Automobilių stovėjimo vietų įrengimas prie vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų (2020-09-15)

KLAUSIMAS

   1. Kai kurios savivaldybės nederina vienbučių, dvibučių gyvenamųjų namų projektų ir teigia, kad STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir virtinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 107 punktas, sakantis, kad „statant, rekonstruojant statinius ir (ar) keičiant jų paskirtį privalomas automobilių stovėjimo vietos įrengiamos šio statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribose“, taikytinas tik žemės sklypams, kuriems detalieji planai neparengti. Prašau paaiškinti, kokiu pagrindu kai kurios savivaldybės minėto punkto netaiko žemės sklypams, kuriems detalieji planai parengti?

   2. Rengiant vienbučių, dvibučių gyvenamųjų namų projektus, žemės sklypuose, kuriuose yra parengti detalieji planai, kai kurios savivaldybės reikalauja automobilių stovėjimo vietas numatyti tik statybos zonoje. Automobilių stovėjimo vietas, numatytas kieme, prilygina automobilių stovėjimo aikštelei ir šį reikalavimą grindžia tuo, kad aikštelė yra statinys, kuris turi būti numatomas statybos zonoje. Prašau išaiškinti, ar sąvokos automobilių stovėjimo vieta ir automobilių stovėjimo aikštelė yra tapačios?

   3. Pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 12 p. kiemas yra priskirtas prie kitų inžinerinių statinių, o Teritorijų planavimo įstatymo 9 punktas sako, kad „Statybos zona – teritorijos ar žemės sklypo dalis, kurioje numatomi antžeminiai statiniai, neįkaitant kelių ar gatvių, inžinerinių tinklų, tvorų ir atraminių sienučių“. Prašau paaiškinti, kokiu atveju kiemas su automobilių stovėjimo vietomis ar automobilių stovėjimo aikštele tampa antžeminiu inžineriniu statiniu?

   4. Tipiškai statybos zona, apribota statybos riba, besiribojančių su kaimynais sklypais, prasideda už 3-4 m ir už 5-6 m nuo sklypo ribos, besiribojančios su keliu ar gatve. Paprastai automobilių stovėjimo vietos prie vienbučių, dvibučių gyvenamųjų namų numatomos betoninių trinkelių ar žvyro dangos kieme, kuris formuojamas minėtoje 5-6 m zonoje (ypač, kai detaliuoju planu yra numatyta statybos linija). Prašau išaiškinti, ar teisingai kai kurios savivaldybės reikalauja automobilių stovėjimo vietas numatyti statybos zonoje, nustatytoje detaliuoju planu?

   5. Prašau išaiškinti, ar detaliuoju planu suformuoto vieno, dviejų butų gyvenamųjų namų sklypo privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos zona, apribota statybos riba/linija, pastatų aukštis, užstatymo aukštis, intensyvumas, tankis ir t. t.) yra taikomas plokštiems horizontaliems statiniams (neturintiems aukščio)?

ATSAKYMAS (2020-09-15, reg. Nr. 2D-12883)

   Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Dėl 1 klausimo

   STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai.“ (toliau – STR 2.06.04:2014) 107 punkte nurodyta, kad statant, rekonstruojant, remontuojant statinius ir (ar) keičiant jų paskirtį privalomos automobilių stovėjimo vietos įrengiamos (rekonstruojant, remontuojant statinius 30 lentelėje nurodytam padidėjusiam plotui, naujiems kambariams (numeriams), butams, kabinetams, gyventojų, įrenginių, remonto vietų, mokinių, studentų, vaikų skaičiui) šio statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribose, išskyrus šio skyriaus 112 punkte nurodytus atvejus.

   Manome, kad įrengiant automobilių stovėjimo vietas šio punkto nuostatos taikomos tiek esant parengtam detaliajam planui, tiek ir tuo atveju, kai jis nėra parengtas. Kai yra parengtas detalusis planas, projektuojant statinius privaloma vadovautis jame numatytais sprendiniais.

Dėl 2,4 klausimų

   Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 2 straipsnyje pateiktas toks sąvokų išaiškinimas: statybos zona – teritorijos ar žemės sklypo dalis, kurioje yra arba numatomi antžeminiai statiniai, neįskaitant kelių ar gatvių, inžinerinių tinklų, tvorų ir atraminių sienučių; statybos riba – linija, už kurios pastatų ir (ar) kitų statinių statyba negalima, išskyrus kelių ar gatvių ir inžinerinių tinklų tiesimą; statybos linija – linija, su kuria turi sutapti pastatų ir (ar) kitų statinių, išskyrus kelius ar gatves ir inžinerinius tinklus, gatvės fasado projekcija, neįskaitant balkonų, erkerių, karnizų ir kitų fasado elementų.

   Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 straipsnyje pateikiamos statinio ir pastato sąvokos. Statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos. Inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai.

   Atkreipiame dėmesį į tai, kad automobilių stovėjimo vietos, numatytos teritorijų planavimo dokumentuose savaime nesuteikia teisės statyti automobilių stovėjimo vietoms įrengti reikalingus statinius (pvz. automobilių stovėjimo aikšteles). Tuo atveju, kai įgyvendinant teritorijų planavimo dokumentuose numatytus sprendinius, automobilių stovėjimo vietoms įrengti numatoma statyti inžinerinius statinius (kaip juos apibrėžia Statybos įstatymas), turi būti laikomasi statinių statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

   Vadovaudamiesi pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatomis manome, kad tuo atveju, kai yra parengtas detalusis planas, kuriame yra nustatyta statybos zona ir riba, automobilių stovėjimo aikštelė (joje numatytos automobilių stovėjimo vietos) gali būti projektuojama už statybos zonos, ribos, tuo atveju, jei ši aikštelė yra kelio arba gatvės elementas. Kitu atveju automobilių aikštelė turi būti projektuojama statybos zonos ribose, nes TPĮ 2 straipsnyje numatyta statybos ribos apibrėžtis, pagal kurią už statybos ribos pastatų ir (ar) kitų statinių statyba negalima. Išimtis numatyta tik dėl kelių ar gatvių ir inžinerinių tinklų tiesimo.

   Jei automobilių stovėjimo vietos įrengiamos kitais būdais, nestatant tam reikalingų statinių, jos gali būti įrengtos už statybos zonos, ribos.

Dėl 3 klausimo

   Pažymime, kad statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 12 punkte nėra reglamentuota, kad kiemas priskiriamas prie kitų inžinerinių statinių. Kieme gali būti pastatyta įvairiausių inžinerinių statinių, kurių naudojimo paskirtis – kiti inžineriniai statiniai (tarp jų ir kiemo aikštelės, atitinkančios Statybos įstatyme nustatytą statinio sąvoką). Manome, kad kieme įrengtos aikštelės, kuriose bus numatomos automobilių stovėjimo vietos, laikytinos antžeminiais inžineriniais statiniais, jei jos atitiks Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje nustatytą statinio sąvoką (84. Statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.).

Dėl 5 klausimo

   Pažymėtina, kad vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5 punktu, statiniai skirstomi į pastatus ir inžinerinius statinius. Detaliuosiuose planuose nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas privalomas fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms nurodytas TPĮ 18 straipsnio 1 dalyje. Privalomo teritorijos naudojimo reglamento sąvokos apibrėžtos TPĮ 2 straipsnyje.    Manome, kad žemės sklypui detaliuoju planu nustatytas privalomas teritorijos naudojimo reglamentas taikomas taip, kaip jį apibrėžia TPĮ, tai yra, statinių (ne pastatų) atžvilgiu nustatytas privalomas teritorijos naudojimo reglamentas, taikomas ir plokštiems horizontaliems inžineriniams statiniams.

   Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.