Daugiabučio namo statyba šalia vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų (2022.10.18)

KLAUSIMAS

      Esu, <...> sklypo savininkė. Šalia mūsų (<...> ) pradėjo projektuoti net 4 aukštų daugiabutį. <...>.

     Dėl sklypo mažumo bei atvirumo (jame praktiškai nėra medžių, pastatai kraštuose) ir dėl daugybės projektuojamo daugiabučio langų nukreiptų į mūsų sklypo pusę padaro mūsų sklypą, kuriame mūsų šeima ilsisi, viešo stebėjimo scena. Mūsų sklypo vertė stipriai sumažėja dėl projektuojamo griozdiško daugiabučio, stipriai gadinančio vaizdą, bei užstojančio vakarinę saulę mūsų privačiame kieme. O ir privatumo mano kieme nelieka.

<...>.

      Kretingos miesto bendrasis planas patikslintas 2021-05-13 (T2-178) (https://kretinga.lt/veiklos-sritys/architektura-ir-teritoriju-planavimas), numatant kad mūsų privačių namų rajone, galima statyti 4 auštų daugiabučius (pažymėta teritorija).

      Sklypo <...> paskirtis pakeista vos po pusmečio 2021-11-29! Žinant, kad šis statytojas stato beveik visus daugiabučius Kretingoje, žinant kad šis statytojas laimi ne vieną savivaldybės konkursą natūraliai kyla klausimas, ar teritorijos aukštingumas nebuvo nustatytas toks didelis vien dėl to, kad statytojas turėtų kuo daugiau naudos įsprausdamas kuo aukštesnį daugiabutį?

      Toje teritorijoje iš labai senų laikų užstatyta apie 95 proc. sklypų 1-2,5 aukštų privačiais namais. Kitoje gatvės pusėje yra keli 2 aukštų nedideli daugiabučiai. Beveik visų sklypų paskirtis vienbučių ar dvibučių gyvenamųjų pastatų. Tad kaip tokia teritorija gali būti paversta net 4 aukštų daugiabučių teritorija? Kokiu būdu ji turi tapti daugiabučių rajonu? Sutrypiant senuosius gyventojus, namus puoselėjančius iš kartos į kartą? Statėm nepermatomą tvorą, sodinom bei puoselėjom tujas ir viskas veltui. Ateina turtingas ponas ir visą privatumą gali pavogti? Sklypo vertę taip smarkiai sumenkinti, kad neapsikentę gyventojai pusvelčiui parduotų savo sklypus šiems besočiams ponams?

      Taip pat nesuprantu, kaip 4 aukštų daugiabutis gali būti statomas vos 6,5 metrų atstumu nuo kaimynų tvoros? Paprastas žmogelis norėdamas pasodinti medį turi laikytis net 5 metrų atstumo, o čia norint užstatyti VISĄ sklypą, užstoti visą saulę iš tos pusės užtenka tik 6,5 m? Tvorą tveriant privaloma palikti tarpus, kad saulė pasiektų kaimyno sklypą. O daugiabučiui nereikia jokių tarpų, atstumai minimalūs (tiksliau apverktini).

      Daugiabučio projektuotojas tvirtina, kad norint statyti daugiabutį tarp privačių vienbučių-dvibučių namų nereikia jokių aplinkinių gyventojų sutikimų? Ar tikrai? Ar tikrai šiais laikais įstatymai palankūs tik turintiems daug pinigų ir trokštantiems jų dar daugiau? Nejau niekas nebegina paprastų gyventojų? Mūsų kaimynai verkia ir negali patikėti kaip galima taip imti ir statyti šalia daugiabutį be jokių aplinkinių gyventojų sutikimo. Negaliu patikėti ir aš.

      Dar negaliu suprasti kodėl daugiabučiams vienam butui užtenka projektuoti tik po vieną stovėjimo vietą? Kiek šiais laikais šeimų turi tik vieną ar nei vieno automobilio? Neturtingos šeimos be automobilių butų tokiame daugiabutyje tiesiog neįpirks. Kodėl jei privačių namų gyventojų automobiliai netelpa jų kieme tai yra jų pačių reikalas didintis aikšteles kiemo sąskaita, o štai  netelpant daugiabutyje tokiomis problemomis imasi rūpintis savivaldybės padarydamos jiems stovėjimo vietas viešų erdvių sąskaita už mokesčių mokėtojų pinigus? Tad kodėl ši problema nėra sprendžiama iš anksto įpareigojat suprojektuoti tiek stovėjimo vietų, kad jų užtektų ir vėliau problemos dėl netelpančių automobilių nebūtų užkrautos mokesčių mokėtojams?

      Taip pat sunku suprasti ir sakinį projektiniuose pasiūlymuose:

     "Statybos metu trečiųjų asmenų (kaimyninių teritorijų naudotojų) darbo ir kitos veiklos sąlygos nesuvaržomos – išlieka galimybė laisvai patekti į kelius vedančius į kaimynines teritorijas, išlieka galimybė naudotis inžineriniais tinklais. Projektuojami statiniai eksploatacijos metu nepadidins aplinkos taršos, triukšmo lygio, elektros tiekimo trikdymo."  

Šiame daugiabutyje, jei jis bus pastatytas tokio dydžio kaip pateikta skelbime galės gyventi mažiausiai 50 žmonių. Iš jų bus mažiausiai 10 vaikų. Šalia kaimynų tvoros žaidimų aikštelė. Ir čia tikrai bus apie 40 automobilių. Tad kaip tiek veiksnių neįtakos triukšmo lygio? Vaikai patylinti bus, t.y. žaidimų aikštelėje žais be garsų? Ar visi naudosis tik elektromobiliais ir važinės kasdien pirmyn atgal be variklių griausmų? Mes jau nebeturėsim ramybės kurią turime dabar. Tad kaip galima rašyti, kad tai niekaip neįtakos kaimynų triukšmo lygio?! Sutiktume, kad mažai pasikeistų triukšmo lygis jei daugiabutis būtų projektuojamas daugiabučių rajone, bet jis projektuojamas privačių namų rajone, kuriame yra tik keli nedidukai 2 aukštų daugiabučiai.

      Pirmas viešas susirinkimas įvyko <...>. Projektuotojas į mūsų pretenziją (prašėme sumažinti daugiabutį iki dviejų aukštų, bei nukreipti langus į kitas puses) atsakė, kad visi minimalūs atstumai išlaikyti. O aukštį 1 aukštu sumažins tik daugiabučio dalyje su šlaitiniu stogu. Deja, ši daugiabučio dalis turi ir mažesnę reikšmę mūsų privatumui nei daugiabučio dalis su plokščiu stogu.

     Taip pat šio susirinkimo metu savivaldybės darbuotoja pastebėjo, kad neteisingai projektuotojas skaičiuoja atstumą, t.y. kad turi matuoti ne nuo daugiabučio sienos o nuo atsikišusių pastato dalių. Tad tikriausia balkonai bus nusukti į Palangos g. pusę.

      Gal yra dar kažkas, ką projektuotojas suprojektavo neteisingai? Gal išlaikė per mažus atstumus, gal turėjo toliau projektuoti žaidimų aikštelę, automobilių stovėjimo aikštelę? Gal vis tik privalėjo gauti kaimynų sutikimus? Gal klaidų padaryta rengiant bendrąjį planą, keičiant sklypo paskirtį? Gal turėjo palikti didesnes apsaugos zonas nuo transformatorinės ir aukštos įtampos požeminio elektros laido einančio sklypo viduryje? Ką mes, šio būsimo daugiabučio kaimynai, galėtume padaryti, kad jis būtų statomas atsižvelgiant į mūsų prašymus. Nežinome visų projektavimo niuansų, gal ne visas klaidas pastebėjo savivaldybė.

      Savo ir kaimynų labui labai prašau Jūsų pagalbos, patarimų. Nes dabar jaučiamės panašiai kaip ukrainiečiai, kai į jų žemę ateina turtingesnis ir galingesnis rusas ir pasako „čia dabar bus mano“.

ATSAKYMAS (2022.10.18, Nr. 2D-2D-18965)

      Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) gavo Jūsų 2022-09-16 raštą dėl projektuojamo 4 aukštų daugiabučio Palangos g. 9, Kretingoje, šalia 1-2 aukštų privačių namų (toliau – paklausimas).

      Atsakydami į paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys.

    Taip pat informuojame, kad Inspekcija konsultacijas teikia Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėse^[1] (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Pagal šių taisyklių 4.1 punktą konsultacija – tai Inspekcijos žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais. Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių situacijų (įskaitant konkrečius projektinius pasiūlymus ar projektus) nagrinėjimo, išvadų dėl jų teikimo ir sprendimų priėmimo. Todėl pateikiame tik su paklausime keliamais klausimais susijusį galiojantį teisinį reguliavimą ir nuomonę dėl jo taikymo.

      Dėl teritorijų planavimo dokumentų ir žemės sklypo naudojimo būdo (-ų).

      Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 4 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, o neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose – ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Pagal šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalį, detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol suplanuotai arba didesnei teritorijai, į kurią patenka anksčiau suplanuota teritorija, parengiami ir patvirtinami nauji (juos keičiantys) to paties lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, arba šie detalieji planai pripažįstami netekusiais galios šio įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka. Vadovaujantis TPĮ 18 straipsnio 5 dalimi, konkretūs žemės sklypo ar jo dalies žemės naudojimo būdai pagal detaliajame plane patvirtintą teritorijos naudojimo tipą nustatomi tvirtinant detalųjį planą, o kitais galimais žemės naudojimo būdais keičiami savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu Vyriausybės nustatyta tvarka informuojant visuomenę.

      Pažymėtina, kad remiantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktu, teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiškoji (Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta)) savivaldybių funkcija. Įgyvendindamos šią funkciją, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą (5 str. 1 d. 1 p.).

Pagal Žemės naudojimo būdų turinio aprašo^[2] 17 punktą, kitos paskirties žemės sklypai kurių naudojimo būdas daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, skirti trijų ir daugiau butų (daugiabučiams) gyvenamosios paskirties pastatams ir įvairių socialinių grupių (bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai) gyvenamiesiems pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais.

      Taigi, jeigu konkrečiame žemės sklype galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais šiam sklypui nustatytas naudojimo būdas daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, tai jame galima daugiabučių gyvenamosios paskirties pastatų statyba. Išsamesnę informaciją dėl teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir jų įgyvendinimo galėtų suteikti vietos savivaldybės administracija.

Dėl daugiabučio namo atstumo iki sklypo ribų ir gretimų sklypų savininkų sutikimų.

      Gyvenamojo pastato išdėstymas sklype reglamentuotas statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“^[3] (toliau – STR 2.02.01:2004) VIII skyriaus X skirsnyje, 192 punkte nurodant, kad gyvenamieji pastatai ir su jais susiję (jiems tarnaujantys) tame pačiame sklype statomi statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad būtų įgyvendinti teisės aktais nustatyti šiame sklype statomų bei esančių pastatų patalpų insoliacijos bei natūralaus apšvietimo reikalavimai, taip pat šiame sklype esančių ar įrengiamų vaikų žaidimo aikštelių insoliacijos reikalavimai. Statinių išdėstymas sklype taip pat neturi pažeisti ir gretimų sklypų ir pastatų patalpų insoliacijos bei natūralaus apšvietimo reikalavimų. STR 2.02.01:2004 193 punkte nustatyta, jog 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą, kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m. Šiame punkte nurodyti atstumai gali būti mažinami gavus besiribojančio žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinį sutikimą. O 194 punkte įtvirtinta, kad gyvenamųjų pastatų aukštis reglamentuojamas atitinkamais teritorijų planavimo dokumentais.

      Todėl, jeigu pastatas statomas teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais leistino aukščio, pavyzdžiui 14,5 m, tai jo atstumas iki sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 6 m (3+(14,5-8,5)x0,5). Besiribojančio žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinis sutikimas būtų privalomas, jei atstumas būtų mažesnis.

      Vienbučio ir dvibučio gyvenamojo pastato (toliau – Namas) insoliacijos reikalavimai nustatyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“^[4] 19 punkte, kuriame nurodyta, kad  „Namo insoliacijos reikalavimai yra šie: 1–3 kambarių Name bent viename kambaryje, o 4 ir daugiau kambarių namuose, – bent dviejuose kambariuose kovo 22 d. arba rugsėjo 22 d. insoliacijos trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 2,5 valandos. Per šią trukmę tiesioginių saulės spindulių kritimo kampai turi būti ne mažesni kaip:

19.1. vertikalus kampas – 6^o (kampas, kurį sudaro saulės spindulys su horizontaliu paviršiumi, esančiu išorinės sienos įstiklinto paviršiaus apatinės dalies lygyje);

19.2. horizontalus kampas – 20^o (kampas, kurį sudaro saulės spindulys su išorinės sienos įstiklintu paviršiumi)“. Manome, kad gretimame sklype projektuojant daugiabutį namą turi būti atsižvelgta į šiuos reikalavimus.

      Dėl automobilių stovėjimo vietų.

      Minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius įvairios paskirties statiniams nustatomas vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“^[5] 107 punkte pateikta 30 lentele, pagal kurios 1.3 papunktį gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai) pastatams turi būti numatyta 1 vieta vienam butui. Šio reglamento 108 punkte nurodyti atvejai, kada savivaldybės tarybos sprendimu gali būti mažinamas arba didinamas 107 punkto 30 lentelėje nurodytas minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius, o 112 punkte – kada privalomos automobilių stovėjimo vietos (išskyrus vietas specialiajam transportui ir žmonėms su negalia) gali būti įrengiamos už statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribų.

      Šiuo metu galioja toks teisinis reglamentavimas. Savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas taip pat yra viena savarankiškųjų savivaldybių funkcijų. Todėl manytina, kad savivaldybė, tvirtindama projektinius pasiūlymus, statytojo prašymu išduodama specialiuosius reikalavimus, atitinkamai įvertins projektinius sprendinius, susijusius su privalomomis automobilių stovėjimo vietomis ir saugaus eismo organizavimu. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo nuostatomis, statytojas dėl susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų pasirašo savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį, pagal kurią sumoka savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką.

      Dėl galimo triukšmo lygio padidėjimo.

      Projektinius sprendinius privalo parinkti kompetentingas projektuotojas, prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projektas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas, nes tokia prievolė jam nustatyta Statybos įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje. Statytojui su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą (toliau – SLD) pateikus statinio projektą, pagal Statybos įstatymo 27¹ straipsnyje nustatytą kompetenciją jo sprendinių atitiktį teisės aktuose nustatytiems visuomenės sveikatos saugos reikalavimams tikrina Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Jeigu ši institucija nustatys neatitiktį teisės aktuose nustatytiems visuomenės sveikatos saugos reikalavimams (tarp jų ir dėl triukšmo lygio), statinio projektui nepritars ir SLD nebus išduodamas.

      Dėl projektinių pasiūlymų.

      Projektinių pasiūlymų paskirtį, sudėtį, projektinių pasiūlymų rengimo užduoties reikalavimus bendruoju atveju nustato statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“^[6] (toliau – STR 1.04.04:2017) 13 priedas. Šio priedo 14 punkte nurodyta, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), vadovaudamasis Statybos įstatymo ir kitų statybą reglamentuojančių teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentų nustatytais reikalavimais, įvertina projektinių pasiūlymų rengimo užduoties projektą, jei reikia, nurodo pastatų ir (ar) statinių aukštį, žemės sklypo užstatymo tankį, galimą užstatymo tipą, kitus parametrus ir per 5 darbo dienas jam pritaria (žyma „pritariu“, parašu ir data ant pirmojo lapo) arba raštu praneša statytojui motyvus, kodėl nepritaria.

      STR 1.04.04:2017 65 punkte nustatyta, kad „Projektuotojas, po viešo susirinkimo per 5 darbo dienas išnagrinėjęs visus (iki viešo susirinkimo ir viešame susirinkime) gautus visuomenės atstovų pasiūlymus, juos priima arba motyvuotai atmeta; patikslina (jei reikia) projektinius pasiūlymus; parengia projektinių pasiūlymų viešinimo ataskaitą (toliau šiame skyriuje – ataskaita), kurioje aprašo projektinių pasiūlymų viešo svarstymo eigą, pateikia motyvuotus paaiškinimus, kaip atsižvelgta į visuomenės atstovų pasiūlymus; prideda priedus (stendo nuotrauką (kai jis buvo įrengtas), registruotų laiškų kopijas, visuomenės atstovų pateiktų pasiūlymų kopijas, viešo susirinkimo protokolą (protokolus) su jo (jų) priedais, kitą su visuomenės informavimu ir dalyvavimu susijusią medžiagą). Pasiūlymus pateikusiems visuomenės atstovams projektuotojas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po viešo susirinkimo atsako raštu. Atmesdamas pasiūlymą, projektuotojas nurodo pasiūlymo atmetimo motyvus“. (Pabraukta rašto rengėjos).

      Vadovaujantis STR 1.04.04:2017 67 punkto nuostatomis, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atliekantis savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, per 5 darbo dienas po prašymo pritarti projektiniams pasiūlymams ir kitų dokumentų gavimo dienos: įvertinęs, kaip atsižvelgta į gautus pasiūlymus ir motyvus, dėl kurių į pasiūlymus neatsižvelgta arba atsižvelgta iš dalies, pritaria arba motyvuotai nepritaria projektiniams pasiūlymams, apie tai paskelbia IS „Infostatyba“, paskelbia (pateikia nuorodą) savivaldybės interneto svetainės pirmajame puslapyje ir informuoja statytoją; projektinius pasiūlymus, kuriems pritarta, paskelbia IS „Infostatyba“ ir paskelbia (pateikia nuorodą) savivaldybės  interneto svetainės pirmajame puslapyje.

      STR 1.04.04:2017 68 punkte įtvirtinta, jog savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, atliekančio  savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, priimtas sprendimas gali būti skundžiamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsniu.

      Pažymime, kad Inspekcija, vykdydama veiklą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme (toliau – Priežiūros įstatymas) nustatyta apimtimi, projektinių pasiūlymų rengimo ir viešinimo procesuose nedalyvauja. Priežiūros įstatymu Inspekcijai priskirtas tik pritarimų projektiniams pasiūlymams teisėtumo tikrinimas, kuris atliekamas pagal viešojo administravimo subjektų, kitų asmenų skundus, pateiktus iki SLD išdavimo, vadovaujantis Planavimo sąlygų, pritarimų projektiniams pasiūlymams, prisijungimo sąlygų, specialiųjų reikalavimų ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos ir teisėtumo tikrinimo aprašu^[7] (toliau – Aprašas). Kaip nurodyta Aprašo 10 punkte, Priežiūros įstatymo 8¹ straipsnio nustatyta tvarka tikrinant pritarimų projektiniams pasiūlymams teisėtumą, tikrinama pritarimų projektiniams pasiūlymams procedūrų ir dokumentų sudėties atitiktis teisės aktų nuostatoms. Skundai Inspekcijoje nagrinėjami Priežiūros įstatymo 25 straipsnyje nustatyta tvarka.

      Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.