Sodyboje esančio gyvenamojo namo nugriovimo ir naujo kitoje sodybos vietoje statybos galimybės (2018-02-28)

KLAUSIMAS

Asmenys paveldėjo sodybą (ne saugomoje teritorijoje). Jie nėra ūkininkai, tačiau esamos sodybos kiemo teritorijoje nori statyti naują gyvenamąjį namą kitoje vietoje, nei stovi dabartinis gyvenamasis namas, bei nugriauti esamą gyvenamąjį namą. Ar jie turi teisę vykdyti tokius statybos darbus, nebūdami ūkininkais?

ATSAKYMAS (2018-02-28, Nr. (9.12)-2D-2696)

Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Žemės įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus priskiriami žemės plotai, naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio produktų gamybai, tarp jų žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais namais ir ūkiniais statiniais užstatyti plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, kiemai, žemė, tinkama paversti žemės ūkio naudmenomis, žemės plotai, užstatyti statiniais, naudojamais veiklai, susijusiai su žemės ūkio produkcijos gamyba, taip pat Vyriausybės nustatyto dydžio miškų plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, ir kitos šiuose žemės plotuose įsiterpusios ne žemės ūkio naudmenos.

Remiantis šio straipsnio 3 dalimi, žemės ūkio paskirties žemė, atsižvelgiant į žemės savininkų, kitų naudotojų ir visuomenės interesus, tvarkoma pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus: tikslinamos esamų ūkių žemės valdų ribos; formuojamos naujos ūkių žemės valdos; statomos ūkininkų sodybos ir žemės ūkio veiklai reikalingi ūkiniai statiniai, tiesiami keliai su tvirta danga; įrengiami tvenkiniai; sodinamas miškas; žemės ūkio naudmenomis paverčiami miškai, pelkės ir krūmai bei kitos ne žemės ūkio naudmenos. Žemės ūkio paskirties žemėje kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis gali būti statomi statiniai nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties.

Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 2 punktą, statinių statyba, netaikant šio straipsnio 2 dalies 1 punkto, galima Statybos įstatymo nustatyta tvarka vieno ar dviejų butų gyvenamųjų pastatų žemės sklypuose statant naujus, rekonstruojant, remontuojant pastatus, kai nepažeidžiamas teisės aktų nustatytas leistinas pastatų aukštis, maksimalus sklypo užstatymo tankis ir maksimalus pastatų užimamas sklypo plotas. Kai žemės ūkio paskirties žemės sklype žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais pastatais ir jų priklausiniais užstatyti plotai nesuformuoti atskirais sklypais, maksimalus sklypo užstatymo tankis skaičiuojamas pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis faktiniam užstatytos teritorijos naudmenų plotui (pastatų, kiemų, aikštelių užimtai žemei ir kitai tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojamai žemei).

Atsižvelgdami į tai kas išdėstyta, manome, kad bendruoju atveju esamoje sodyboje (žemės ūkio paskirties žemėje, žemės naudotojui priklausančiu gyvenamuoju namu ir ūkiniais statiniais užstatytame plote) nėra draudžiama nugriauti esamą gyvenamąjį namą ir vietoje jo statyti naują, neviršijant maksimalus sklypo užstatymo tankio ir nepažeidžiant statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338, 9 priedo bei kitų šio reglamento reikalavimų. Tokiu atveju naujo gyvenamojo namo statybos projekte turi būti sprendiniai dėl esamo gyvenamojo pastato nugriovimo.

Pažymime, kad, remdamasis minėtų teisės aktų nuostatomis, analogišką išvadą padarė Prienų rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-12-644/2012.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.