Dėl sandėliuko statybos prie daugiabučio namo (2020-07-13)

KLAUSIMAS

Mieste stovi daugiabutis (4 butų) gyvenamasis namas. Žemės sklypas, ant kurio stovi daugiabutis priklauso 4 bendraturčiams.

Daugiabučio namo teritorijoje pasistatėme tvirtos metalinės konstrukcijos mobilų sandėliuką be pamatų, kuris buvo pagamintas gamintojo fabrike, atvežtas ir iš skydų surinktas daugiabučio namo teritorijoje. Sandėliuko konstrukcija suvirinta tokiu būdu, kad gaminį su specialia technika būtų galima perkelti į kitą vietą jo neišardant ir nepakeičiant jo paskirties.

 Gaminio aukštis aukščiausioje vietoje 2,44 m, mažiausias atstumas iki daugiabučio namo sienos 1,25 m, mažiausiais atstumas iki gretimo sklypo 0,24 m. Gaminio plotis2,05 m, gaminio ilgis 5,05 m.

Prašau paaiškinti:

1. Ar mūsų „mobilusis sandėliukas“ laikytinas kilnojamuoju daiktu, ar nekilnojamuoju objektu?

2. Jei sandėliukas yra kilnojamojo pobūdžio:

2.1. koks turi būti išlaikytas minimalus atstumas tarp sandėliuko ir daugiabučio namo sienos (minimalus praėjimas pro namą)?

2.2. Kokie leistini maksimalūs kilnojamojo statinio išmatavimai daugiabučio namo teritorijoje (ilgis, plotis, aukštis)?

2.3. Kokie teisės aktai reglamentuoja minimalius atstumus tarp pagalbinės paskirties sandėliuko ir gyvenamojo daugiabučio namo langų? Koks minimalus galimas atstumas tarp kilnojamojo objekto sandėliuko ir gyvenamojo namo langų?

2.4. Kokie suderinimai (daugiabučio namo gyventojų – bendraturčių, bei gretimo sklypo savininkų) yra reikalingi ir kokia forma (rašytine paprasta ar notariškai patvirtinta) dėl kilnojamojo pobūdžio objekto statybos daugiabučio namo žemė sklype tokiu būdu, kaip sandėliukas stovi dabar?

3. Jei sandėliukas vis tik yra nekilnojamojo pobūdžio:

3.1. koks turi būti išlaikytas minimalus atstumas tarp nesudėtingo pagalbinės paskirties statinio ir daugiabučio namo sienos (minimalus praėjimas pro namą)?

3.2. Kokie leistini maksimalūs nekilnojamojo, nesudėtingo statinio išmatavimai daugiabučio namo teritorijoje (ilgis, plotis, aukštis)?

3.3. Kokie teisės aktai reglamentuoja minimalius atstumus tarp pagalbinės paskirties nesudėtingo statinio ir gyvenamojo daugiabučio namo langų? Koks minimalus galimas atstumas tarp nesudėtingo statinio ir gyvenamojo daugiabučio namo langų?

3.4. Kokie suderinimai (daugiabučio namo gyventojų - bendraturčių, bei gretimo sklypo savininkų) yra reikalingi ir kokia forma (rašytine paprasta ar notariškai patvirtinta) dėl nekilnojamojo pobūdžio  nesudėtingo statinio statybos daugiabučio namo žemės sklype tokiu būdu, kaip sandėliukas stovi dabar?

4. Į ką papildomai reikėtų atkreipti dėmesį, atsižvelgiant kad sklype stovi daugiau nesudėtingų statinių?

ATSAKYMAS (2020-07-13, Nr. 2D-9300)

Atsakydami į Jūsų paklausimą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) kompetenciją, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal paklausėjo pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys.

Informuojame, kad Inspekcija konsultacijas teikia vadovaudamasi Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėse (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Konsultavimo taisyklių 4.1 papunktyje nustatyta, kad konsultacija– Inspekcijos teikiama administracinė paslauga – žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais. Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių situacijų nagrinėjimo ir sprendimų pateikimo, todėl teikiame konsultaciją dėl teisės aktų taikymo bendruoju atveju.

Dėl 1-2 klausimų.

Civilinio kodekso 1.98 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nustatyta, kad daiktai, kaip civilinių teisių objektai, skirstomi į kilnojamuosius ir nekilnojamuosius. Nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji). Daiktai, kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, laikomi kilnojamaisiais, jeigu įstatymai nenustato ko kita.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 19, 23, 84, 85, 90 dalyse pateikiamos tokios sąvokų apibrėžtys:

- įrenginiai – mašinos, prietaisai, įtaisai energijai, medžiagoms gaminti ir informacijai priimti, perduoti ar keisti;

- laikančioji konstrukcija – konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą;

- statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus;

- statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį. Ši sąvoka taip pat apima kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą kultūros paveldo objektų teritorijose;

- statybos darbai – darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai). Specialiųjų darbų rūšys nustatomos normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose.

Kaip ir minėjome, Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių objektų mobilumo vertinimo ir sprendimo priėmimo ar konkretus objektas yra kilnojamasis ar nekilnojamasis daiktas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012 nagrinėdamas kasacinį skundą, ar tentinis angaras yra laikytinas kilnojamuoju daiktu nurodė, kad statinio sąvoka turi būti aiškinama kartu su nekilnojamojo daikto sąvoką apibrėžiančiomis Civilinio kodekso 1.98 ir 4.2 straipsnių nuostatomis, pagal kurias nekilnojamieji daiktai yra žemė ar kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės. Pakankamą tokio objekto sąsają su žeme, duodančią pagrindą jį pripažinti nekilnojamuoju daiktui, apibrėžia du esminiai požymiai – daikto paskirties pasikeitimas jį perkėlus ir galimybės daiktą perkelti iš esmės nesumažinus jo vertės nebuvimas.Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl objekto mobilumo ir galimybės jį lengvai perkelti į kitą vietą, nepakanka remtis vien gamintojo techninių dokumentų nuorodomis, svarbu įvertinti ir kitus požymius, leidžiančius pripažinti jį nekilnojamuoju daiktu – galimybe jį naudoti pagal paskirtį išmontavus, perkėlimo į kitą vietą sąnaudas ir kt.

Taigi, konkrečiu atveju sprendžiant ar objektas laikytinas kilnojamuoju daiktu, vertintinas daikto paskirties pasikeitimas jį perkėlus ir galimybė daiktą perkelti iš esmės nesumažinus jo vertės (galimybe jį naudoti pagal paskirtį išmontavus, perkėlimo į kitą vietą sąnaudas ir kt.). Tuo atveju, jei objektas atitinka kilnojamojo daikto sąvoką, numatytą Civiliniame kodekse, jis nelaikytinas statiniu, kaip jį apibrėžia Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalis ir jam netaikomi statinių statybą reglamentuojantys teisės aktų reikalavimai, tarp jų ir dėl atstumų tarp statinių.

Atsakymas į 2.1 klausimą

Statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nustatytas minimalus atstumas tarp kilnojamojo daikto ir daugiabučio namo sienos.

Atsakymas į 2.2 klausimą

Statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nustatyti leistini maksimalūs kilnojamojo daikto išmatavimai (ilgis, plotis, aukštis) daugiabučio namo teritorijoje.

Atsakymas į 2.3 klausimą

Statybą reglamentuojantys teisės aktai nenustato minimalių atstumų tarp kilnojamojo daikto ir daugiabučio gyvenamojo namo langų.

Atsakymas į 2.4 klausimą

Bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja Civilinis kodeksas.

Jei kilnojamasis daiktas statomas (padedamas) žemės sklype, kuris yra priskiriamas prie daugiabučio pastato bendrojo naudojimo objektų, tuomet sprendimas dėl jo pastatymo ir kitų daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų pertvarkymo (kai pertvarkoma) turi būti priimtas Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, butų ir kitų daugiabučio namo patalpų savininkų daugumos sprendimu.

Jei kilnojamasis daiktas statomas (padedamas) žemės sklype, kuris nepriskiriamas prie daugiabučio pastato bendrojo naudojimo objektų ir kiti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai nepertvarkomi, tuomet sprendimas dėl jo pastatymo turi būti priimtas pagal Civilinio kodekso 4.75 straipsnio nuostatas, sprendžiant visiems žemės sklypo bendraturčiams.

Civilinės teisės klausimai nepriskirti Inspekcijos kompetencijai, todėl išsamesnės informacijos dėl bendrosios nuosavybės valdymo galite kreiptis į Teisingumo ministeriją, formuojančią politiką civilinės teisės srityje.

Atsakymas į 3.1 ir 3.3 klausimą

Konkretūs norminiai atstumai tarp pagalbinio ūkio paskirties pastato (nekilnojamojo daikto) ir daugiabučio gyvenamojo namo, esančių tame pačiame žemės sklype, statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose nenustatytas (išskyrus automobilių saugyklas). Bendruoju atveju gyvenamieji pastatai ir su jais susiję (jiems tarnaujantys) tame pačiame sklype statomi statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad būtų įgyvendinti teisės aktais nustatyti šiame sklype statomų bei esančių pastatų patalpų insoliacijos bei natūralaus apšvietimo reikalavimai, taip pat šiame sklype esančių ar įrengiamų vaikų žaidimo aikštelių insoliacijos reikalavimai. Statinių išdėstymas sklype taip pat neturi pažeisti ir gretimų sklypų ir pastatų patalpų insoliacijos bei natūralaus apšvietimo reikalavimų (STR 2.02.01:2004 "Gyvenamieji pastatai" 192 punktas).

Dėl priešgaisrinių atstumų tarp statinių galite kreiptis į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos.

Atsakymas į 3.2 klausimą

Galimi žemės sklypo užstatymo rodikliai nustatomi teritorijų planavimo dokumentuose. Maksimalūs galimi pastatų matmenys nustatomi atsižvelgiant į konkrečiam žemės sklypui teritorijų planavimo dokumentais nustatytus galimus užstatymo rodiklius.

Atsakymas į 3.4 klausimą

Jei statinys (nekilnojamasis daiktas) statomas žemės sklype, kuris yra priskiriamas prie daugiabučio pastato bendrojo naudojimo objektų, tuomet sprendimas dėl jo pastatymo ir kitų daugiabučio pastato bendrojo naudojimo objektų pertvarkymo (kai pertvarkoma) turi būti priimtas Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, butų ir kitų daugiabučio namo patalpų savininkų daugumos sprendimu.

Jei statinys (nekilnojamasis daiktas) statomas žemės sklype, kuris nepriskiriamas prie daugiabučio pastato bendrojo naudojimo objektų ir kiti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai nepertvarkomi, tuomet sprendimas dėl jo pastatymo turi būti priimtas pagal Civilinio kodekso 4.75 straipsnio nuostatas, sprendžiant visiems žemės sklypo bendraturčiams.

Rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priede nustatytais atvejais, statant statinius.

Atsakymas į 4 klausimą

Esminius reikalavimus gyvenamųjų pastatų (namų) (išskyrus vienbučius ir dvibučius gyvenamuosius pastatus) ir jų sklypų projektiniams sprendiniams, statant naujus pastatus, rekonstruojant ar remontuojant esamus, keičiant pastatų ir patalpų paskirtį, nustato statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004 "Gyvenamieji pastatai". Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 "Gyvenamieji pastatai" 2¹ punkte nurodyta:

„2¹. Gaisrinės saugos projektiniai sprendiniai parenkami vadovaujantis Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų [3.18], Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklių [3.19] nuostatomis.“.

Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektai, bendruoju atveju, nustatyti Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.