Sodybos atstatymas (2021-01-14)

KLAUSIMAS

        Šiame sklype yra buvusi sodyba (gyvenamasis ir ūkio pastatai, kurių pamatų liekanos yra išlikę), kurios buvimo faktą T. B. įrodinės teisme, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą. Jei bus nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas, T. B. sieks realizuoti savo, kaip statytojo teisę, sodybą atstatyti. Tačiau šiuo konkrečiu atveju kilo klausimų, kurių, kreipusis konsultacijos į specialistus žodžiu, aiškaus atsakymo nebuvo gauta (pozicijos išsiskyrė). Tokios žinios statytojui reikalingos iš anksto, nes tai gali daryti įtaką jo valiai dėl sprendimo apskritai imtis statybos darbų ar ne. Viena iš Jūsų institucijos funkcijų ir paskirčių – teikti konsultacijas statytojams. Taigi, tokios konsultacijos ir prašome iš Jūsų.

        Vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 str. 1 d. 8 p., vandens telkinio apsaugos zonoje draudžiama statyti pastatus mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos, išskyrus numatytuosius atvejus. Vienas jų - kai atstatomi identiški buvusios sodybos pastatai. Kaip minėta, kadangi T. B. sklype yra buvusi sodyba, savininkas pageidauja pasinaudoti šia teisės normos išlyga ir atstatyti buvusios sodybos statinį (-ius). Realizuojant šią statytojo teisę ir įgyvendinant šią įstatymo nuostatą, prašome atsakyti į tokius klausimus:

1. Ką reiškia (kaip reikėtų suprasti ir įgyvendinti šią sąvoką) „identiškus“ sodybos pastatus? Su kokiais statinio statybos sprendiniais ir/ar parametrais ši sąvoka sietina? Ar tai sietina su statinio matmenimis, teritorija, kurioje statinys stovėjo, architektūriniais sprendiniais ar kitais sprendiniais? Prašytume nurodyti, ką ir kaip konkrečiai turi nauji statiniai atitikti buvusiesiems.

2. Jei „identiškumas“ sietinas ir su architektūriniais sprendiniais, kaip nustatyti buvusią neišlikusių statinių išvaizdą jei vizualinės medžiagos ir informacijos nėra išlikę?

2. Konkrečiu atveju išlikę pamatai rodo, kad abu sodybos statiniai stovėjo tokiose vietose, kurios šiuo metu yra arčiau nei 3 metrai iki kaimyninių sklypų ribos. Kaip šiuo atveju reikėtų atstatyti „identiškus“ statinius (jei laikytis pozicijos, kad atstatomi statiniai turėtų būti tose pačiose vietose ir tokių pačių matmenų)?

3. Ar galima atstatyti statinius ne buvusiose vietose, tačiau kitur, bet ne arčiau vandens telkinio nei buvę statiniai? Ar galima atstatyti kitokių matmenų (dydžio) pastatus?

4. Ar atstatant sodybą šiame konkrečiame sklype būtina pirmiausia atstatyti gyvenamąjį namą ar galima sodybą atstatyti, pradedant jos atstatymą nuo kitos paskirties statinio atstatymo?

ATSAKYMAS  (2021-01-14, Nr. (9.12)-2D-580)

               Atsakydami į Jūsų paklausimą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) kompetenciją, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal paklausėjo pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys. 

          Taip pat informuojame, kad Inspekcija konsultacijas teikia vadovaudamasi Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1V-160, (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Konsultavimo taisyklių 4.1 p. nustatyta, kad konsultacija – Inspekcijos teikiama administracinė paslauga – žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo  klausimais. Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių situacijų nagrinėjimo ir išvadų dėl konkrečių statinių statybos (atstatymo) galimybių teikimo, todėl teikiame konsultaciją tik dėl galiojančio teisinio reguliavimo, susijusio su paklausime keliamais klausimais.

          Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 52 dalyje apibrėžta, kad buvusi sodyba – vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiškai buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neišliko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą teismo sprendimu.

          Vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – SŽNS įstatymas) 99 straipsnio nuostatomis, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti pastatus mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos, išskyrus atvejus, kai atstatomi identiški buvusios sodybos pastatai.

Identiškas [lot. identicus] – tapatus, tolygus, toks pat; vienodas (Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius, 2013, p. 342). Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikia tokį paaiškinimą: „Atsižvelgiant į kontekstą ir stilių, galimi lietuviški pakaitai: tapatus, -i; toks, tokia pat; vienodas, -a (Kalbos patarimai. Kn. 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas, Vilnius, 2013, p. 33)“ – http://www.vlkk.lt/konsultacijos/5176-identiskas.

          Atsižvelgdami į tai, kas nurodyta, teikiame nuomonę dėl Jūsų klausimų.

          1-2. Manome, kad SŽNS įstatyme vartojama sąvoka „identiškas“ buvusios sodybos pastatų atstatymo prasme reiškia, jog gali būti atstatomi tik tokie patys, kaip buvo, pastatai: tokių pačių techninių parametrų (išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir pan.), tose pačiose žemės sklypo vietose. Mūsų nuomone, pastatų architektūros sprendiniai aktualūs tiek, kiek konkrečioje teritorijoje galioja pastatų architektūrai taikytini  teisės aktų reikalavimai. Rengiant buvusios sodybos atstatymo projektą, statytojo pageidavimu gali būti išduoti specialieji reikalavimai – statiniui nustatytų specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų rinkinys, kurį išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas (Statybos įstatymo 2 str. 47 d.).

         2-3. Kaip nustatyta Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 52 dalyje, buvusi sodyba – tai vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiškai buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais. Todėl manome, kad atstatomi buvusios sodybos teisėtai pastatyti statiniai turi būti identiški buvusiems, įskaitant ir jų vietas žemės sklype, neatsižvelgiant į šiuo metu galiojantį reikalavimą dėl minimalaus atstumo iki sklypo ribos. Tačiau, kaip ir numato šio straipsnio 52 dalies nuostatos, statinių buvimo faktas ir vieta turi būti nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą teismo sprendimu.

4. Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.19 str. 1 d. nustatyta, jog „priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu“. Vadovaujantis CK 4.13 str. 1 d., antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai.

Atsižvelgiant į buvusios sodybos apibrėžimą (vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais) ir paminėtas CK nuostatas (priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai ir antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai), manytina, kad kitų buvusios sodybos pastatų – gyvenamosios paskirties pastato priklausinių atstatymas galimas tik atstačius gyvenamosios paskirties pastatą (namą).

          Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.