KLAUSIMAS

   Situacija: 2018 metais daugiabučiame name, esančiame <...> senamiestyje, buvo atliekami, kaip teigiama, avarinės būklės stogo ir išorinės pastato sienos remonto darbai.

   Norime pasiteirauti:

1. Kas ir kaip turėjo konstatuoti tokio daugiabučio gyvenamojo namo stogo ir išorinės pastato sienos avarinę būklę?

2. Ar tokiems darbams (avarinės stogo ir išorinės pastato sienos būklės šalinimui) turėjo būti parengtas projektas? Jei taip:

2.1. su kokiomis institucijomis šis projektas turėjo būti suderintas?

2.2. ar tokie darbai, atlikti nesant tokio projekto, gali būti laikomi teisėtais?

ATSAKYMAS (2020-09-15, reg. Nr. 2D-12946)

   Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Dėl 1 klausimo

   Vadovaudamiesi Statybos įstatymo 17 straipsnio, statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 ‚Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau - STR 1.04.04:2017) IX skyriaus, statybos techninio reglamento STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ (toliau - STR 1.03.01:2016) V skyriaus I skirsnio nuostatomis, manome, kad statinio techninės būklės įvertinimą (tarp jų ir ar statinys yra avarinės būklės) atlieka atestuotos ekspertizės įmonės, atlikdamos statinio ekspertizę ir išduodamos ekspertizės aktus su atitinkamomis išvadomis. STR 1.03.01:2016 16 ir 17 punktuose nurodyta:

„16. Jei statinio ekspertizės akte pateikta išvada, kad statinys pripažįstamas avariniu, statinio naudotojas, vadovaudamasis teisės aktais ir statinio ekspertizės akte pateikta išvada, imasi priemonių statinio avarinei būklei pašalinti arba nusprendžia statinį griauti teisės aktų nustatyta tvarka.

17. Jei statinio ekspertizės akte pateikta išvada, kad statinys nėra avarinis, statinio naudotojas imasi priemonių, kurios nurodytos statinio ekspertizės akte, tam, kad būtų pašalinti nustatyti avarinės būklės požymiai.“

Dėl 2 klausimo

   Statybos įstatymo 24 straipsnio3 dalyje nustatyta, kad statinio projektas turi būti parengtas tais atvejais, kai privaloma gauti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus, taip pat tais atvejais, kai šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodytiems krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomiems statiniams statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas, išskyrus daugiabučių namų ar viešųjų pastatų kapitalinio remonto projektus, kurie turi būti parengti visais atvejais.

   Kada reikia statybą leidžiančiojo dokumento statinio (tame tarpe daugiabučio gyvenamojo namo) kapitalinio remonto darbams nurodyta 27 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau - STR 1.05.01:2017) 3 priedo 3 punkte.

   Kada reikia statybą leidžiančiojo dokumento statinio (tame tarpe daugiabučio gyvenamojo namo) paprastojo remonto darbams nurodyta 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir STR 1.05.01:2017 3 priedo 4 punkte.

   Pažymime, kad Statybos įstatymo 27 straipsnio 1dalies 4 ir 5 punktuose numatytos išimtys, kad statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, tai yra, kai būtina skubiai atlikti remonto darbus reikalingus avarijos grėsmei pašalinti.

   STR 1.04.04:2017 98 punkte nurodyta statinio ekspertizės akto sudėtis, kai statinio ekspertizė atliekama nustatant avarijos grėsmę, pastebėjus statinio deformacijas. Reglamento 98.4 papunktyje nurodyta, kad statinio ekspertizės akto sudėtyje turi būti pateiktos privalomos pastabos dėl priemonių statinio avarijos grėsmei pašalinti, statinio techninei būklei pagerinti.

   STR 1.05.01:2017 3 priedo 5 punkte nurodyta, kad pastato išvaizdos keitimu laikoma: balkonų, lodžijų įstiklinimas; fasado elementų keitimas (keičiant spalvą (spalva laikoma nepakitusia, kai parenkami trys gretimi spalvos atspalviai, vadovaujantis bet kuriuo spalvų paletės katalogu, kuriame yra ne mažiau kaip 1000 spalvų ir atspalvių), matmenis, suskaidymą), naujų įrengimas; esamų angų pastato fasade užtaisymas; šlaitinio stogo dangos keitimas (keičiant spalvą ir (ar) dangos tipą), dažymas (keičiant spalvą), stoglangių įrengimas ant šlaitinio stogo, keitimas (keičiant spalvą, matmenis, suskaidymą); fasadų dangos įrengimas, keitimas (keičiant spalvą ir (ar) dangos tipą), dažymas (keičiant spalvą); įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų  tvirtinimas ant pastato fasado ar šlaitinio stogo; įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų, iškylančių daugiau kaip 1 m virš pastato plokščiojo stogo parapeto, tvirtinimas ant pastato plokščiojo stogo; Kultūros vertybių registre nurodytų kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių keitimas.

   Vadovaudamiesi pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatomis, manome, kad daugiabučio gyvenamojo namo remonto darbams, kuriais įgyvendinamos statybos ekspertizės akte numatytos privalomos priemonės avarijos grėsmei pašalinti, taikytinos Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose numatytos išimtys, pagal kurias statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, kai būtina skubiai atlikti remonto darbus reikalingus avarijos grėsmei pašalinti. Visi kiti remonto darbai (kuriais neįgyvendinamos statybos ekspertizės akte numatytos privalomos priemonės avarijos grėsmei pašalinti) atliekami bendrąja tvarka.

   Pagal pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatas, ypatingojo ar neypatingojo daugiabučio gyvenamojo pastato, esančio mieste, atliekamiems kapitalinio remonto darbams, statinio projektas privalomas visais atvejais. Statybą leidžiantis dokumentas šiuo atveju privalomas, jei bus keičiama pastato išvaizda arba pastatas yra kultūros paveldo statinys. Ypatingojo ar neypatingojo daugiabučio gyvenamojo pastato, esančio mieste, atliekamiems paprastojo remonto darbams, statinio projektas privalomas tais atvejais, kada reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Statybą leidžiantis dokumentas šiuo atveju privalomas, jei bus keičiama pastato išvaizda.

   Pažymime, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 34 straipsnio 1 ir 2 dalies, bei STR 1.04.04:2017 69.3 papunkčio nuostatomis, ypatingojo daugiabučio gyvenamojo pastato kapitalinio remonto projektui privaloma projekto ekspertizė, o neypatingojo daugiabučio gyvenamojo pastato kapitalinio remonto projektui projekto ekspertizė privaloma, kai nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas.

   Statybos įstatymo 27 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kas tikrina statinio projektų (tarp jų ir statinio projektų, kuriuos reikalinga parengti statinio remonto atvejais, kai gaunamas statybą leidžiantis dokumentas) sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams:

 „10. Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4–12 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina savivaldybės administracija, kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda ji, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, kai statybos darbai projektuojami kultūros paveldo statinyje, jo teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, jos apsaugos zonoje, saugomoje kultūrinėje teritorijoje (kultūriniame arba kompleksiniame (kraštovaizdžio) draustinyje, istoriniame nacionaliniame, istoriniame regioniniame parke) esančiuose statiniuose. Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4 ir 12 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4, 6, 7 ir 8 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina ir Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jo įgaliota institucija. Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4 ir 9 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams pagal kompetenciją tikrina ir Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, kai pertvarkoma daugiabučio namo ar jo dalies šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendroji inžinerinė sistema (keičiamas šildymo būdas, atsijungiama nuo (prisijungiama prie) šilumos tiekimo inžinerinių tinklų).“

   Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalies nuostatomis, remonto darbai, atliekami be statybos leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, laikomi savavališka statyba.

   Kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, pastato remontas be statinio projekto, kai jis privalomas, laikomas statyba, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

  Tuo pačiu pažymime, kad, vadovaujantis Statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, daugiabučių gyvenamųjų pastatų naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos, todėl dėl pastato naudojimo (tame tarpe dėl pastato avarinės būklės, remonto, pastato bendraturčių sutikimų ir pan.) klausimų siūlome kreiptis į savivaldybės administraciją.

   Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

Atnaujinimo data: 2023-09-23