Nesudėtingojo statinio statyba ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatų taikymas (2021-10-01)

KLAUSIMAS

(1) Ar statant II grupės nesudėtingąjį - negyvenamąjį poilsio paskirties statinį, t. y. poilsio namą, kai pagal Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1.2, 1.3, 1.4 ir 1.5 papunkčiuose nustatytus reikalavimus leidimas statyti naują statinį neprivalomas, reikia pranešti apie šio statinio statybos pradžią;

(2) ar privaloma skirti (samdyti) statybos vadovą ir statinio statybos techninį prižiūrėtoją (nesudėtingojo statinio projektavimui, statinio projekto vykdymo priežiūrai, statinio statybos techninei priežiūrai ir statybai)? Taip pat,

(3) ar teisės aktai reglamentuoja, per kiek laiko nuo statybos pradžios turi būti pastatytas II grupės nesudėtingasis – negyvenamasis poilsio paskirties statinys, t. y. poilsio namas;

(4) ar deklaracija apie II grupės nesudėtingąjį - negyvenamąjį poilsio paskirties statinį, t. y. poilsio namą, yra tvirtinama ir registruojama; 

(5) ar kitos paskirties žemės rekreacinių teritorijų naudojimo būdo žemės sklype statant poilsio namą ir priklausinį, t. y. asmeninio naudojimo pirtį, privalu laikytis eiliškumo (t. y. pirmiausiai pastatyti poilsio namą ir tik tada statyti asmeninio naudojimo pirtį), ar vis dėlto eiliškumo laikytis neprivalu, nes teisės aktai nenustato analogiško apibrėžimo kaip ūkininko sodybos sąvokos išaiškinime, kuriame akcentuojama gyvenamosios paskirties pastato su pagalbinės paskirties statiniais esmė (t. y. „su“);

(6) ar kitos paskirties žemės rekreacinių teritorijų naudojimo būdo žemės sklype, kuris pagal savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendinius patenka į urbanizuotą ar urbanizuojamą teritoriją kaime, galima poilsio namo statyba mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos? Jei poilsio namo statyba galima, tai (7) kokia pirties statyba galima tokioje teritorijoje  (urbanizuotoje ar urbanizuojamoje teritorijoje kaime) mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos, t. y., ar ne didesnė kaip 25 kvadratinių metrų bendrojo ploto ir ne aukštesnė kaip 4,5 metro, ar vis dėlto ne aukštesnė kaip 8,5 m. ir ne didesnė kaip 80 kv. m. (vadovaujantis SŽNSĮ 99 straipsnio 8 punktas b papunkčiu)?

ATSAKYMAS (2021-10-01, (9.12)2D-16596)

           Atsakydami į 2021-09-10 gautą Jūsų prašymą „Dėl suteiktos konsultacijos, taip pat nesudėtingųjų statinių statybos ir Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatų taikymo“ (toliau – paklausimas) pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) kompetenciją, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal paklausėjo pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys. 

Teikiame su paklausime keliamais klausimais susijusį teisinį reguliavimą bendruoju atveju ir nuomonę dėl jo taikymo klausimų pateikimo paklausime eilės tvarka.         

          „(1) ar statant II grupės nesudėtingąjį - negyvenamąjį poilsio paskirties statinį, t. y. poilsio namą, kai pagal Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1.2, 1.3, 1.4 ir 1.5 papunkčiuose nustatytus reikalavimus leidimas statyti naują statinį neprivalomas, reikia pranešti apie šio statinio statybos pradžią“

          Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 14 straipsnio 1 dalies 12 punktu, statytojas (užsakovas) privalo, statant naujus ar rekonstruojant, griaunant ypatinguosius ir neypatinguosius statinius, atnaujinant (modernizuojant) pastatus, per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ arba raštu Inspekcijai pateikti informaciją apie numatomą statybos pradžią ir pasamdytą ar paskirtą rangovą, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą, statinio statybos vadovą, statinio statybos techninį prižiūrėtoją ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki statybos pradžios, apie naujo rangovo, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, statinio statybos vadovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo pasamdymą ar paskyrimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų pasamdymo ar paskyrimo dienos.

          Taigi apie nesudėtingojo statinio statybos pradžią pranešti nereikia.

          „(2) ar privaloma skirti (samdyti) statybos vadovą ir statinio statybos techninį prižiūrėtoją (nesudėtingojo statinio projektavimui, statinio projekto vykdymo priežiūrai, statinio statybos techninei priežiūrai ir statybai)?“

          Atkreiptinas dėmesys, jog statinio statybos vadovas ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas skiriamas (samdomas) statybai vykdyti ir prižiūrėti.

          Statybos įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad statybos techninės veiklos pagrindinėms sritims gali vadovauti: statinio projekto vadovas, statinio projekto dalies vadovas, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovas, statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovas, statinio statybos vadovas, statinio specialiųjų statybos darbų vadovas, statinio statybos techninės priežiūros vadovas, specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovas, statinio projekto ekspertizės vadovas, statinio projekto dalies ekspertizės vadovas, statinio ekspertizės vadovas, statinio dalies ekspertizės vadovas. Remiantis šio straipsnio 9 dalimi, vadovauti nesudėtingojo statinio projektavimui, statinio projekto vykdymo priežiūrai, statinio statybos techninei priežiūrai ir statybai turi teisę asmenys, įgiję šio įstatymo 2 straipsnio 1 arba 92 dalyje nurodytą išsilavinimą.

          Statinio statybos techninės priežiūros privalomumas nustatytas Statybos įstatymo 35 straipsnyje: „statinio statybos techninė priežiūra privaloma (išskyrus atvejus, kai ne didesnių kaip 300 m2 bendrojo ploto nesublokuotų vieno buto gyvenamųjų namų, pagalbinio ūkio paskirties pastatų, nesudėtingųjų statinių statyba vykdoma ūkio būdu), kai statybos darbai turi būti vykdomi vadovaujantis šiais dokumentais: statybos projektu, rekonstravimo projektu, pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektu, kapitalinio remonto projektu, griovimo projektu, griovimo aprašu“.

          Pažymėtina, jog remiantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 6 punktu, naujo nesudėtingojo statinio statybai rengiamas supaprastintas statybos projektas.

          Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 16 punktu, pastatų ir inžinerinių statinių, priskirtų prie I grupės nesudėtingųjų statinių, statybai neprivaloma skirti (samdyti) statinio statybos vadovą. Pagal šio reglamento 74 punkto nuostatas, statinio projekto vykdymo priežiūra privaloma, kai statomas I ir II grupės kategorijos nesudėtingasis saugomoje teritorijoje.

          Apibendrindami nurodytą reglamentavimą, teikiame nuomonę, kad:

          - nesudėtingojo statinio projekto vadovą skirti (samdyti) privaloma; juo gali būti neatestuotas architektas ar statybos inžinierius;

          - nesudėtingojo statinio statybos techninė priežiūra neprivaloma;

          - statant nesudėtingąjį statinį saugomoje teritorijoje statinio projekto vykdymo priežiūra privaloma; statinio projekto vykdymo priežiūros vadovu gali būti neatestuotas architektas ar statybos inžinierius;

          -  II grupės nesudėtingojo statinio statybos vadovą skirti (samdyti) privaloma (I grupės nesudėtingųjų statinių statybai skirti (samdyti) statinio statybos vadovą neprivaloma);

          - statytojas (užsakovas) turi teisę pavesti statinio projektuotojui statinio projekto vykdymo priežiūrą ir statinio statybos techninę priežiūrą.

          „(3) ar teisės aktai reglamentuoja, per kiek laiko nuo statybos pradžios turi būti pastatytas II grupės nesudėtingasis – negyvenamasis poilsio paskirties statinys, t. y. poilsio namas“

          Galiojantys teisės aktai nenustato termino, per kurį turi būti pastatytas nesudėtingasis statinys (taip pat ir nesudėtingasis poilsio paskirties pastatas).

          „(4) ar deklaracija apie II grupės nesudėtingąjį - negyvenamąjį poilsio paskirties statinį, t. y. poilsio namą, yra tvirtinama ir registruojama?“ 

          Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad statinių paprastasis remontas, statinių ar patalpų paskirties keitimas, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai iš viso neatliekami, nesudėtingųjų statinių ir statinių (statytojui (užsakovui) pageidaujant), kuriems pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio kapitalinis remontas, statinio paprastasis remontas, statinio griovimas) užbaigiami statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą. Tai yra, nesudėtingojo statinio statyba užbaigiama statytojui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą. Ši deklaracija Inspekcijoje netvirtinama ir neregistruojama.

„(5) ar kitos paskirties žemės rekreacinių teritorijų naudojimo būdo žemės sklype statant poilsio namą ir priklausinį, t. y. asmeninio naudojimo pirtį, privalu laikytis eiliškumo (t. y. pirmiausiai pastatyti poilsio namą ir tik tada statyti asmeninio naudojimo pirtį), ar vis dėlto eiliškumo laikytis neprivalu, nes teisės aktai nenustato analogiško apibrėžimo kaip ūkininko sodybos sąvokos išaiškinime, kuriame akcentuojama gyvenamosios paskirties pastato su pagalbinės paskirties statiniais esmė (t. y. „su“)?“

          Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 7 punkto, kuriame pateiktas negyvenamųjų pastatų pagal paskirtį skirstymas į pogrupius, 7.17 papunktyje nurodyta, kad  pagalbinio ūkio paskirties pastatai – sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kietojo kuro sandėliai (malkinės) ir panašiai, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui.

          Pagal Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D37/D1-40, lentelės 23 punktą, kitos paskirties žemės sklypai, kurių naudojimo būdas rekreacinės teritorijos, skirti ilgalaikiam (stacionariam) poilsiui su poilsio paskirties pastatais ar trumpalaikiam poilsiui. Todėl manome, kad asmeninio naudojimo pirtis tokiame sklype gali būti statoma tik kaip poilsio paskirties pastato priklausinys, t. y., esant pastatytam pagrindiniam daiktui – poilsio paskirties pastatui. Tuo atveju, jeigu konkrečiame žemės sklype statant tam tikros kategorijos pastatus būtų privalomas statybą leidžiantis dokumentas (toliau – SLD) pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies ar statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo nuostatas ir būtų rengiamas statinio projektas, kurio sprendiniais numatoma poilsio paskirties pastato ir jo priklausinio (pirties) statyba, tai statinių statybos eiliškumo reikalavimo teisės aktai nenustato. Primindami Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatą, jog „atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais negali būti statinių, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, priklausiniai, kuriais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, pagal savo savybes nuolat susiję su pagrindiniu daiktu“, manome, kad pastatyta pirtis, kaip poilsio paskirties pastato priklausinys, Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR) būtų registruojama tik kartu su poilsio paskirties pastatu arba šiam pastatui jau esant įregistruotam NTR.

          „(6) ar kitos paskirties žemės rekreacinių teritorijų naudojimo būdo žemės sklype, kuris pagal savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendinius patenka į urbanizuotą ar urbanizuojamą teritoriją kaime, galima poilsio namo statyba mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos?“

          Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – SŽNS įstatymas) 99 straipsnyje įtvirtinta, kad „paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama: <...>

           8) statyti pastatus mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos, išskyrus atvejus, kai:

          a) atstatomi identiški buvusios sodybos pastatai;

          b) statomi pastatai miestuose, miesteliuose ir kaimų kompaktiškai užstatytose teritorijose, sodybose, savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytose urbanizuoti teritorijose kaime;

          c) už paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos statoma ne daugiau kaip viena ne didesnio kaip 25 kvadratinių metrų bendrojo ploto ir ne aukštesnė kaip 4,5 metro asmeninio naudojimo pirtis be rūsio sodyboje ar kitos paskirties žemės rekreacinių teritorijų naudojimo būdo žemės sklype;

          <...>“.

          Atsižvelgdami į šias SŽNS įstatymo nuostatas, manome, kad bendruoju atveju kitos paskirties žemės rekreacinių teritorijų naudojimo būdo žemės sklype, kuris yra kaimų kompaktiškai užstatytoje teritorijoje ar savivaldybės (ar jos dalies) bendrajame plane numatytoje urbanizuoti teritorijoje kaime, galima poilsio namo statyba mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos.

          „Jei poilsio namo statyba galima, tai (7) kokia pirties statyba galima tokioje teritorijoje  (urbanizuotoje ar urbanizuojamoje teritorijoje kaime) mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos, t. y., ar ne didesnė kaip 25 kvadratinių metrų bendrojo ploto ir ne aukštesnė kaip 4,5 metro, ar vis dėlto ne aukštesnė kaip 8,5 m. ir ne didesnė kaip 80 kv. m. (vadovaujantis SŽNSĮ 99 straipsnio 8 punktas b papunkčiu)?“

           Jeigu konkretus atvejis atitinka SŽNS įstatymo 99 straipsnio 8 punkto b papunktyje nurodytos išimties sąlygas (žemės sklypas yra kaimo kompaktiškai užstatytoje teritorijoje arba savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane numatytoje urbanizuoti teritorijoje kaime), manytina, kad pastatų (tarp jų ir pagalbinio ūkio pastato – pirties), statomų  mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos, parametrus statytojas gali pasirinkti, atsižvelgdamas į teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus sklypo naudojimo reglamentus (pvz., užstatymo tankį, intensyvumą, pastatų aukštį) ir į SLD privalomumo atvejus. Tai yra, pirtis (pagalbinio ūkio pastatas) šiuo atveju gali būti statoma ir didesnė kaip 25 kvadratinių metrų bendrojo ploto ar / ir aukštesnė kaip 4,5 metro. Tačiau, kaip ir nurodėme atsakyme į 5 klausimą, mūsų nuomone, kitos paskirties žemės sklype, kurio naudojimo būdas rekreacinės teritorijos, leidžiama statyti poilsio paskirties pastatus, o asmeninio naudojimo pirtis gali būti statoma kaip pagalbinio ūkio pastatas, tarnaujantis pagrindiniam daiktui (kaip poilsio paskirties pastato priklausinys).       

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.