Ar pavesinei statyti reikalingas SLD, projektas (2020-10-26)

KLAUSIMAS

Kad apsaugoti žemės sklype esančias žaliavas ketiname įsigyti daiktą-pavsinę ir pastatyti jq ant aikštelės.

Prašome konsultuoti, ar nurodyto objekto pastatymui reikalingas statybą leidžianti dokumentas, projketas ar kitas dokumentas.

ATSAKYMAS (2020-10-26, Nr. (9.12)- 2D-15421)

Atsakydami į Jūsų el. paklausimą, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis klausimų pateikimo tvarka. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje apibrėžta, kad statinys yra nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.

Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.98 straipsnio 2 dalį nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji). To paties straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad daiktai, kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, laikomi kilnojamaisiais, jeigu įstatymai nenustato ko kita.

CK 4.2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Pagal CK 4.2 straipsnio 3 dalį kilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra daiktai, kurie iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje teismai yra pažymėję, kad statinio sąvoka turi būti aiškinama kartu su nekilnojamojo daikto sąvoką apibrėžiančiomis CK 1.98 ir 4.2 straipsnių nuostatomis, pagal kurias nekilnojamieji daiktai yra žemė ar kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pvz.,LAT 2012-06-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-324/2012; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 7 d. nutartis c. b. Nr. 2A-199-924/2019).

Statybos įstatyme įtvirtinta statinio sąvokos apibrėžtis suponuoja, kad objektas laikomas statiniu tik tada, kai jis atitinka visas šias sąlygas:

- objektas yra nekilnojamasis daiktas, kurio negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės;

- laikančiųjų konstrukcijų turėjimas;

- objektas sukurtas vykdant statybos darbus.

Jei objektas nelaikytinas statiniu, kaip juos apibrėžia Statybos įstatymas, tai tokio objekto įrengimui (pastatymui) ant plokščiųjų inžinerinių statinių (aikštelių) Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos netaikomos.

Pažymėtina, kad dėl tentinių angarų priskyrimo statiniams yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012 nagrinėdamas kasacinį skundą, ar tentinis angaras yra laikytinas kilnojamuoju daiktu. Lietuvos aukščiausiasis teismas nurodė, kad statinio sąvoka turi būti aiškinama kartu su nekilnojamojo daikto sąvoką apibrėžiančiomis Civilinio kodekso 1.98 ir 4.2 straipsnių nuostatomis, pagal kurias nekilnojamieji daiktai yra žemė ar kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės. Pakankamą tokio objekto sąsają su žeme, duodančią pagrindą jį pripažinti nekilnojamuoju daiktui, apibrėžia du esminiai požymiai – daikto paskirties pasikeitimas jį perkėlus ir galimybės daiktą perkelti iš esmės nesumažinus jo vertės nebuvimas. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl objekto mobilumo ir galimybės jį lengvai perkelti į kitą vietą, nepakanka remtis vien gamintojo techninių dokumentų nuorodomis, svarbu įvertinti ir kitus požymius, leidžiančius pripažinti jį nekilnojamuoju daiktu – galimybe jį naudoti pagal paskirtį išmontavus, perkėlimo į kitą vietą sąnaudas ir kt. Teismas nurodė, kad naudojimo vietoje montuojami ypač didelio ploto sandėliai, angarai ar garažai turi būti laikomi statiniais, nes jų laikančiosios konstrukcijos montuojamos statybvietėje, ir, norint perkelti į kitą vietą, juos būtina išardyti. Tokį objektą išardžius, prarandama jo paskirtis, nes išardyto jo negalima naudoti pagal buvusią paskirtį, jis turi būti iš naujo montuojamas. Šį išaiškinimą galite rasti Inspekcijos interneto svetainėje ir pagal šią aktyvią nuorodą: „Ar tentinis sandėlis priskirtinas statiniams? (2015-06-23).“.

Taigi, bendruoju atveju, kai stoginė yra nekilnojamasis daiktas, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ji laikoma inžineriniu statiniu.

Paklausime pateikta tik „objekto“ laikančiųjų konstrukcijų schema, ir nei paklausime, nei pateiktuose prieduose nenurodoma, ar „objektas“ be stogo dangos dar turės ir šonines atitvaras ir, jeigu taip, tai ar jos suformuos uždarą erdvę – patalpą.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 16, 23, 37, 41 ir 72 dalyse pateiktos tokios sąvokų apibrėžtys:

- inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai;

- laikančioji konstrukcija – konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą;

- pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos;

- patalpa – sienomis ir kitomis atitvaromis apribota statinio erdvė;

- statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.).

Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje nustatyta, kad naujo statinio statyba – statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį. Taigi, ant esamo inžinerinio statinio (aikštelės), negalėtų būti statomas dar vienas statinys. Paklausime nurodytu atveju, įrengiant esamame inžineriniame statinyje (aikštelėje) stoginę, t.y., pakeičiant esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir įrengiant naujas, inžinerinis statinys yra perstatomas, pakeičiant jo išorės matmenis – aukštį, kas atitinka Statybos įstatyme įtvirtintą rekonstravimo statybos rūšį.

Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – STR 1.01.03:2017) 4.6 papunktyje pateikta tokia sąvokos apibrėžtis: stoginė – žmonėms ar daiktams pridengti nuo kritulių ir saulės skirtas inžinerinis statinys, kurį sudaro stogas ant stulpų (gali būti su galinėmis sienomis ar be jų). Stoginė gali būti atskiras statinys ar kito statinio priestatas.

STR 1.01.03:2017 13 punkte nustatyta, kad ypatingųjų statinių kategorijai priskiriami statiniai, kaip nustatyta Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje − statiniai, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingosios medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal STR 1.01.03:2017 1 lentelėje nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; aukštybinis (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis gyvenamasis namas; kultūros paveldo statinys.

(STR 1.01.03:2017 1 lentelės ištrauka)

STR 1.01.03:2017 3 lentelėje pateikiami inžinerinių statinių požymiai ir techniniai parametrai, pagal kuriuos jie priskiriami nesudėtingiesiems statiniams:

(STR 1.01.03:2017 3 lentelės ištrauka)

STR 1.01.03:2017 22.4 papunktyje nurodyta, kad K – statinio matmenų įvertinimo koeficientas, apskaičiuojamas pagal formulę: 

K = S × H³,

čia:

S – statinio išorinio kontūro vertikalios projekcijos į žemės ir (ar) vandens paviršių plotas, neįskaičiuojant šios projekcijos viduje esančių didesnių kaip 10 m² laisvų (neužstatytų) žemės ir (ar) paviršiaus plotų;

H – statinio aukštis, matuojamas nuo statiniu užstatyto žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki statinio aukščiausiojo (požeminiam statiniui – giliausio) laikančiųjų konstrukcijų taško (m).

Esamo inžinerinio statinio paklausime nurodytas plotas yra 5264 kv. m., o „objekto“ išorės matmenys – 60,086 x15,036x8,0 (užstatomas plotas 3000 kv. m.).

Apibendrindami aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatas, teikiame nuomonę, kad:

- jeigu įrengiant naujas statinio laikančiąsias konstrukcijas, jos iš visų pusių nuo išorės būtų atitvertos išorinėmis atitvaromis ir suformuotų uždarą erdvę, tai esamas „objektas“ atitiktų pastato požymius, nes statinio didesnę dalį (3000 kv. m. iš 5264 kv. m.) sudarytų patalpos. Šiuo atveju statybos rūšis būtų inžinerinio statinio rekonstravimas į negyvenamosios paskirties pastatą, kuris pagal STR 1.01.03:2017 1 lentelės 4 punkte nurodytus požymius būtų priskiriamas ypatingiesiems statiniams;

- jeigu, įrengiant naujas statinio laikančiąsias konstrukcijas, jos būtų uždengtos iš viršaus ir neturėtų šoninių atitvarų arba turėtų tik kelias galines ar šonines atitvaras ir patalpos nebūtų suformuojamos, tai „objektas“ būtų inžinerinis statinys, o statinio statybos rūšis būtų plokščiojo inžinerinio statinio rekonstravimas į stogą turintį inžinerinį statinį (stoginę). Kadangi statinio matmenų įvertinimo koeficientas K jau viršytų 40000 reikšmę, tai inžinerinis statinys būtų priskiriamas neypatingiesiems statiniams;

- ypatingųjų ir neypatingųjų statinių rekonstravimui statybą leidžiantis dokumentas yra privalomas, išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą neypatingąjį statinį.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.