Ar pontoniniai lieptai gali būti laikomi nesudėtingaisiais statiniais (2021-08-09)

KLAUSIMAS

Ar pontoniniai lieptai gali būti laikomi nesudėtingaisiais statiniais valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose, kuriuos statyti galima vadovaujantis ,,Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius išdavimo taisyklėmis“, kurios reglamentuoja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) išduodamų sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius (toliau – Sutikimas) išdavimo tvarką.

ATSAKYMAS (2021-08-09, (9.12)2D-13312)

          Atsakydami į Jūsų paklausimą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) kompetenciją, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal paklausėjo pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys.

          Atkreipiame dėmesį, kad Inspekcija konsultacijas teikia vadovaudamasi Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1V-160, (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Pagal Konsultavimo taisyklių 4.1 punktą, konsultacija yra žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais. Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių situacijų (taip pat ir pagal foto fiksacijas) nagrinėjimo ir išvadų dėl jų teikimo, todėl teikiame konsultaciją tik dėl galiojančio teisinio reguliavimo, susijusio su paklausime keliamais klausimais ir nuomonę dėl jo taikymo.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje apibrėžta, kad statinys yra nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Pagal šio straipsnio 24 dalį, laikinasis statinys – statinys, kurį leidžiama statyti numatant naudoti ribotą terminą.

            Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.98 straipsnį, daiktai, kaip civilinių teisių objektai, skirstomi į kilnojamuosius ir nekilnojamuosius. Nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji). Nekilnojamiesiems daiktams taip pat prilyginami įstatymuose numatyti laivai ir orlaiviai, kuriems nustatyta privaloma teisinė registracija.

            CK 4.2 straipsnyje nustatyta, kad:

- nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės;

- kilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra daiktai, kurie iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės;

- kilnojamasis daiktas, fiziškai pritvirtintas ar kitaip prijungtas prie nekilnojamojo daikto, taip pat įeinantis į jį, bet nepraradęs savo individualių požymių, nelaikomas nekilnojamojo daikto dalimi.

           Teismų praktikoje teismai yra pažymėję, kad statinio sąvoka turi būti aiškinama kartu su nekilnojamojo daikto sąvoką apibrėžiančiomis CK 1.98 ir 4.2 straipsnių nuostatomis, pagal kurias nekilnojamieji daiktai yra žemė ar kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pvz., LAT 2012-06-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-324/2012; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 7 d. nutartis c. b. Nr. 2A-199-924/2019).

Statybos įstatyme įtvirtinta statinio apibrėžtis suponuoja, kad objektas laikomas statiniu tik tada, kai jis atitinka visas šias sąlygas:

- objektas yra nekilnojamasis daiktas, kurio negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės;

- turi laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje;

- sukurtas atliekant statybos darbus.

          Bendruoju atveju, jeigu paklausime minimas „plūduriuojantis namas - laivas“ ar bet koks pontonas (prieplauka, lieptas) atitiktų visas pirmiau paminėtas sąlygas, tai jo kategorija būtų nustatoma pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – STR 1.01.03:2017) nuostatas. Jei jo parametrai atitiktų nurodytus šio reglamento 3 lentelėje, toks statinys būtų priskiriamas prie I ar II grupės nesudėtingųjų statinių, kurių statybai statybą leidžiantis dokumentas (toliau – SLD) privalomas statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1 punkte nustatytais atvejais.

          Taigi, vertinant konkretų objektą, reikia atsižvelgti į objekto (ne atskirų jo dalių) konstrukcinius sprendinius: ar objektas montuojamas statybos vietoje ir nėra galimybės jo neišardžius perkelti į kitą vietą (laikoma statiniu pagal Statybos įstatymo nuostatas), ar pagamintas kilnojamasis daiktas atgabentas į vietą bei nuleistas ant vandens ir yra galimybė jį neišardžius perkelti į kitą vietą (nelaikoma statiniu pagal Statybos įstatymo nuostatas). Kaip jau anksčiau minėjome, kilnojamasis daiktas, fiziškai pritvirtintas ar kitaip prijungtas prie nekilnojamojo daikto, taip pat įeinantis į jį, bet nepraradęs savo individualių požymių, nelaikomas nekilnojamojo daikto dalimi.Kai objektas neatitinka statinio sąvokos, nurodytos Statybos įstatyme, tuomet jis nepriskiriamas statiniams ir Statybos įstatymo bei jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos tokiam objektui netaikomos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal Statybos įstatymą laikinuoju statiniu laikomas statinys, kurio SLD nurodytas konkretus jo naudojimo terminas.

          Apibendrindami tai, kas išdėstyta, ir atsižvelgdami į paklausimo informaciją, jog „<...> plūduriuojančius namus-laivus <...> planuoja švartuoti naudodama tik pontoninius (plūduriuojančius lieptus <...> tokio liepto su krantu bei po vandeniu esančia žeme, nejungs jokios stacionarios konstrukcijos (poliai, atramos ar pan., <...>“, teikiame nuomonę, kad tokie objektai (plūduriuojantys namai-laivai, pontoniniai lieptai ir prieplaukos), jei pagal konstrukcinius sprendinius jie atitinka CK nurodytus kilnojamųjų daiktų (gaminių) požymius ir iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, taip pat jei panaudojant kilnojamuosius objektus, sukurtas naujas objektas būtų kilnojamasis daiktas (t. y., nebūtų sukuriamas statinys, kaip jis apibrėžtas Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje), tai tokiems objektams Statybos įstatymo ir statybos techninių reglamentų nuostatos (tarp jų ir dėl statinių klasifikavimo, projekto ir SLD privalomumo) netaikomos. Mūsų nuomone, tik tuo atveju, jei minėti objektai pagal pirmiau nurodytas teisės aktų nuostatas būtų priskirtini nesudėtingiesiems statiniams, tai juos įrengiant valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje reikėtų vadovautisSutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius išdavimo taisyklėmis, patvirtintomis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) direktoriaus 2012 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-146,  (toliau – Taisyklės), kurios reglamentuoja NŽT išduodamų sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius išdavimo tvarką. Pažymėtina, kad Inspekcija neįgaliota aiškinti kitų institucijų priimtų ir jų išduodamų dokumentų išdavimo tvarką nustatančių teisės aktų taikymo. Dėl Taisyklių nuostatų taikymo konkrečiu atveju reikėtų kreiptis į NŽT.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.