Ar pavėsinių statybai rekreacinio naudojimo žemės sklype, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonoje reikalingas SLD (2019-02-11)?

KLAUSIMAS

Man nuosavybės teise priklausančiame sklype noriu statyti dvi laikinas, paprastų konstrukcijų, be pamatų pavėsines. Vienos ketinamos statyti pavėsinės dydis 100 kv. m., kitos 500 kv. m..

Prašau informuoti, ar reikalingi statybą leidžiantys dokumentai šiai konkrečiais atvejais.

Pridedama: NTR išrašas.

ATSAKYMAS (2019-02-11, Nr. (9.12)- 2D-1902)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Pagal prie prašymo pridėto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, žemės sklypo, pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – rekreacinio naudojimo žemės sklypai, specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos (visas sklypas).

Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 11 d. įsakymo  Nr. 3D-830/D1-920 redakcija), 4 punkte nurodyta, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypai, kurių naudojimo būdas – rekreacinio naudojimo žemės sklypai, skirti kaimo turizmo paslaugoms teikti.

Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad kaimo turizmo paslauga – savarankiška, už užmokestį turistams kaimo gyvenamojoje vietovėje ar mieste, kuriame gyvena ne daugiau kaip 3 000 gyventojų, teikiama apgyvendinimo paslauga, kai kartu sudaromos sąlygos tenkinti maitinimo, poilsio, pramogų ar renginių organizavimo poreikius.

Remiantis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1640 redakcija), (toliau – Sąlygos) 127 punkto nuostatomis, vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininkų ūkio ir kitus pastatus arčiau kaip 50 metrų už pakrantės apsaugos juostos, išskyrus buvusių sodybų atkūrimo atvejus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme ir Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nustatytomis sąlygomis, taip pat miestų, miestelių ir kompaktiškai užstatytų arba savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytų užstatyti kaimų teritorijose (bet visais atvejais – potvynio metu neužliejamoje teritorijoje).

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio atitinkamai 84 ir 24 dalyse pateiktos sąvokos: statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus; laikinasis statinys – statinys, kurį leidžiama statyti numatant naudoti ribotą terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.98 straipsnio 2 dalimi, nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji).

Prašyme minimos pavėsinės, jeigu jos atitinka statinio sąvoką, pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – STR 1.01.03:2017) 12 punktą priskirtinos kitos paskirties inžineriniams statiniams. Pagal STR 1.01.03:2017 nurodytus požymius nustatoma ir statinio kategorija (nesudėtingasis, neypatingasis, ypatingasis).

Nustatant kitos paskirties inžinerinio statinio kategoriją (grupę) skaičiuojamas statinio matmenų įvertinimo koeficientas K pagal formulę: K = S × H³, čia: S – statinio išorinio kontūro vertikalios projekcijos į žemės paviršių plotas; H – statinio aukštis, matuojamas nuo statiniu užstatyto žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki statinio aukščiausiojo laikančiųjų konstrukcijų taško (m) – STR 1.01.03:2017 3 lentelės 4.2 p. (Pvz., jeigu prašyme nurodyto 500 kv. m ploto pavėsinės aukštis būtų 3 m, tai K=500×3³=13500, statinys priskirtinas nesudėtingųjų statinių II grupei). Atkreiptinas dėmesys, kad nesudėtinguosiuose statiniuose atstumas tarp atraminių konstrukcijų neturi viršyti 6,0 m.

Atvejai, kada privalomas naujo statinio statybą leidžiantis dokumentas (toliau – SLD) nurodyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.05.01:2017) 3 priedo 1 punkte.

 Atsižvelgiant į šias teisės aktų nuostatas, manytina, kad žemės ūkio paskirties žemės sklype, kurio naudojimo būdas – rekreacinio naudojimo žemės sklypai, galima pavėsinių (inžinerinių statinių), kaip apgyvendinimo paslaugai teikti skirtų statinių priklausinių, tenkinančių maitinimo, poilsio, pramogų ar renginių organizavimo poreikius, statyba. Sąlygose nėra draudimo vandens telkinių apsaugos zonose statyti naujus inžinerinius statinius.

SLD privalomumas priklauso nuo statinio kategorijos, grupės (konkrečiu atveju nustatyti nėra galimybės, nes prašyme nenurodytas pavėsinių aukštis ir atstumas tarp atraminių konstrukcijų,) ir teritorijos, kurioje statiniai statomi, statuso ir nustatomas pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir STR 1.05.01:2017 3 priedo 1 punktą. Statinys būtų laikinasis, jeigu jo SLD būtų nurodytas naudojimo terminas.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.