Dėl sodo namo arba vieno buto gyvenamojo namo statybos sodininkų bendrijoje (2020-02-21)

KLAUSIMAS

Planuoju statyti nesudėtingos konstrukcijos (iki 80 m2) namą. Kadangi viešojoje erdvėje teikiama informacija apie statybų tvarką yra skirtinga, prašau Jūsų atsakyti į mane dominančius klausimus:
1. Ar reikalingas leidimas statyboms namui iki 80 m2 sodininkų bendrijos teritorijoje, esančioje X mieste? Jeigu taip, ar šiam leidimui taikomi reikalavimai yra tokie patys, kaip ir leidimui statyti gyvenamąjį namą (virš 80 m2 ploto)?
2. Ar reikalingi besiribojančių su manimi kaimynų sklypų sutikimai, jeigu ištaikomas 3 m atstumas nuo jų ribų?
3. Ar šiame sodo name (iki 80 m2) leistinas gyvenamosios vietos deklaravimas?
4. Ar ateityje yra galimybė pakeisti sodo namo statusą į gyvenamąjį?
5. Jeigu leidimo statybos nereikia, ar būtina statyba pradėti šiais metais?
6. Jeigu leidimas yra būtinas, ar nebūtų atsižvelgta į anksčiau išduotą (pasibaigusį) leidimą statybom?

ATSAKYMAS (2020-02-21, Nr. (9.12)-2D-2454)

Atsakome į klausimus jų pateikimo tvarka:

1. Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad sodo sklype Statybos įstatymo nustatyta tvarka galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą ir jo priklausinius arba vieną sodo namą ir jo priklausinius nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sodo namas – nesudėtingas poilsiui skirtas statinys, esantis sodo sklype. Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 6.1 punkte nurodyta, kad gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatai – skirti gyventi vienai šeimai. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad sodo namo ir vieno buto gyvenamojo namo sąvokos nėra tapačios (sodo namas skirtas poilsiui, o vieno buto gyvenamasis namas skirtas nuolat gyventi) ir šių statinių statybos reguliavimas yra skirtingas.

Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017„Statinių klasifikavimas“ 2 lentelės 1 punkte nurodyta, kad gyvenamosios paskirties (vieno, dviejų butų) pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, o didžiausias plotas 80 m2, priskiriamas II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai. Tos pačios lentelės 4 punkte nurodyta, kad sodo namai, kurių didžiausias aukštis 8,5 m, o didžiausias plotas 80 m2, priskiriami I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai.

Atvejai, kada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą naujo nesudėtingojo statinio statybai yra išvardinti statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – reglamentas STR 1.05.01:2017 ) 3 priedo 1 punkte. Pagal šį reglamentą leidimas statyti naują statinį privalomas šiais naujo nesudėtingojo statinio statybos atvejais:
1.1. kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje, upėje ar jos dalyje, kuri įgyvendinant Vandens įstatymą įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą – statant I grupės nesudėtingąjį statinį; Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje) – statant I grupės nesudėtingąjį statinį (pastatą ne sodyboje, tiesiant susisiekimo komunikacijas, statant plokščiadugnius grūdų saugojimo bokštus, siloso ir šienainio tranšėjas, vėjo elektrines);
1.2. mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, upėje ar jos dalyje, kuri įgyvendinant Vandens įstatymą įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje) – statant II grupės nesudėtingąjį statinį;
1.3. statant II grupės nesudėtingąjį gyvenamosios paskirties (vieno, dviejų butų) pastatą;
1.4. magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies, – statant I ir (ar) II grupės nesudėtingąjį statinį;
1.5. statant II grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskirtas nuotekų valyklas ir (ar) nuotekų kaupimo rezervuarus.

Apibendrinant aukščiau pateiktas teisės aktų nuostatas, informuojame, kad: 
- II grupės nesudėtingojo statinio – vieno buto gyvenamojo namo statybai visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą; 
- I grupės nesudėtingojo statinio – sodo namo statybai privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, jei jis patektų į reglamento STR 1.05.01:2017  3 priedo 1.1 ir 1.4 papunkčiuose nurodytas teritorijas. Jei naujai statomas I grupės nesudėtingasis statinys (sodo namas) nepatektų į reglamento STR 1.05.01:2017  3 priedo 1.1 ir 1.4 papunkčiuose nurodytas teritorijas, statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas.

Statybos leidimų išdavimo tvarka nustatyta reglamente STR 1.05.01:2017. Tiek vieno buto gyvenamiesiems namams, tiek sodo namams taikoma ta pati statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarka. Pažymime, kad statybą leidžiančius dokumentus išduoda savivaldybių administracijos.

2. Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) – ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą.

Vadovaujantis aukščiau pateikta Sodininkų bendrijų įstatymo nuostata, manytina, kad kai norminis 3 m atstumas tarp pastatų ir sklypo ribų yra išlaikomas, rašytinių kaimyninių sklypų savininkų ar sodininkų bendrijos sutikimų gauti nereikia.

3. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 31 punktą, gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų tvarkymas priskiriamas savivaldybės valstybinėms funkcijoms. Išsamesnės informacijos, dėl gyvenamosios vietos deklaravimo pagal kompetenciją galima teirautis savivaldybės administracijos.

4. Kaip jau minėjome, pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 6 dalį sodo sklype nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisėtų interesų gali būti arba vienas sodo namas, arba vienas vieno buto gyvenamasis pastatas. Vadovaujantis šia nuostata manome, kad pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, sodo sklype Nekilnojamojo turto registre įregistruoto sodo namo paskirtis gali būti keičiama į vieno buto gyvenamąjį namą. Leidimas keisti nesudėtingojo statinio paskirtį, kai neatliekami jokie statybos darbai, neprivalomas.

5. Teisės aktai nustato atvejus, kada statybą leidžiantys dokumentai yra privalomi. Kuriais metais pradėti statybas sprendžia pats statytojas.

6. Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalyje nustatyta, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. Inspekcijos nuomone, statyti statinį su nebegaliojančiu statybą leidžiančiu dokumentu (kai jis privalomas) draudžiama. Jei statybą leidžiantis dokumentas yra negaliojantis, tačiau norima pradėti statyti statinį, kai statybą leidžiantis dokumentas – privalomas, tai reikia parengti statinio projektą ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.