Statybą leidžiančio dokumento statyti inžinerinius statinius išdavimas leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojui (2023-03-05)

KLAUSIMAI

1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nurodytais atvejais statybą leidžiančiam dokumentui gauti reikia pateikti sutartį, sutikimą ar susitarimą su žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar servituto nustatymą patvirtinančius dokumentus (statant inžinerinius statinius). Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas (turėtojai) turi teisę projektuoti, tiesti, prižiūrėti ir naudoti Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje plėtojamoms atsinaujinančius energijos išteklius naudojančioms elektrinėms prijungti reikalingus elektros tinklus žemės sklypuose, kuriuose tinklų operatorių naudai įstatymu ir (arba) administraciniu aktu nustatytas servitutas, įgyvendindamas (įgyvendindami) visus tinklų operatoriaus nustatytus reikalavimus dėl tokių elektros tinklų tiesimo bei atstumo tarp elektros tinklų.  Prašome paaiškinti, ar  leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojui bus išduodamas inžinerinių statinių statybą leidžiantis dokumentas, jeigu leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas naudosis perdavimo sistemos operatoriaus naudai nustatytais servitutais, todėl neturės sutarties, sutikimo ar susitarimo su žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju, taip pat neturės jo naudai servituto nustatymą patvirtinančių dokumentų, kadangi tokių dokumentų turėjimas nėra reikalingas naudojantis Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 4 dalyje numatyta teise?
2. Prašome paaiškinti, ar leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas galės Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teisę į elektros tinklą (jungtį), atsižvelgiant į tai, jog leidimo turėtojas neturės jokių teisių į teritorijas, kuriame bus pastatytas elektros tinklas (jungtis) – nei nuosavybės, nei nuomos, nei nustatyto servituto, kai, vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 4 dalimi, bus naudojamasi perdavimo sistemos operatoriaus naudai nustatytu servitutu?

ATSAKYMAI (2023-03-05, Nr. (9.12 Mr) - 2D-4638)

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) gavo Energetikos ministerijos 2023-01-13 raštą Nr. 3-55 „Dėl atsakymų į klausimus“ (toliau – paklausimas), kuris adresuotas ir Aplinkos ministerijai.

Informuojame, kad Inspekcija veiklą vykdo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) nustatyta apimtimi, konsultacijas teikia Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėse^[1] (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Pagal Konsultavimo taisyklių 4.1 punktą konsultacija – tai žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais.

Pastebėtina, jog paklausime minimi tiek Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas (toliau – EEĮ), tiek ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas (toliau – AIEĮ) yra veiklą energetikos srityje reglamentuojantys įstatymai, o valstybės politiką energetikos srityje formuoja Energetikos ministerija.

Pagal Inspekcijai Priežiūros įstatymu nustatytą kompetenciją pateikiame teisinį reguliavimą ir nuomonę dėl paklausime suformuluotų klausimų, susijusių su statybos sritimi, taikymo, atsižvelgdami į paklausimo informaciją, jog „<...> atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinės bus jungiamos prie sausumos tinklų ir yra inicijuotas jungties, kuri bus tiesiama per jūrinę teritoriją ir sausumą, teritorijų planavimo dokumento parengimas“.

Dėl paklausimo 1 punkte pateikto klausimo „<...> ar  leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojui bus išduodamas inžinerinių statinių statybą leidžiantis dokumentas, jeigu leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas naudosis perdavimo sistemos operatoriaus naudai nustatytais servitutais, todėl neturės sutarties, sutikimo ar susitarimo su žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju, taip pat neturės jo naudai servituto nustatymą patvirtinančių dokumentų, kadangi tokių dokumentų turėjimas nėra reikalingas naudojantis Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 4 dalyje numatyta teise?“

Visų Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius architektūros reikalavimus, trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrimų, statinių projektavimo, statinių projektų ir statinių ekspertizės, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau – Statybos įstatymas) (Statybos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).

EEĮ 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad elektros energetikos objektai ir įrenginiai, išskyrus nurodytus šio straipsnio 2 dalyje^[2], statomi Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti elektros energetikos objektai ir įrenginiai projektuojami, įrengiami ir informacija apie įrengtus objektus ir įrenginius (techniniai ir buvimo vietos duomenys) skelbiama viešai Energetikos ministerijos nustatyta tvarka.

EEĮ 75 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas (turėtojai) turi teisę projektuoti, tiesti, prižiūrėti ir naudoti Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje plėtojamoms atsinaujinančius energijos išteklius naudojančioms elektrinėms prijungti reikalingus elektros tinklus žemės sklypuose, kuriuosetinklų operatorių naudaiįstatymu ir (arba) administraciniu aktu nustatytas servitutas, įgyvendindamas (įgyvendindami) visus tinklų operatoriaus nustatytus reikalavimus dėl tokių elektros tinklų tiesimo bei atstumo tarp elektros tinklų. Elektros tinklų, jungiančių atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias elektrines su sausumos teritorijoje esančiais tinklais, techninės priežiūros, remonto, rekonstravimo ir modernizavimo tvarką leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas ir tinklų operatoriai nustato tarpusavio susitarimu.

Bendruoju atveju, jei paklausime minimas „inžinerinis statinys“ laikytinas statiniu ir jam pagal Statybos įstatymo ir jį įgyvendinančius teisės aktus privalomas statybą leidžiantis dokumentas (toliau – SLD), tai siekiant jį gauti kartu su prašymu turi būti pateikti Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje išvardyti dokumentai, tarp jų – „6) kai žemės sklype (teritorijoje), kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas), numatoma vykdyti statybos darbus ir šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytais atvejais neprivaloma žemės sklypo, kuriame statomas statinys, valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; kai statomi inžineriniai tinklai, kuriems statyti teritorijų planavimo dokumentu buvo įformintas suformuotas inžinerinių tinklų koridorius, arba statinius statyti ar rekonstruoti mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos, taip pat, jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – sutartis, sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar servituto nustatymą patvirtinantys dokumentai (statant inžinerinius statinius)“.

Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 16 dalies nuostatas, SLD išdavimo procedūros neatliekamos ir SLD neišduodamas, jeigu prašantis išduoti SLD asmuo neturi teisės būti statytoju pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 ir 5 dalies reikalavimus^[3]. T. y. SLD neišduodamas, jei statytojas žemės sklypo (teritorijos), kuriame (kurioje) statomas statinys, nevaldo nuosavybės teise ar kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, išskyrus aplinkos ministro nustatytus atvejus, kai nėra suformuoti žemės sklypai.

Atvejai, kada statytojo teisei įgyvendinti nereikia žemės sklypo valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, nurodyti statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“^[4] (toliau – Reglamentas) 4 priede. Tarp šio priedo 1 punkte nustatytų atvejų ir šie: tiesiant valstybinėje žemėje susisiekimo komunikacijas ar inžinerinius tinklus ir statant jiems funkcionuoti būtinus statinius (1.3 p.); statant statinius Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse ir tarptautiniuose vandenyse esančiame jos kontinentiniame šelfe, į kurį Lietuvos Respublika turi išimtines teises (1.4 p.).

Apibendrinant, manytina, kad Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir Reglamento 4 priede nenurodytais atvejais, statytojo teisei įgyvendinti reikalinga žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) statomas statinys, valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas (Civilinio kodekso 4.124 straipsnis).

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, manytina, kad, jei pagal EEĮ 75 straipsnio 4 dalį leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojui (turėtojams) suteikta teisė įrengti naujus elektros tinklus žemės sklypuose, kuriuose tinklų operatorių naudai įstatymu ir (arba) administraciniu aktu nustatytas servitutas, kurio turinys suteikia teisę tiesti (įrengti) naujus elektros tinklus, tai su prašymu išduoti SLD kartu su kitais konkrečiu atveju privalomais dokumentais pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktą turi būti pateikiami tokio servituto nustatymą administraciniais aktais patvirtinantys dokumentai. Jei servitutas tinklų operatorių naudai nustatytas įstatymu, tai jo nustatymą patvirtinančių dokumentų pateikti kartu su prašymu išduoti SLD nereikia.

SLD leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojui (turėtojams) galėtų būti išduotas, jei bus pateikti visi privalomieji dokumentai nurodyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje ir pritars visos projektą tikrinančios institucijos.

Dėl paklausimo 2 punkte pateikto klausimo „<...> ar leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas galės Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teisę į elektros tinklą (jungtį), atsižvelgiant į tai, jog leidimo turėtojas neturės jokių teisių į teritorijas, kuriame bus pastatytas elektros tinklas (jungtis) – nei nuosavybės, nei nuomos, nei nustatyto servituto, kai, vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 4 dalimi, bus naudojamasi perdavimo sistemos operatoriaus naudai nustatytu servitutu?“

Vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 5 dalimi, atlikus statybos užbaigimo procedūras, statinį ir daiktines teises į jį privaloma įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo statybos užbaigimo akto gavimo dienos, deklaracijos apie statybos užbaigimą įregistravimo dienos Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Statybos užbaigimo aktas ir deklaracija apie statybos užbaigimą surašomi visų statytojų (užsakovų) vardu.

Taigi Statybos įstatymas tik nustato statytojo pareigą, atlikus statybos užbaigimo procedūras (teisės aktų nustatyta tvarka surašius statybos užbaigimo dokumentą statytojo teisę turinčio (-ių) asmens (-ų) vardu), statinį ir daiktines teises į jį įregistruoti NTR. Nekilnojamojo turto ir daiktinių teisių į jį NTR įregistravimo galimybių bei teisėtumo vertinimo klausimai nepatenka į Priežiūros įstatymu Inspekcijai nustatytą teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros apimtį.

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 11 straipsnio 4 dalimi, dėl atsakymo į paklausimo 2 punkte pateiktą klausimą, paklausimą persiunčiame VĮ Registrų centrui.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.