Daugiabučio namo aptvėrimas tvora (2018-04-20)

KLAUSIMAS

Ar galima aptverti penkiaaukštį gyvenamąjį namą mieste, įrengti automobilio stovėjimo vietą, ar tam nereikia namo gyventojų ir gretimų namų bei kitų institucijų sutikimo?

ATSAKYMAS (2018-04-20, Nr. (9.12)-2D-5351)

Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 įsakymu Nr. 705, 178 punkte nustatyta, kad reikalavimai daugiabučio namo žemės sklypui, priėjimams ir privažiavimams:

178.1. gyvenamojo pastato sklypo ribos žymimos aptvarais (tvoromis), reljefo elementais, želdiniais ar kitaip;

178.2. minimalus būtinas tik vienas įėjimas ir vienas įvažiavimas automobiliu į pastato sklypą;

178.3. jeigu gyvenamasis pastatas yra mišrus, sklypas dalinamas į privačią ir viešą (atvirą) lankytojams ir darbuotojams sklypo dalis bei atskirus priėjimus ir privažiavimus. Gyvenamojo pastato viešoji (atvira) dalis lankytojams turi turėti tiesioginį ir trumpiausią priėjimą ir privažiavimą iš viešojo kelio ar gatvės (aikštės); <...>.

Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai:

1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.);

2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas);

3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais.

Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 50 punkte pažymėta, kad statant valstybinėje žemėje (išskyrus Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytas išimtis), privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą.

Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte pažymėta, kad, tuo atveju, kai žemės sklype (teritorijoje), kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas), numatoma vykdyti statybos darbus (išskyrus atvejus, kai valstybinėje žemėje atnaujinami (modernizuojami) pastatai neatliekant rekonstravimo darbų; kai valstybinėje žemėje nesuformuotame žemės sklype atliekamas statinio kapitalinis remontas; kai statomi inžineriniai tinklai, kuriems statyti teritorijų planavimo dokumentu buvo įformintas suformuotas inžinerinių tinklų koridorius), prie prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą turi būti pridėta sutartis, sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju.

Daugiabučio gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje apibrėžta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai: <...>; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.

Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Šio straipsnio 8 dalyje pažymėta, kad namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius) įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad statybą reglamentuojantys teisės aktai nedraudžia daugiabučio namo sklypo ribas žymėti aptvarais (tvoromis). Viena iš sąlygų norint įgyvendinti statytojo teisę yra žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Pažymėtina, kad norint statyti tvorą valstybinėje žemėje privalomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašytinis sutikimas. Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Atvejai, kada privaloma gauti gretimo žemės sklypo (teritorijos) savininko ar valdytojo rašytinį sutikimą tvoros statybai reglamentuoti statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 1 punkte.

Inžineriniai statiniai (pvz.: tvoros, aikštelės) skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius bei ypatinguosius statinius vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713.

Atvejai, kada statinio statybai privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurį išduoda savivaldybės administracija, nurodyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje bei statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priede.

Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 13 punkte pažymėta, kad daugiabučio pastato sklype, be automobilių saugyklų, privalo būti numatyti ir kiti reglamentu nustatyti plotai (skirti želdynams, poilsiui ir kt.).

Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-694, 2 punkte nustatyta, kad šiuo tvarkos aprašu privaloma vadovautis rengiant teritorijų planavimo dokumentus, žemės valdos projektus ir (ar) statinio projektus. Šio aprašo priede reglamentuota, kad daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijose mažiausias želdynams priskiriamas plotas (toliau – želdynų norma) turi būti nemažesnis nei 30 proc. nuo viso žemės sklypo ploto.

Inspekcijos nuomone, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijose nėra draudžiama statyti (rekonstruoti) inžinerinius statinius (automobilių stovėjimo aikšteles), tačiau norint vykdyti statybos darbus privaloma nepažeisti žemės sklypui nustatytos privalomos želdynų normos, trečiųjų asmenų interesų bei kitų teisės aktų reikalavimų.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.