Ar visi ūkininko sodybos pastatai turi būti projektuojami A++ energinio naudingumo klasės (2023.05.16)
KLAUSIMAS
Vilniaus raj. yra parengtas KPP, iškilo klausimų dėl energinio efektyvumo klasės A++.
1. Ar pastatui taikoma A++ klasė, kai parengtas kaimo plėtros žemėtvarkos projektas, kaimo turizmo sodybai ir planuojama veikla – kaimo turizmas? Pastate numatoma pokylių salė ir nakvynės vietos.
2. Ar poilsio paskirties pastatams taikoma A++ klasė?
3. Ar visas pastatas gali būti kaip pagalbinis?
4. Ar gali ūkininko sodyba pvz.: 60 kv. m. (kuris bus pritaikytas A++ klasei), o pagalbinis pastatas 940 kv. m, kuris nebus pritaikytas A++ klasei, bet pritaikytas poilsio veiklai.
ATSAKYMAS (2023.05.16, Nr. 2D-8459)
Atsakydami į paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.
Informuojame, kad Inspekcija veiklą vykdo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) nustatyta apimtimi, konsultacijas teikia Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėse[1] (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Pagal Konsultavimo taisyklių 4.1 p. konsultacija – tai žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais. Atsakymą rengiame vadovaudamiesi Konsultavimo taisyklėmis, kurios nenumato konkrečių situacijų nagrinėjimo, išvadų teikimo, todėl teikiame nuomonę tik dėl galiojančio teisinio reguliavimo, susijusio su paklausime keliamais klausimais.
Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ūkininko sodyba – nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vienas gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatais, reikalingais ūkininko veiklai vykdyti.
Statybos įstatymo 2 straipsnio 59 dalyje apibrėžta, kad statinio paskirtis – viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomuosius reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose.
Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“[2] (toliau – STR 1.01.03:2017) 7.13 papunktį kaimo turizmo pastatai yra poilsio paskirties pastatai.
Statybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad minimalūs pastatų energinio naudingumo reikalavimai privalomi:
1) naujiems statomiems pastatams (jų dalims);
2) rekonstruojamiems, atnaujinamiems (modernizuojamiems) ar remontuojamiems pastatams (jų dalims), kai jų rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar remonto, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip 25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės. Šio punkto reikalavimai taikomi tiek, kiek tai techniškai, funkciniu požiūriu ir ekonomiškai įmanoma.
Statybos įstatymo 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad minimalūs privalomi pastatų energinio naudingumo reikalavimai nenustatomi:
1) pastatams, kurie yra kultūros paveldo statiniai, jeigu laikantis reikalavimų nepageidautinai pakistų jų būdingos savybės ar išvaizda;
2) maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatams;
3) laikiniesiems pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip 2 metus;
4) nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir pramonės, sandėliavimo paskirties ir žemės ūkiui tvarkyti skirtiems negyvenamiesiems pastatams;
5) atskirai stovintiems pastatams, kurių bendras naudingasis vidaus patalpų plotas ne didesnis kaip 50 kvadratinių metrų;
6) poilsio paskirties, sodų paskirties pastatams, naudojamiems ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus;
7) nešildomiems pastatams;
8) avarinės būklės pastatams, kurių atnaujinimas atsižvelgus į sąnaudas, skaičiuojant per apytikrį avarinės būklės pastatų ekonominio gyvavimo ciklą, būtų nenaudingas.
Pagal statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“[3] (toliau – STR 2.01.02:2016) 21 punktą, statomų pastatų, kuriems prašymas išduoti leidimą statyti naują statinį pateiktas po 2021 m. sausio 1 d., kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, – statybos darbai pradėti po 2021 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A++.
Klausiate,
Ar pastatui taikoma A++ klasė, kai parengtas kaimo plėtros žemėtvarkos projektas, kaimo turizmo sodybai ir planuojama veikla – kaimo turizmas? Pastate numatoma pokylių salė ir nakvynės vietos.
Apibendrinant aukščiau pateiktas nuostatas, manytina, kad naujiems statomiems poilsio paskirties pastatams privaloma taikyti minimalius energinio naudingumo reikalavimus (pagal STR 2.01.02:2016 21 punktą, A++ energinio naudingumo klasę) nepriklausomai nuo to ar yra parengtas kaimo plėtros žemėtvarkos projektas. Statant naują poilsio paskirties pastatą minimali energinė naudingumo klasės neprivaloma tik Statybos įstatymo 51 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais: laikiniesiems pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip 2 metus; atskirai stovintiems pastatams, kurių bendras naudingasis vidaus patalpų plotas ne didesnis kaip 50 kvadratinių metrų; poilsio paskirties pastatams, naudojamiems ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus; nešildomiems pastatams.
Ar poilsio paskirties pastatams taikoma A++ klasė?
Minimali energinio naudingumo klasė (pagal STR 2.01.02:2016 21 punktą, A++ energinio naudingumo klasė) privaloma naujai statomiems poilsio paskirties pastatams, išskyrus Statybos įstatymo 51 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais: laikiniesiems pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip 2 metus; atskirai stovintiems pastatams, kurių bendras naudingasis vidaus patalpų plotas ne didesnis kaip 50 kvadratinių metrų; poilsio paskirties pastatams, naudojamiems ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus; nešildomiems pastatams.
Ar visas pastatas gali būti kaip pagalbinis?
Pagal STR 1.01.03:2017 5 punktą, „pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei (pogrupiui), jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai.
Kai pastatą sudaro įvairių paskirčių patalpos, suformuotos ar numatomos suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, pastato paskirtis nustatoma tokia tvarka: pirmiausia nustatoma pastato paskirties grupė pagal didžiausią atskirų paskirties grupių patalpų, suformuotų ar numatomų suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, suminį bendrąjį plotą. Tada nustatomas paskirties grupės pogrupis pagal didžiausią visų tos paskirties grupės pogrupių patalpų, suformuotų ar numatomų suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, bendrąjį suminį plotą“.
STR 1.01.03:2017 7 punkte ir 7.17 papunktyje nurodyta, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatai priskiriami negyvenamųjų pastatų grupei ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai – tai sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kietojo kuro sandėliai (malkinės) ir panašiai, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui.
Apibendrinant, tai kas nurodyta, manytina, kad visas pastatas galėtų būti priskiriamas negyvenamiesiems pagalbinio ūkio paskirties pastatams, kai didžiąją pastato patalpų, numatomų suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, bendrąjį suminį plotą sudarytų kitos (pagalbinio ūkio) paskirties patalpos[4].
Ar gali ūkininko sodyba pvz.: 60 kv. m. (kuris bus pritaikytas A++ klasei), o pagalbinis pastatas 940 kv. m, kuris nebus pritaikytas A++ klasei, bet pritaikytas poilsio veiklai.
Jei klausiate apie ūkininko sodybos gyvenamąjį pastatą, tai naujam gyvenamosios paskirties pastatui, kurio bendras naudingasis vidaus patalpų plotas būtų didesnis kaip 50 kv. m., turi būti taikoma minimali energinio naudingumo klasė (pagal STR 2.01.02:2016 21 punktą, A++ energinio naudingumo klasė).
Naujai statomiems pagalbinio ūkio paskirties pastatams, tiek poilsio paskirties pastatams, privaloma taikyti minimalią energinio naudingumo klasę (pagal STR 2.01.02:2016 21 punktą, A++ energinio naudingumo klasę), išskyrus Statybos įstatymo 51 straipsnio 2 dalyje numatytas išimtis, kada minimalios energinio naudingumo klasės galima netaikyti.
Pažymime, kad šildomiems, nelaikiniems poilsio paskirties pastatams, kurių bendras naudingasis vidaus patalpų plotas didesnis kaip 50 kvadratinių metrų, minimali energinio naudingumo klasė galėtų būti netaikoma tik tuo atveju, jei jis būtų naudojamas ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus.
Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.
[1] Patvirtinta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2011 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1V-194.
[2] Patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1 –713.
[3] Patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-754.
[4] Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtinimų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 4 priedo 2.17 punktas.
Atnaujinimo data: 2023-09-23