Pirties atstatymas (2023-06-06)

KLAUSIMAS Prašome paaiškinti ar žemės sklypo savininkas, kuriame nurodyta, kad buvo statinys (pirtelė, gali atsistatyti identišką nesudėtingą statinį (pirtelę) ne didesnę kaip 25 m² ir 4,5 m aukščio, pirties pamatailiko neįregistruoti į registrų centrą. Išvardytas sklypas ir jame esantys statiniai teismu priskirta naudotis tik man. Jie skaitosi kaip du atskiri turtiniai vienetai su atskirais unikaliais numeriais ir adresais. Jie yra įregistruoti Registrų centre“. Pirtis buvo paežerėje.

ATSAKYMAS (2023-06-06 Nr. 2D- 9929 (9.12 Mr))

Atsakydami į paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Taip pat informuojame, kad Inspekcija konsultacijas teikia Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėse^[1] (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Pagal Taisyklių 4.1 punktą konsultacija – tai žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais. Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių situacijų nagrinėjimo, išvadų dėl jų teikimo ir sprendimų (pvz., dėl galimybės konkrečiu atveju atstatyti statinį) priėmimo.

Prašote „paaiškinti ar žemės sklypo savininkas, kuriame nurodyta, kad buvo statinys (pirtelė, gali atsistatyti identišką nesudėtingą statinį (pirtelę) ne didesnę kaip 25 m² ir 4,5 m aukščio“ ir nurodote, kad pirties pamatai „liko neįregistruoti į registrų centrą“ ir kad „Išvardytas sklypas ir jame esantys statiniai teismu priskirta naudotis tik man. Jie skaitosi kaip du atskiri turtiniai vienetai su atskirais unikaliais numeriais ir adresais. Jie yra įregistruoti Registrų centre“. Taip pat nurodote, kad pirtis buvo „paežerėje“, bet nepatikslinate, ar paviršinio vandens telkinio apsaugos zonoje, ar pakrantės apsaugos juostoje. Be to, atsižvelgiant į paklausimo informaciją, pastebėtina, jog minėtas žemės sklypas (kad. Nr. 4400-4296-8876) nuosavybės teise bendraturčių valdomas lygiomis dalimis, o teismo sprendimu nustatyta tik naudojimosi sklypu tvarka, kurioje nėra numatyta statinių statybos (įskaitant atstatymą, rekonstravimą ar remontą) galimybė be bendraturčio sutikimo (be bendraturčių sutarimo).

Pateikiame su paklausimu susijusį teisinį reguliavimą ir nuomonę dėl jo taikymo. Bendruoju atveju aiškindami statinio atstatymo galimybę, darome prielaidą, kad norima atstatyti pirtį, buvusią paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi, valstybiniuose parkuose leidžiama atstatyti identiškus buvusių sodybų pastatus ir jų inžinerinius statinius pirminėse jų stovėjimo vietose pagal išlikusius archyvinius dokumentus: vietovės planus, pastatų ir inžinerinių statinių projektus (brėžinius), matavimų bylas, kitus dokumentus, pagal kuriuos atkuriamas buvęs pastatų vaizdas (jų fasadai, medžiagos, konstrukcijos). Atstatant identiškus buvusios sodybos pastatus ir jų inžinerinius statinius, jų statybos vietai netaikomi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme (toliau – SŽNSĮ) nustatyti statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto, statybos natūraliuose šlaituose apribojimai, šios dalies 2 punkte nustatytas reikalavimas sodybos pastatus ir jos inžinerinius statinius išdėstyti ne didesniame kaip 2 hektarų plote.

Pagal SŽNSĮ  100 straipsnio nuostatas, paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose draudžiama statyti statinius ir įrengti įrenginius, išskyrus atvejus, kai atstatomi identiški buvusios sodybos pastatai ir jų inžineriniai statiniai, taip pat draudžiama rekonstruojant pastatus didinti pastato tūrį ir (ar) pastatu užstatytą plotą.

Paaiškiname, kad bendruoju atveju siekiant nustatyti, kokiai statybos rūšiai priskirtini tam tikri statybos darbai, reikia vadovautis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio atitinkamai 26, 53 ir 72 dalyje pateiktomis sąvokų apibrėžtimis: naujo statinio statyba – statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį; statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.); statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.).

Kaip nurodyta Statybos įstatymo nuostatas detalizuojančio statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“[2] 8 punkte, vienas iš naujo statinio statybos tikslų – atstatyti buvusį (visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą) statinį. Statinys laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu, jei jo konstrukcijų nelikę, arba likę tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų).

Atkreiptinas dėmesys, jog Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai:

1) statytojas žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas aplinkos ministro nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.);

2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas);

3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad  bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

Apibendrindami tai, kas išdėstyta, ir atsižvelgdami į paklausimo informaciją pagal Inspekcijos kompetenciją teikiame nuomonę, kad:

- valstybiniame parke ir/ar paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje galima atstatyti tik identiškus buvusių sodybų pastatus (pvz., pirtį) pirminėse jų stovėjimo vietose pagal išlikusius archyvinius dokumentus: vietovės planus, pastatų projektus (brėžinius), matavimų bylas, kitus dokumentus, pagal kuriuos gali būti atkurtas buvęs pastatų vaizdas (jų fasadai, medžiagos, konstrukcijos); t. y. konkrečiu atveju atstatyti pirtį būtų galima, jei pagal turimus archyvinius dokumentus galima atkurti identišką pastatą buvusiam sodybos pastatui (toje pačioje vietoje, tokių pačių matmenų, fasadų, medžiagų, konstrukcijų);

- kadangi likę statinio (pirties) pamatai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tai pagal statybos rūšį pirties atstatymo statybos darbai laikytini naujo statinio statyba;

- statybą (pirties atstatymą) gali vykdyti asmuo, atitinkantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus statytojo teisei įgyvendinti, t. y. kai asmuo žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais;

- pagal paklausimo duomenis žemės sklypą nuosavybės teisėmis valdo dvi bendraturtės, todėl viena iš jų statytojo teisę įgyvendinti gali tik bendru sutarimu su kita bendraturte arba teismui priėmus atitinkamą sprendimą; manome, kad nustatyta ir įregistruota naudojimosi žemės sklypu tvarka, kurioje nenumatyta statinių statybos galimybė, nėra pakankamas pagrindas vienai iš bendraturčių įgyvendinti statytojo teisę. 

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.