. Ar vadovaujantis LR statybos įstatymo, Šeštojo skirsnio, 27 straipsnio, 1 punkto, 4 papunkčiu, turint tik šias 4 esmines sąlygas, kad pastatas yra viešasis, ypatingasis statinys, statybos rūšis kapitalinis remontas ir objektas yra miesto teritorijoje – yra reikalingas statybą leidžiantis dokumentais visais atvejais? 3. Taip pat, šiame punkte yra minimos elektros bendrosios inžinerinės sistemos – kiek daug reikia pertvarkyti elektros sistema, kad ji taptų bendroji? Jeigu remontuojama tik dalis patalpų, jose keičiama elektros instaliacija, prijungiami nauji įrenginiai, tačiau nelendama prie pagrindinio įvado ar pagrindinės skirstomosios dėžės – ar tokie darbai įšauktų Statybą leidžiančio dokumento būtinumą?

ATSAKYMAS (2023-06-19 Nr. 2D- 10714 (9.12 Mr))

Atsakydami į paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Informuojame, kad Inspekcija veiklą vykdo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) nustatyta apimtimi, konsultacijas teikia Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėse^[1] (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Pagal Konsultavimo taisyklių 4.1 p. konsultacija – tai žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais. Atsakymą rengiame vadovaudamiesi Konsultavimo taisyklėmis, kurios nenumato konkrečių situacijų nagrinėjimo, išvadų teikimo, todėl teikiame nuomonę tik dėl galiojančio teisinio reguliavimo, susijusio su paklausime keliamais klausimais.

Paklausime nurodoma, kad „Vilniaus mieste yra kapitališkai remontuojamas gydymo paskirties pastatas, kuris priskiriamas  ypatingojo statinio kategorijai“.

Klausiate, „1. Ar vadovaujantis LR statybos įstatymo, Šeštojo skirsnio, 27 straipsnio, 1 punkto, 4 papunkčiu, šiam pastatui yra reikalingas Statybą leidžiantis dokumentas, jei numatoma ant stogo inžinerinė įranga neiškyla daugiau kaip 1 m virš pastato plokščiojo stogo parapeto?“

Pagal paklausimo duomenis nėra aišku, ar ypatingasis gydymo paskirties pastatas yra kultūros paveldo statinys.

Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 110 dalį gydymo paskirties pastatas priskiriamas viešiesiems pastatams.

Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.05.01:2017) 3 priedo 5 punkte nurodyta, jog pastato išvaizdos keitimu laikoma: „<...> įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų, iškylančių daugiau kaip 1 m virš pastato plokščiojo stogo parapeto, tvirtinimas ant pastato plokščiojo stogo; Kultūros vertybių registre nurodytų kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių keitimas.“

Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą privalomas: ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato kapitaliniam remontui (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose remontuojamą ypatingąjį ir neypatingąjį statinį), atliekamam mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, aplinkos ministro nustatytais atvejais – kitoje teritorijoje, kai keičiama pastato išvaizda, taip pat kai atliekant šių pastatų kapitalinį remontą įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti; kultūros paveldo statinio kapitaliniam remontui; statinio kapitaliniam remontui, kai keičiama statinio ar patalpų paskirtis (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose remontuojamą ypatingąjį, neypatingąjį ir nesudėtingąjį statinį); ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato, nesudėtingojo statinio kapitaliniam remontui kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais.

STR 1.05.01:2017  3 priedo 3 punkte nurodyta, kad be Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų atvejų, leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą privalomas:

„3.1. atliekant ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato, nesudėtingojo pastato kapitalinį remontą kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje, – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti;

3.2. atliekant nesudėtingojo pastato kapitalinio remonto darbus, kai keičiama pastato kategorija į neypatingąjį pastatą ar ypatingąjį pastatą.“

Apibendrinant pateiktas teisės aktų nuostatas, manytina:

- jei ypatingasis viešas pastatas yra kultūros paveldo statinys, tai jo kapitaliniam remontui visada privaloma parengti kapitalinio remonto projektą[2] ir gauti statybą leidžiantį dokumentą;

- įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų, neiškylančių daugiau kaip 1 m virš pastato plokščiojo stogo parapeto, tvirtinimas ant pastato plokščiojo stogo, nelaikomas pastato išvaizdos keitimu, t. y., pastato išvaizda nekeičiama;

- ypatingojo gydymo paskirties pastato, kuris nėra kultūros paveldo statinys, kapitaliniam remontui, kai šiais darbais tik tvirtinama įranga ant pastato plokščiojo stogo ir kuri neiškyla daugiau kaip 1 m virš pastato plokščiojo stogo parapeto, statybą leidžiančio dokumento gauti nereikia;

- gydymo paskirties pastatų kapitalinio remonto projektai turi būti parengti visais atvejais, nepriklausomai nuo prievolės gauti statybą leidžiantį dokumentą.[3]

„2. Ar vadovaujantis LR statybos įstatymo, Šeštojo skirsnio, 27 straipsnio, 1 punkto, 4 papunkčiu, turint tik šias 4 esmines sąlygas, kad pastatas yra viešasis, ypatingasis statinys, statybos rūšis kapitalinis remontas ir objektas yra miesto teritorijoje – yra reikalingas statybą leidžiantis dokumentais visais atvejais?“

Apibendrinant Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir STR 1.05.01:2017  3 priedo 3 punktą, manytina, kad mieste esančio ypatingojo viešojo pastato kapitaliniam remontui privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, kai:

- pastatas yra kultūros paveldo statinys;

- kartu su kapitaliniu remontu keičiama statinio ar patalpų paskirtis;

- atliekant pastato kapitalinį remontą keičiama jo išvaizda pagal STR 1.05.01:2017  3 priedo 5 punkto nuostatas;

- atliekant šio pastato kapitalinį remontą įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos.

Taip pat manytina, kai mieste esančio viešojo pastato kapitalinis remontas nepatenka į aukščiau nurodytus atvejus, tai statinio kapitaliniam remontui statybą leidžiančio dokumento gauti nereikia.

„3. Taip pat, šiame punkte yra minimos elektros bendrosios inžinerinės sistemos – kiek daug reikia pertvarkyti elektros sistema, kad ji taptų bendroji? Jeigu remontuojama tik dalis patalpų, jose keičiama elektros instaliacija, prijungiami nauji įrenginiai, tačiau nelendama prie pagrindinio įvado ar pagrindinės skirstomosios dėžės – ar tokie darbai iššauktų Statybą leidžiančio dokumento būtinumą?“

Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 ir 5 dalyje apibrėžta:

- atskirosios statinio inžinerinės sistemos – vieno inžinerinės sistemos naudotojo poreikiams tenkinti skirtos inžinerinės sistemos, nesusijusios su tos pačios paskirties bendrosiomis statinio inžinerinėmis sistemomis;

- bendrosios statinio inžinerinės sistemos – statinio inžinerinės sistemos, skirtos daugiau negu vieno inžinerinės sistemos naudotojo poreikiams tenkinti.

Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“[4] 6.9 papunktyje nurodyta, kad vartotojo inžinerinė sistema – statiniobendrosios inžinerinės sistemos dalis (posistemė), atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.) bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis. Vartotojo inžinerinė sistema tenkina statinio dalies (gyvenamojo namo, buto ar kitos paskirties pastato tam tikros dalies, pavienės patalpos ar jų grupės) gyventojų ar patalpos naudotojų bei statinio dalies naudojimo (eksploatavimo) reikmes.

Apibendrinant, manytina, kai atliekant viešojo pastato kapitalinį remontą įrengiama, pertvarkoma, išmontuojama pastato elektros bendroji inžinerinė sistema ar jos dalis, tai tokiu atveju privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą. Statybą leidžiančio dokumento gauti nereikia, jei įrengiama, pertvarkoma, išmontuojama pastato elektros atskiroji inžinerinė sistema ar jos dalis.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.