Dėl atstumų iki sklypo ribos statant specialiosios paskirties pastatus (2020-01-16)

KLAUSIMAS

Vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, 7 priedo 4 punktu, besiribojančių žemės sklypų savininkų (valdytojų) rašytiniai sutikimai privalomi tik tuo atveju, kai atstumas iki besiribojančio žemės sklypo yra mažesnis nei 3 metrai. Tuo tarpu statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo 1 punkte nurodomas reikalavimas statant aukštesnius nei 8,5 m pastatus su kiekvienu pastato aukščio virš 8,5 metrų metru padidinti atstumą iki besiribojančio žemės sklypo ribos 0,5 metro.

Manytume, kad specialiosios paskirties pastatams taisyklės, skirtos visuomeninės paskirties pastatams, neturėtų būti taikomos. Prašytume Jūsų pateikti išaiškinimą:
- kokią atstumų iki besiribojančių žemės sklypų ribos skaičiavimo formulę taikyti statant specialiosios paskirties pastatus, kurie nėra įtraukti į visuomenės paskirties pastatų sąrašą (STR „Visuomeninės paskirties pastatai“ 1 priedas)?
- taip pat, ar yra reikalingas besiribojančio žemės sklypo savininko (valdytojo) sutikimas, statant 12 m aukščio nuo žemės paviršiaus specialiosios paskirties pastatą, kai yra išlaikomas 3 m atstumas nuo besiribojančio žemės sklypo ribos?
- ar reikalingas besiribojančio žemės sklypo savininko (valdytojo) sutikimas, jei besiribojančio žemės sklypo savininkas (valdytojas) pasikeitė iki prašymo išduoti leidimą statyti pastatą pateikimo į Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“?

ATSAKYMAS (2020-01-16, Nr. (9.12)-2D-660)

Atsakydami į Jūsų paklausimą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) kompetenciją, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal paklausėjo pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys.

 Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 str. 59 d. apibrėžta, kad statinio paskirtis – viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomuosius reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose. Statinių klasifikavimą pagal jų naudojimo paskirtį nustato statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – STR 1.01.03:2017). Šio reglamento 7.16 p. nustatyta, kad specialiosios paskirties pastatai – pastatai skirti specialiesiems tikslams (kareivinių pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, priešgaisrinių ir gelbėjimo tarnybų pastatai, slėptuvės, pasienio kontrolės punktai ir kiti pastatai). 

Teikiame konsultaciją dėl teisės aktų, reglamentuojančių statinių atstumus iki žemės sklypo ribų, laikydami, kad statomas specialiosios paskirties pastatas, kaip jį apibrėžia STR 1.01.03:2017, ir tokia šio statinio paskirtis bus įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

Dėl atstumų iki sklypo ribos

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 str. 7 p. įtvirtinta, jog žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

Statybos įstatymo 6 str. 4 d. nustatyta, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas.

Reikalavimai dėl negyvenamųjų pastatų atstumų iki žemės sklypo ribų, rengiant šių pastatų projektus nustatyti statybos techniniuose reglamentuose STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.05.01:2017), STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“, STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ (toliau – STR 2.02.02:2004).

Pagal STR 1.05.01:2017  7 priedo 4 p. nuostatas, rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi „statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.“.

STR 2.02.02:2004  3 priedo 1 p. nustatyti tokie reikalavimai dėl  atstumų nuo statinių iki gretimo sklypo ribos: „visuomeninės paskirties statinių iki 8,5 m aukščio – ne mažesnis kaip 3,0 m. Aukštesniems visuomeninės paskirties statiniams šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam statinio aukščio metrui. Atstumas iki žemės sklypo ribos nustatomas nuo kiekvienos skirtingą aukštį turinčios visuomeninės paskirties statinio dalies. Šis atstumas gali būti sumažintas, jei gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raštu“. Šio reglamento 5.1 p. apibrėžta, kokių paskirčių pastatai laikytini visuomeninės paskirties pastatais, t.y. visuomeninės paskirties pastatas – pastatas, skirtas visuomenės poreikiams tenkinti ir atsižvelgiant į STR 1.01.09:2003 (šiuo metu galioja STR 1.01.03:2017) nuostatas priklausantis viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, gydymo, poilsio, sporto ar religinės paskirties pastatų pogrupiui. Visuomeninės paskirties pastatų sąrašas pateiktas STR 2.02.02:2004  1 priede, kuriame nėra nurodytų specialiosios paskirties pastatų. 

Atkreipiame Jūsų dėmesį į STR 2.02.02:2004  2 p., kuriame nurodyta, kad rengiant specialiosios paskirties statinių (karinių dalinių, pasienio kontrolės, policijos pastatų, įkalinimo įstaigų, gaisrinių ir kitų) projektus, taikomi kiti atitinkamų institucijų parengti normatyviniai dokumentai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-21 nutarimo Nr. 1316 ,,Dėl normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų normavimo sričių paskirstymo tarp valstybės institucijų“  23 p.,  Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai priskirtos normatyvinių statinio paskirties dokumentų normavimo sritys yra nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) linijos: aukšto ir žemo dažnio ryšių ir šviesolaidžio (telekomunikacijų) kabelių linijos, radijo ir televizijos tinklų perdavimo linijos, perdavimo bokštai, radijo ryšio statiniai, ryšio retransliatoriai, atramos ir kita. Remiantis šio nutarimo 3.2, 9, 14.1, 15 p., specialiosios paskirties pastatai priklauso Krašto apsaugos ministerijos, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos normavimo sritims. Taigi, vadovaujantis STR 2.02.02:2004  2 p., rengiant specialiosios paskirties pastatų projektus, turi būti taikomi reikalavimai dėl šių pastatų atstumų iki žemės sklypo ribos, jei tokie reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-21 nutarime Nr. 1316 nurodytų atsakingų institucijų parengtuose normatyviniuose dokumentuose.

Remiantis statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 13 priedo 13 p., savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), atsižvelgdamas į konkrečią statybos vietą, gretimybes, trečiųjų asmenų teisių apsaugą, projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje gali nustatyti statinių ir žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus (pastatų aukštį, žemės sklypo užstatymo tankį, galimą užstatymo tipą ir kita).

Specialiųjų reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų struktūros ir išdavimo tvarkos aprašo 10 p. nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs Statybos įstatymo 24 str. 4 d. nurodytus dokumentus, atsižvelgęs į projektinius pasiūlymus (kai jie parengti), Architektūros įstatymo 12 str. 3 d. nurodytas regioninės architektūros tarybos ekspertų rekomendacijas (kai jos buvo gautos), konkrečią statybos vietą, gretimybes, trečiųjų asmenų teisių apsaugą, specialiuosius architektūros reikalavimus (pagal Aprašo 2 priede nurodytą formą), vadovaudamasis Statybos įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentų nustatytais reikalavimais, parengia Statybos įstatymo 24 str. 7 d. nustatyta tvarka.

Taigi projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje ir specialiuosiuose architektūros reikalavimuose gali būti nustatyti tam tikri parametrai ir / ar reikalavimai dėl specialiosios paskirties pastatų išdėstymo žemės sklype, atsižvelgiant į konkrečią statybos vietą, gretimybes, trečiųjų asmenų teisių apsaugą.

Atsižvelgiant į minėtas teisės aktų nuostatas ir sistemiškai vertinant statybos teisinį reglamentavimą, manytina, kad:
- projektuojant bet kokios paskirties pastatą, taikomos STR 1.05.01:2017  7 priedo nuostatos, nustatančios atstumų iki sklypų ribų reikalavimus, ir besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejus; 
- rengiant specialiosios paskirties statinių (karinių dalinių, pasienio kontrolės, policijos pastatų, įkalinimo įstaigų, gaisrinių ir kitų) projektus, taikomi kiti atitinkamų institucijų (nurodytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-21 nutarime Nr. 1316) parengti normatyviniai dokumentai ir juose nustatyti reikalavimai (STR 2.02.02:2004  2 p.). Be to, projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje ir specialiuosiuose architektūros reikalavimuose gali būti nustatyti tam tikri parametrai ir / ar reikalavimai dėl specialiosios paskirties pastatų išdėstymo žemės sklype, atsižvelgiant į konkrečią statybos vietą, gretimybes, trečiųjų asmenų teisių apsaugą;
- rengiant specialiosios paskirties statinių (karinių dalinių, pasienio kontrolės, policijos pastatų, įkalinimo įstaigų, gaisrinių ir kitų) projektus, STR 2.02.02:2004  3 priedo 1 p. nuostatos dėl visuomeninės paskirties statinių atstumų iki sklypo ribos gali būti taikomos tuo atveju, kai pareiga taikyti šio reglamento reikalavimus nustatyta kituose atitinkamų institucijų (nurodytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-21 nutarime Nr. 1316) parengtuose normatyviniuose dokumentuose; 
- visais atvejais savo naudojamame žemės sklype vykdant ūkinę ir kitą veiklą neturi būti pažeidžiamos gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisės.

Dėl sutikimų galiojimo pasikeitus gretimų žemės sklypų savininkams

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.9 str., daiktinės teisės suvaržymais laikomi su daiktu susieti įsipareigojimai. Daiktinės teisės suvaržymai (paklausime nurodytu atveju – sutikimai) kartu su daiktu perleidžiami naujajam daikto savininkui. Jeigu daiktinės teisės suvaržymai turi būti registruojami, kartu su daiktu perleidžiami tik įregistruoti suvaržymai.

Pagal VĮ Registrų centras pateiktą informaciją, sutikimai Nekilnojamojo turto registre neregistruojami. Taigi manome, kad, pasikeitus besiribojančių žemės sklypų savininkams, naujų besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimus gauti privaloma tuomet, jei buvusių savininkų duotų sutikimų turinys neapima numatomų vykdyti statybos darbų.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.