Ar žemės ūkio paskirties žemėje galiu statyti I grupės nesudėtingąjį ūkio paskirties statinį (2018-05-25)

KLAUSIMAS

Ar žemės ūkio paskirties žemėje esančiame žemės sklype (unikalus Nr. ****-****-****) galiu statyti žemės ūkio veiklai būtiną bei produkcijai saugoti reikalingą I grupės nesudėtingąjį statinį?

ATSAKYMAS (2018-05-25, Nr. (9.12)-2D-7264)

Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Informuojame, kad, kadangi paklausime daugelis pateiktų nuorodų yra į negaliojančius teisės aktus ar negaliojančias teisės aktų redakcijas, tai pateikiame šiuo metu galiojančių teisės aktų aktualias redakcijas.

Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 7.19 papunktyje nustatyta, kad kitos (ūkio) paskirties pastatai – žemės ūkiui tvarkyti skirti pastatai (svirnai, angarai, garažai ir kita), o 19 punkte nustatyta, kad nesudėtinguosiuose statiniuose atstumas tarp atraminių konstrukcijų neturi viršyti 6,0 m.

Pastatų požymiai, pagal kuriuos statinys galėtų būti priskirtinas I arba II nesudėtingųjų statinių grupei, nustatyti šio reglamento 2 lentelėje:       

                                     (2 lentelės ištrauka)

Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad naujo nesudėtingojo statinio statybai rengiamas supaprastintas statybos projektas.

Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais statybą leidžiantis dokumentas yra leidimas statyti naują statinį.

Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nesudėtingųjų statinių statyba užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą.

Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – reglamentas) 3 priede nustatyta, kad

 1. Leidimas statyti naują statinį privalomas šiais naujo nesudėtingojo statinio statybos atvejais:

1.1. kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje, upėje ar jos dalyje, kuri įgyvendinant Vandens įstatymą [8.15] įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą [8.41], Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje) – statant I grupės nesudėtingąjį statinį;

1.2. <...>;

1.4. magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies, – statant I ir (ar) II grupės nesudėtingąjį statinį;

1.5. <...>.“.

Reglamento 105 punkte nustatyta, kad deklaracija yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre.

Reglamento 7 priedo 4 punkte nustatyta, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.

Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje nustatyta, kad žemės ūkio veikla – veikla, apimanti žemės ūkio produktų gamybą, savos gamybos žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą, taip pat paslaugų žemės ūkiui teikimą ir (arba) geros agrarinės bei aplinkosaugos žemės būklės palaikymą, žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis (kooperatyvais) pripažintų kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) žemės ūkio produktų supirkimą iš savo kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narių, jų realizavimą, iš savo narių supirktų žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimą, o 23 dalyje nustatyta, kad žemės ūkio veiklos subjektas – žemės ūkio veikla arba žemės ūkio ir alternatyviąja veikla užsiimantis fizinis ar juridinis asmuo arba fizinių ar juridinių asmenų grupė, taip pat Lietuvoje registruotas užsienio juridinio asmens filialas, kurių žemės ūkio valda yra įregistruota Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre.

Žemės naudojimo būdų turinio apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 11 d. įsakymo  Nr. 3D-830/D1-920 redakcija), nustatyta:

(ištrauka)

Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1640 redakcija) 127.9 papunktyje nustatyta, kad Vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti ūkininkų ūkio ir kitus pastatus arčiau kaip 50 metrų už pakrantės apsaugos juostos, išskyrus buvusių sodybų atkūrimo atvejus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme ir Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nustatytomis sąlygomis, taip pat miestų, miestelių ir kompaktiškai užstatytų arba savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytų užstatyti kaimų teritorijose (bet visais atvejais – potvynio metu neužliejamoje teritorijoje). Pastatus taip pat draudžiama statyti pakrančių šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių.

Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. D1-98 redakcija), 5 punkte nustatyta, kad  paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos (toliau – Apsaugos juosta) išorinė riba turi būti nutolusi nuo pakrantės šlaito, o kai pakrantės šlaito nėra, – nuo kranto linijos tokiu atstumu (atstumas matuojamas teritorijos projekcijoje):

„<...>;

5.4. kai su paviršiniu vandens telkiniu ribojasi pelkė, Apsaugos juosta nustatoma 5 metrų atstumu nuo pelkės išorinės ribos.“.

Atkreiptinas dėmesys, kad pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo:

- 2 punkte Nekilnojamieji daiktai nustatyta, kad žemės sklypo plotas yra 0,2000 ha,

- 6 punkte Kitos daiktinės teisės nurodytas kelio servitutas 214 kv. m.;

- 9 punkte Specialiosios naudojimo sąlygos nurodyta: 9.1 pelkės ir šaltinynai – 400 kv. m.; ir 9.2 Vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos – 2000 kv. m. (0,2 ha).

Apibendrindami teikiame nuomonę, kad ūkininkas arba asmuo, valdantis žemės ūkio paskirties sklypą, kuriam nustatytas naudojimo būdas Kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, žemės ūkio veiklai reikalingą I grupės nesudėtingąjį statinį galėtų statyti, jeigu būtų įregistravęs žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre, žemės sklypo dalyje ne arčiau kaip 50 m nuo Apsaugos juostos, kurios riba nustatoma 5 m atstumu nuo pelkės ribos, žemės sklypas nepatektų į potvynio metu užliejamas teritorijas, kai išlaikytų privalomus atstumus iki sklypų ribos ir atitiktų kitų nurodytų teisės aktų reikalavimus.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.