Ar gyvenamasis namas (esantis ūkininko sodyboje) gali būti poilsio paskirties (2020-09-29)

KLAUSIMAS

Prašau išaiškinimo šioje situacijoje: 2010 metais buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas leidimas statyti ūkininko sodybą pritaikytą kaimo turizmui (žemės paskirtis žemės ūkio, statė ūkininkas). Projektavimo sąlygų sąvade rašoma, jog planuojama statyti ūkininko sodybą pritaikytą gyventi turistams: gyvenamasis namas, namų ūkio pastatai, pirtis. Projekte ir leidime rašoma, jog statomas sodyboje gyvenamasis namas, kurio paskirtis yra poilsio. Norint užsakyti NT bylą, matininkas atsisako rengti kadastrinių matavimų bylą, kadangi gyvenamasis namas gali būti tik gyvenamosios paskirties, o ne poilsio.

Prašau raštiškai pateikti atsakymą ar gyvenamasis namas (esantis ūkininko sodyboje) gali būti poilsio paskirties? Jeigu ne, kokia būtų statybos užbaigimo procedūra?

ATSAKYMAS (2020-09-29, Nr. (9.12)- 2D-13692)

Atsakydami į paklausimą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) kompetenciją, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal paklausėjo pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys.

Remiantis Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 11 d. įsakymo  Nr. 3D-830/D1-920 redakcija), 5 punktu, žemės ūkio paskirties žemės sklypuose, kurių naudojimo būdas kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, galimi ūkininkų sodybų ir žemės ūkio veiklai ar alternatyviajai veiklai reikalingi statiniai.

Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžta, kad ūkininko sodyba – nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vienas gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatais, reikalingais ūkininko veiklai vykdyti.

Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – Reglamentas) 5.1 papunktį, pastatai pagal paskirtį skirstomi į dvi grupes: gyvenamuosius pastatus; negyvenamuosius pastatus. Reglamento 6 punkte nurodyta, kad gyvenamieji pastatai pagal tipą skirstomi į pogrupius: gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatai – skirti gyventi vienai šeimai; gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatai – skirti gyventi dviem šeimoms; gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) pastatai – skirti gyventi trim šeimoms ir daugiau.

Negyvenamųjų pastatų pogrupiai išvardyti Reglamento 7 punkte, atitinkamai 7.13, 7.17 ir 7.19 papunkčiuose nurodant, kad: poilsio paskirties pastatai – tai pastatai skirti poilsiui (poilsio namai, turizmo centrai, kempingų pastatai, kaimo turizmo pastatai, vasarnamiai, medžioklės nameliai ir kiti poilsio pastatai); pagalbinio ūkio paskirties pastatai – sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kietojo kuro sandėliai (malkinės) ir panašiai, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui; kitos (ūkio) paskirties pastatai – žemės ūkiui tvarkyti skirti pastatai (svirnai, angarai, garažai ir kita).

Taigi gyvenamasis namas negali būti poilsio paskirties. Mūsų nuomone, ūkininko sodyboje turi būti suprojektuotas ir pastatytas gyvenamasis namas, o kiti ūkininko sodyboje galimų paskirčių pastatai (tarp jų ir poilsio paskirties pastatas – kaimo turizmo pastatas) gali būti projektuojami ir statomi pagal ūkininko poreikius. Dėl Jūsų paklausime nurodyto teiginio, kad „projekte ir leidime rašoma, jog statomas sodyboje gyvenamasis namas, kurio paskirtis yra poilsio“, siūlome kreiptis į projektą parengusius ir statybos leidimą išdavusius asmenis dėl statinio projekto ir (ar) statybos leidimo duomenų tikslinimo, jei juose nurodyta statinio paskirtis neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Papildomai informuojame, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 59 dalyje pateikta apibrėžtis: statinio paskirtis – viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomuosius reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose. Remiantis Reglamento 5 punkto nuostatomis, pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei (pogrupiui), jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai. Kai pastatą sudaro įvairių paskirčių patalpos, suformuotos ar numatomos suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, pastato paskirtis nustatoma tokia tvarka: pirmiausia nustatoma pastato paskirties grupė pagal didžiausią atskirų paskirties grupių patalpų, suformuotų ar numatomų suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, suminį bendrąjį plotą. Tada nustatomas paskirties grupės pogrupis pagal didžiausią visų tos paskirties grupės pogrupių patalpų, suformuotų ar numatomų suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, bendrąjį suminį plotą. Taigi, gyvenamosios paskirties pastate gali būti atskiru nekilnojamojo turto objektu suformuota poilsio paskirties patalpų grupė, kurios plotas mažesnis nei pusė viso pastato bendrojo ploto.

Atsakydami į Jūsų klausimą dėl statybos užbaigimo procedūrų, informuojame, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ypatingųjų ir neypatingųjų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų, pagalbinio ūkio paskirties pastatų (išskyrus kultūros paveldo statinius), ypatingųjų ir neypatingųjų statinių pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą statyba užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant Inspekcijoje. Ypatingųjų ir neypatingųjų poilsio paskirties pastatų statyba užbaigiama vadovaujantis Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y., surašant statybos užbaigimo aktą.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.