Dėl statinių statybos žemės ūkio paskirties žemėje saugomose teritorijose (2023.01.10)

KLAUSIMAS

Norėtume jūsų paaiškinimo dėl objekto statybų žemiau nurodytame žemės sklype. Asmuo ketinantis vykdyti statybas turi ūkininko pažymėjimą

1. Ar modalinis namelis (toliau – Modalinis namelis), kuris pagamintas gamykloje, atvežtas į sklypą ir pastatytas yra laikomas statiniu? Ar situaciją skirtųsi, jeigu Modalinis namelis būtų statomas ant žemės arba paruošto pagrindo (sraigtinių polių).

2. Ar aukščiau nurodytame sklype (Priedas 1), kurio unikalus daikto numeris <...>, galima statyti Modalinį namelį, planuojamos statyti objekto dydis - 70 m²? Ar minėtam objektui yra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, jei taip koks?

3. Ar aukščiau nurodytame žemės sklype galima įrengti vandens gręžinį? Ar vandens gręžinio įrengimui reikalingas leidimas? Ar vandens gręžinys turi būti registruojamas?

4. Ar aukščiau nurodytame žemės sklype galima įrengti vietinį nuotekų valymo įrenginį? Ar nuotekų valymo įrengimui reikalingas leidimas? Ar nuotekų valymo įrenginys turi būti registruojamas?

ATSAKYMAS (2023.01.10, Nr. 2D-497)

      Atsakydami į paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

      Inspekcija konsultacijas teikia vadovaudamasi Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėse^[1] (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Pagal Konsultavimo taisyklių 4.1 papunktį, konsultacija – tai žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais. Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių situacijų nagrinėjimo ir išvadų teikimo, todėl teikiame nuomonę tik dėl galiojančio teisinio reguliavimo, susijusio su paklausime keliamais klausimais.

      Klausiate, „ar modalinis namelis (toliau – Modalinis namelis), kuris pagamintas gamykloje, atvežtas į sklypą ir pastatytas yra laikomas statiniu? Ar situaciją skirtųsi, jeigu Modalinis namelis būtų statomas ant žemės arba paruošto pagrindo (sraigtinių polių)“.

      Prieš atsakydami į klausimus atkreipiame dėmesį į Statybos įstatymo 2 straipsnio atitinkamai 84, 85, 87 ir 90 dalyse nurodytas sąvokų apibrėžtis: statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus; statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį. Ši sąvoka taip pat apima kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą kultūros paveldo objektų teritorijose; statybą leidžiantis dokumentas (toliau – SLD) – dokumentas, kuriuo kompetentinga institucija suteikia statytojui (užsakovui) teisę įgyvendinti statinio projektą; statybos darbai – darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo).

      Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.98 straipsnyje nustatyta, kad:

- daiktai, kaip civilinių teisių objektai, skirstomi į kilnojamuosius ir nekilnojamuosius;

- nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji);

- daiktai, kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, laikomi kilnojamaisiais, jeigu įstatymai nenustato ko kita.

      CK 4.2 straipsnyje nustatyta, kad:

- nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės;

- kilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra daiktai, kurie iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės;

- kilnojamasis daiktas, fiziškai pritvirtintas ar kitaip prijungtas prie nekilnojamojo daikto, taip pat įeinantis į jį, bet nepraradęs savo individualių požymių, nelaikomas nekilnojamojo daikto dalimi.

      Pažymime, jog Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų (statybos techninių reglamentų) nuostatos netaikomos kilnojamųjų daiktų padėjimui (laikymui) žemės sklype, ant statinio ar jo dalių.

      Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių objektų mobilumo vertinimo ir sprendimo priėmimo ar konkretus objektas yra kilnojamasis ar nekilnojamasis daiktas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012 nagrinėdamas kasacinį skundą, ar objektas yra laikytinas kilnojamuoju daiktu nurodė, kad statinio sąvoka turi būti aiškinama kartu su nekilnojamojo daikto sąvoką apibrėžiančiomis Civilinio kodekso 1.98 ir 4.2 straipsnių nuostatomis, pagal kurias nekilnojamieji daiktai yra žemė ar kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės. Pakankamą tokio objekto sąsają su žeme, duodančią pagrindą jį pripažinti nekilnojamuoju daiktui, apibrėžia du esminiai požymiai – daikto paskirties pasikeitimas jį perkėlus ir galimybės daiktą perkelti iš esmės nesumažinus jo vertės nebuvimas.Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl objekto mobilumo ir galimybės jį lengvai perkelti į kitą vietą, nepakanka remtis vien gamintojo techninių dokumentų nuorodomis, svarbu įvertinti ir kitus požymius, leidžiančius pripažinti jį nekilnojamuoju daiktu – galimybe jį naudoti pagal paskirtį išmontavus, perkėlimo į kitą vietą sąnaudas ir kt.

      Taigi, konkrečiu atveju sprendžiant ar objektas laikytinas kilnojamuoju daiktu, vertintinas daikto paskirties pasikeitimas jį perkėlus ir galimybė daiktą perkelti iš esmės nesumažinus jo vertės (galimybe jį naudoti pagal paskirtį išmontavus, perkėlimo į kitą vietą sąnaudas ir kt.). Tuo atveju, jei objektas atitinka kilnojamojo daikto sąvoką, numatytą Civiliniame kodekse, jis nelaikytinas statiniu, kaip jį apibrėžia Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje ir jam netaikomi statinių statybą reglamentuojantys teisės aktų reikalavimai. Tuo atveju, jei objektas atitinka nekilnojamojo daikto sąvoką, numatytą Civiliniame kodekse ir yra laikomas statiniu kaip tai apibrėžia Statybos įstatyme nustatyta statinio sąvoka arba panaudojant kilnojamąjį daiktą atliekant statybos darbus sukuriamas statinys, tai tada statiniui yra taikomas Statybos įstatymas ir statybos techniniai reglamentai.

      „Ar aukščiau nurodytame sklype (Priedas 1), kurio unikalus daikto numeris <...>, galima statyti Modalinį namelį, planuojamos statyti objekto dydis - 70 m² ? Ar minėtam objektui yra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, jei taip koks?“

      Toliau konsultuojame apie teisinį reguliavimą, jeigu objektas būtų priskiriamas nekilnojamiesiems daiktams – statiniams

     Pagal paklausimo duomenis neaiški planuojamo statyti pastato paskirtis. Kartu su paklausimu atsiųstame Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, kad žemės sklypas, kuriame planuojama statyti yra valstybiniame parke.

     Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“^[2] (toliau – STR 1.01.03:2017) 2 lentelę tiek vieno/dviejų butų gyvenamasis namas, tiek pagalbinio ūkio paskirties pastatas, kurio plotas 70 m², aukštis iki 8,5 m, atstumas tarp atraminių konstrukcijų neviršija 6,0 m, rūsys įrengiamas pastato ribose ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto, priskiriamas II grupės nesudėtingiesiems statiniams.

     Pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“^[3] (toliau – STR 1.05.01:2017) 3 priedo 1.2 ir 1.3 papunkčius^[4], II grupės nesudėtingojo statinio statybai valstybiniame parke privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą.

      „Ar aukščiau nurodytame žemės sklype galima įrengti vandens gręžinį? Ar vandens gręžinio įrengimui reikalingas leidimas? Ar vandens gręžinys turi būti registruojamas?“

    Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punkte nurodyta, kad šilumos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas priskirtas savarankiškosioms, Konstitucija ir įstatymu nustatytoms (priskirtoms), savivaldybių funkcijoms. Pagal to paties įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą.

      Požeminio vandens gavybos gręžinių projektavimo ir gręžimo tvarką nustato Požeminio vandens gavybos, monitoringo ir žemės gelmių geologinio tyrimo gręžinių projektavimo, gręžimo, konservavimo ir likvidavimo tvarkos aprašas^[5] (LAND 4-99, toliau – Aprašas).

     Aprašo 5 punkte nustatyta, kad savivaldybės institucija, atsižvelgdama į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus arba į savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus, teikia pagrįstą išvadą dėl gėlo požeminio vandens gavybos ar žvalgybos gręžinio projektavimo teikia išvadą dėl gėlo požeminio vandens gavybos ar žvalgybos gręžinio projektavimo. Teigiama savivaldybės institucijos išvada yra pagrindas gręžiniui projektuoti. Taigi dėl galimybės sklype įrengti vandens gręžinį pagal kompetenciją turėtų atsakyti savivaldybės administracija, kuri taip pat gavo Jūsų paklausimą.

      Statybos įstatymo 2 straipsnio atitinkamai 17, 84, 90 dalyse nustatyta, kad inžineriniai tinklai – statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, naftos, dujų ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos ir elektroninių ryšių tinklai kartu su maitinimo šaltiniais ir įrenginiais; statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus;statybos darbai – darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo).

      Aprašo 3 punkte pateiktos šios sąvokos: 3.2. gręžinys – gręžskylė, į kurią įmontuoti tam tikro skersmens ir konstrukcijos vamzdžiai; 3.3. požeminio vandens gręžinys – įrenginys, skirtaspožeminio vandens gavybai, monitoringui ar tyrimams; 3.4. požeminio vandens gręžinioįrengimas – technologinių operacijų ir darbų visuma požeminio vandens gręžinio ertmei uolienose padaryti ir jį parengti naudoti; 3.8. požeminio vandens gavybos gręžinys – požeminio vandens gręžinys, skirtas požeminiam vandeniui išgauti.

      Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad vadovaujantis Statybos įstatymo ir specialiojo teisės akto (Aprašo) sąvokomis, požeminio vandens gręžinys, kuris įrengiamas neatliekant statybos darbų, laikytinas įrenginiu – inžinerinio statinio (vandentiekio inžinerinio tinklo) dalimi. Todėl manome, kad tik vandens gręžinio projektavimui Statybos įstatymas ir statybos techniniai reglamentai netaikomi. Dėl vandens gręžinių projektų rengimo, jų įgyvendinimo ir registravimo tvarkos pagal kompetenciją konsultuoja Lietuvos geologijos tarnyba, kuri taip pat gavo Jūsų paklausimą.

    Bendruoju atveju, statinio – inžinerinio tinklo – kategorija nustatoma pagal inžinerinio tinklo (vamzdyno) parametrus, remiantis STR 1.01.03:2017 nuostatomis. Pagal statinio kategoriją, atvejai, kada naujo inžinerinio tinklo statybai reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą nurodyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir STR 1.05.01:2017 3 priedo 1 punkte.

    Tuo pačiu informuojame, kad galite pasinaudoti Inspekcijos interneto svetainėje patalpintu elektroniniu klausimynu ir sužinoti, ar inžinerinio tinklo statybai reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą. Šį klausimyną pasieksite šiuo interneto adresu: http://apklausos.vtpsi.lt/index.php/291423?lang=lt

    „Ar aukščiau nurodytame žemės sklype galima įrengti vietinį nuotekų valymo įrenginį? Ar nuotekų valymo įrengimui reikalingas leidimas? Ar nuotekų valymo įrenginys turi būti registruojamas?“

    Aukščiau minėjome, kad nuotekų tvarkymo organizavimas priskirtas savarankiškosioms, Konstitucija ir įstatymu nustatytoms (priskirtoms), savivaldybių funkcijoms, todėl manome, kad dėl galimybės sklype įrengti vietinių nuotekų valymo įrenginį pagal kompetenciją turėtų atsakyti savivaldybės administracija, kuri gavo Jūsų paklausimą.

     Pagal STR 1.01.03:2017  3 lentelės 3.14 papunktį nuotekų valyklos ir nuotekų kaupimo rezervuarai (5 m3/per parą ir mažesnio našumo) priskiriami II grupės nesudėtingiesiems statiniams.

    Pagal STR 1.05.01:2017  3 priedo 1.5 papunktį statant II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai priskirtas nuotekų valyklas ir (ar) nuotekų kaupimo rezervuarus privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą.

   Vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 ir 5 dalimi manytina, kad užbaigus nuotekų valyklos statybą turi būti surašoma deklaracija apie statybos užbaigimą, kurią tvirtina statinio (dalies) ekspertizės rangovas ir ši deklaracija registruojama Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Atlikus statybos užbaigimo procedūras, statinį ir daiktines teises į jį privaloma įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo deklaracijos apie statybos užbaigimą įregistravimo dienos Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Deklaracija apie statybos užbaigimą surašomi visų statytojų (užsakovų) vardu.

     Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.