Miškų ūkio paskirties žemėje sugriuvusio namo kapitalinis remontas (2018-02-02)

KLAUSIMAS

Žemės sklypas, esantys žemėje, kurios paskirtis – miškų ūkio, naudojimo būdas ūkinių miškų sklypai priklauso asmenims dalinės nuosavybės teise. Šiame žemės sklype yra gyvenamojo namo liekanos. Pagal savivaldybės administracijos pastato patikrinimo aktą namas yra sugriuvęs. Namas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Vienas iš šio namo bendraturčių planuoja atlikti pastato dalies kapitalinį remontą.

Prašome paaiškinti:

1. Kokios teisinės prielaidos būtinos, siekiant atlikti namo dalies kapitalinį remontą;
2. Ar reikia parengti teritorijų planavimo dokumentą ir suformuoti atskirą žemės sklypą, skirtą namui eksploatuoti, ar reikia statybą leidžiančio dokumento, jei reikia, tai kokio?
3. Ar galima vykdyti statybos (kapitalinio remonto) darbus, neparengus žemėtvarkos projekto miškų ūkio paskirties žemės nepavertus kitomis naudmenomis, nesuformavus atskiro žemės sklypo namui eksploatuoti?

ATSAKYMAS (2018-02-02, Nr. (9.12)-2D-1564)

Atsakydami į Jūsų prašymą, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal paklausėjo pateiktus duomenis. Papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalyje pateikta sąvoka: statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.).

Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais.

Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, (toliau – Reglamentas) 3 priedo 3 punkte nurodyta, kad be Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų atvejų, leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą (toliau – SLD) privalomas atliekant ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato, nesudėtingojo pastato kapitalinį remontą kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje, – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti.

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad privati miško valda (miško valda – nuosavybės teise valdomas miškų ūkio paskirties žemės sklypas – 2 straipsnio 17 dalis) arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė neskaidomos į dalis, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 hektarai, išskyrus atvejį, kai  atidalijama privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, kurioje yra teisėtai pastatytas gyvenamasis namas arba gyvenamasis namas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR) įregistruotas atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu daiktu), formuojant atskirus žemės sklypus – miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas gyvenamajam namui kartu su jo priklausiniais, NTR įregistruotam atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu daiktu), eksploatuoti.

Remiantis Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatomis, miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką nustato Vyriausybė. Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais, iš kurių vienas – teisėtai pastatyto gyvenamojo namo arba gyvenamojo namo kartu su jo priklausiniais, NTR įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti.

Atsižvelgdami į šias teisės aktų nuostatas, teikiame Inspekcijos nuomonę dėl Jūsų klausimų:

1. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalyje pateiktą sąvoką, laikytina, kad atliekamas statinio (šiuo atveju – bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo), o ne jo dalies kapitalinis remontas. Statytojo teisė gali būti įgyvendinama tik bendraturčių sutarimu.

2.  Miško valdoje esančio pastato kapitalinio remonto darbams atlikti nebūtina formuoti atskirus žemės sklypus – miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas gyvenamajam namui kartu su jo priklausiniais, NTR įregistruotam atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu daiktu), eksploatuoti. Šiuo atveju neprivalomas nei kapitalinio remonto projektas, nei SLD.

3. Miškų ūkio paskirties žemės sklype NTR įregistruoto namo kapitalinį remontą, kuriam neprivalomas SLD, galima vykdyti neparengus žemėtvarkos projekto, miškų ūkio paskirties žemės nepavertus kitomis naudmenomis, nesuformavus atskiro žemės sklypo namui eksploatuoti.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.