Sodybos atstatymas žemės ūkio paskirties sklype pagal nustatytą juridinę reikšmę turintį faktą (2022.10.06)

KLAUSIMAS

      Mūsų Klientas žemės sklypo, unikalus Nr. <...>, vienas iš bendrasavininkų. Pagal vidinį sklypo pasidalijimą jam priklausančioje sklypo pietinėje dalyje mūsų Klientas ketina atstatyti dvi vienkiemines joje anksčiau buvusias sovietmečiu nugriautas sodybas. Šiuo tikslu mūsų Klientas, susirinkęs tam reikiamą informaciją, kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą apie minėtų sodybų buvusį egzistavimą bei konkrečią jų vietą. Šį mūsų Kliento prašymą teismas tenkino ir sprendimu civilinėje byloje Nr. <...> prašytą juridinę reikšmę turintį faktą nustatė, drauge pažymėdamas, jog šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas turint tikslą statyti statinius buvusių sodybų vietoje pagal teisės aktų reikalavimus.

      2020-08-20 Klaipėdos rajono savivaldybės taryba sprendimu „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koregavimo patvirtinimo“ Nr. T11-333 patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koregavimą. Pagal šį pakoreguotą bendrąjį planą mūsų Kliento žemės sklypo dalis patenka į teritorijos tvarkymo zoną Nr. <...>, kurioje numatytos tik trijų konkrečių rūšių funkcinės zonos: miškų ir miškingų teritorijų, žemės ūkio teritorijų bei vandenų. Atsižvelgiant į tai, mūsų Kliento žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties – žemės ūkio keitimas į tokią, kuri nėra numatyta minėtame bendrajame plane (pavyzdžiui, į gyvenamosios paskirties žemę, skirtą mažaaukščiams gyvenamiesiems namams statyti ar kt.), nėra galimas.

      Žemės įstatymo 25 str. 3 d. nustatyta, kad žemės ūkio paskirties žemė, atsižvelgiant į žemės savininkų, kitų naudotojų ir visuomenės interesus, tvarkoma pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus: <...>; statomos ūkininkų sodybos ir žemės ūkio veiklai reikalingi ūkiniai statiniai, <...>. Šioje įstatymo normoje taip pat nurodyta, jog žemės ūkio paskirties žemėje kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis gali būti statomi statiniai nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties. Nagrinėjamai situacijai taikytino Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2005-01-20 įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtinto Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 5 punkte, detalizuojančiame kitų (neišvardintų 1 – 4 punktuose) žemės ūkio paskirties žemės sklypų naudojimo būdo turinį, nurodyta, jog šiuose sklypuose galimi ūkininkų sodybų ir žemės ūkio veiklai ar alternatyviajai veiklai reikalingi statiniai. Galiausiai, 2003-06-11 Aplinkos ministro įsakymu Nr. 289 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 8.17 – 8.19 p. yra išvardinti kiti pastatai, kurie galėtų būti statomi mūsų Kliento sklype, tačiau jie vėlgi turėtų būti skirti žemės ūkio reikmėms / tvarkymui.

      Įvertindamas turimo teismo sprendimo turinį bei Klaipėdos rajono bendrojo plano sprendinius ir atsižvelgdamas į prieš tai nurodytą teisinį reglamentavimą, mūsų Klientas kreipiasi į Jus, prašydamas patikslinti, ar, esant aprašytai situacijai, jis, neturėdamas ūkininko statuso, savo nuosavybės teise valdomo žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalyje turi teisę atstatyti jame buvusias sovietmečiu nugriautas vienkiemines sodybas jų buvusiose vietose ir išlaikydamas tokį patį pastatų skaičių, prieš tai parengęs reikiamą(-us) projektą(-us) ir kreipęsis dėl statybą leidžiančio(-ių) dokumento(-ų) išdavimo. Jei Jūsų atsakymas į šį klausimą būtų neigiamas, prašome savo kompetencijos ribose nurodyti, kokius kitus veiksmus be ūkininko statuso įgijimo mūsų Klientas turėtų atlikti tam, kad galėtų sodybas atstatyti.

ATSAKYMAS (2022.10.06, Nr. 2D-18235)

       Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) gavo <...> „Prašymą suteikti informaciją“ (toliau – paklausimas), kurį taip pat Aplinkos ministerija persiuntė Inspekcijai atsakyti pagal kompetenciją.

      Atsakydami į paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys.

      Taip pat informuojame, kad Inspekcija veiklą vykdo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) nustatyta apimtimi, konsultacijas teikia vadovaudamasi Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėmis^[1] (toliau – Konsultavimo taisyklės). Pagal šių taisyklių 4.1 punktą konsultacija – tai Inspekcijos žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais. Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių situacijų nagrinėjimo, išvadų ar galimų sprendimų dėl jų teikimo. Todėl pagal Priežiūros įstatymu Inspekcijai priskirtą kompetenciją pateikiame tik su paklausimu susijusį teisinį reguliavimą ir nuomonę dėl jo taikymo.

      Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TP įstatymas) 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad  žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, o neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose – ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.

      Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai, be kita ko, privalo: naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą; laikytis žemės sklypui Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme (toliau – SŽNS įstatymas) nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų;statyti statinius ir įrenginius tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus reikalingus leidimus; laikytis kitų įstatymų nustatytų reikalavimų.

     Vadovaujantis Žemės įstatymo 25 straipsnio 3 dalimi, žemės ūkio paskirties žemė, atsižvelgiant į žemės savininkų, kitų naudotojų ir visuomenės interesus, tvarkoma pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus: tikslinamos esamų ūkių žemės valdų ribos; formuojamos naujos ūkių žemės valdos; statomos ūkininkų sodybos ir žemės ūkio veiklai reikalingi ūkiniai statiniai, tiesiami keliai su tvirta danga; įrengiami tvenkiniai; sodinamas miškas; žemės ūkio naudmenomis paverčiami miškai, pelkės ir krūmai bei kitos ne žemės ūkio naudmenos. Žemės ūkio paskirties žemėje kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis gali būti statomi statiniai nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties.

      Remiantis Žemės naudojimo būdų turinio aprašo^[2] (toliau – Aprašas) 5 punktu, žemės ūkio paskirties žemės sklypuose, kurių naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, galimi ūkininkų sodybų ir žemės ūkio veiklai ar alternatyviajai veiklai reikalingi statiniai.

      Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio atitinkamai 2 ir 4 dalyje apibrėžta: ūkininkas – fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste, o jo ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre; ūkininko sodyba – nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vienas gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatais, reikalingais ūkininko veiklai vykdyti.

      Statinių klasifikavimas pagal paskirtį pateiktas statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“  (paklausime minimas statybos techninis reglamentas STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ yra negaliojantis).

      Pagal paklausimo informaciją „<...> teismas tenkino ir sprendimu civilinėje byloje Nr. <...> prašytą juridinę reikšmę turintį faktą nustatė, drauge pažymėdamas, jog šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas turint tikslą statyti statinius buvusių sodybų vietoje pagal teisės aktų reikalavimus“. Taigi teismas sprendime nurodė, jog statyti statinius buvusių sodybų vietoje galima tik laikantis teisės aktų reikalavimų, suprantama, taip pat ir nustatytų TP įstatyme, Žemės įstatyme, Ūkininko ūkio įstatyme,SŽNS įstatyme ir kituose teisės aktuose, įskaitant galiojančius teritorijų planavimo dokumentus (šiuo atveju – Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą).

      Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalyje, kurioje galiojančio bendrojo plano sprendiniais nustatytas naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, buvusiose sodybų vietose galima ūkininko sodybos, žemės ūkio veiklai ar alternatyviajai veiklai reikalingų statinių statyba. Ūkininko sodybos statinius statyti gali tik ūkininkas. Dėl ūkininko pažymėjimo privalomumo statant ne ūkininko sodybos statinius turėtų pasisakyti Žemės ūkio ministerija, kuriai taip pat adresuotas paklausimas.

     Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad bendraturčių valdomame žemės sklype statiniai gali būti statomi tik bendraturčių sutarimu, jei naudojimosi žemės sklypu tvarkoje nėra aptartos konkrečios statinių statybos sąlygos.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.