KLAUSIMAS

      Siekiant taupyti šilumos energiją gyventojai išreiškė norą savarankiškai pasikeisti dviejų stiklų langus į trijų stiklų langus nekeičiant langų angų dydžio.

      Prašome nurodyti kokiais atvejais yra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas ir kokiais atvejais tai yra paprastasis remontas, kai atskirame bute yra keičiami langai:

      1. Kai yra keičiamas tik lango stiklų (paketų) skaičius, stiklų atspalvis ir langų rėmų spalva nekeičiama;

    2. Kai yra keičiamas lango stiklų (paketų) skaičius, stiklų padalinimas, langų rėmų spalva nekeičiama, keičiasi stiklų atspalvis (šiuo metu nėra įmanoma gauti daugiau kaip 10 metų naudotų stiklų atspalvio);

    3. Kai yra keičiamas lango stiklų (paketų) skaičius, langų rėmų spalva nekeičiama, keičiasi stiklų atspalvis (šiuo metu nėra įmanoma gauti daugiau kaip 10 metų naudotų stiklų atspalvio) ir stiklų padalinimas;

     4. Ar buvo laikomasi viešosios tvarkos ir triukšmo keliančių darbų atlikimo reikalavimai.

    5. Ar yra laikomasi LR Statybos įstatymo bei kitų LR teisės aktų bei normų, vykdant šiuos remonto darbus ir ar toks langų bei rėmų keitimas, esant skirtingiems langų atspalviams, nekeičia namo fasado vaizdo bei netampa su fasado rekonstrukcija susijusiais darbais.

ATSAKYMAS (2023.01.17, Nr. 2D-923)

      Atsakydami į paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

     Inspekcija konsultacijas teikia vadovaudamasi Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėse[1] (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Pagal Konsultavimo taisyklių 4.1 papunktį, konsultacija – tai žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais. Atsakymą rengiame vadovaudamiesi Konsultavimo taisyklėmis, kurios nenumato konkrečių situacijų nagrinėjimo ir išvadų teikimo, todėl teikiame nuomonę tik dėl galiojančio teisinio reguliavimo, susijusio su paklausime keliamais klausimais.

    Dėl statybos rūšies

    Statybos įstatymo 2 straipsnio 58 dalyje nustatyta, kad statinio paprastasis remontas (atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) – tai statyba, kurios tikslas – atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant.

    Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“[2] (toliau – STR 1.01.08:2002) 12 punkte detalizuojama, jog statinio paprastojo remonto tikslas – atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, nenurodyti STR 1.01.08:2002 VI ir VII skyriuose, tarp jų:

„12.1. statinio nelaikančiųjų konstrukcijų (jų tarpe – laiptų aikštelių, laiptatakių, nepriskiriamų statinio laikančiosioms konstrukcijoms) įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas; <...>

12.4. fasadų ar stogo dangos ar apdailos keitimas; <...>

12.9. balkonų, lodžijų įstiklinimas, fasado elementų pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų; <...>

12.12. kiti statybos darbai (jų tarpe apdailos darbai), atliekami nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų.“

STR 1.01.08:2002  6.7 papunktyje nurodyta, kad fasado elementai – tai langai, durys, balkonai, lodžijos.

     Apibendrinant pateiktas teisės aktų nuostatas, manome, kad langų sudarytų iš dviejų stiklų keitimas į trijų stiklų langus, keičiant langų suskaidymą, langų rėmo spalvą, stiklo spalvą, nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų, priskiriamas statinio paprastojo remonto darbams.

     Dėl statybą leidžiančiojo dokumento

    Pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“[3] (toliau – STR 1.05.01:2017) 3 priedo 5 punktą, fasado elementų keitimas (keičiant spalvą, matmenis, suskaidymą), naujų įrengimas laikomas pastato išvaizdos keitimu.

      Apibendrinant, manome, kad lango stiklų skaičiaus keitimas nėra veiksnys, kuris keistų pastato išvaizdą, tačiau stiklų ar lango rėmo spalvos keitimas, lango matmenų keitimas, lango suskaidymo keitimas būtų laikomas pastato išvaizdos keitimu.

     Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir STR 1.05.01:2017  3 priedo 4 punktą privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo paprastojo remonto darbams, keičiant jo išvaizdą, kai daugiabutis yra kultūros paveldo statinys, kai jis yra mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje. Kai daugiabutis nėra kultūros paveldo statinys ir jis nėra mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, tai tokio ypatingojo ar neypatingojo daugiabučio namo paprastojo remonto darbams, keičiantiems jo išvaizdą, gauti statybą leidžiančio dokumento nereikia. Rengti statinio paprastojo remonto projektą arba statinio paprastojo remonto aprašą[4] privaloma tada, kai yra prievolė gauti statybą leidžiantį dokumentą, kitais atvejais statinio projektas rengiamas tik pageidaujant statytojui (užsakovui).

    Tuo pačiu informuojame, kad pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punktą pastato išorės sienos priskiriamos pastato bendrojo naudojimo objektams. Pagal Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1 dalį, dėl statybos darbų atlikimo pastato išorinėje sienoje (pastato bendrojo naudojimo objekte), nustatyta tvarka turi būti gaunamas daugumos butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas.

      Dėl galimų pažeidimų

    Atsakydami į paskutinius du paklausimo punktus dar kartą nurodome, kad konsultuodami nenagrinėjame konkrečių situacijų ir neteikiame išvadų, teikiame tik nuomonę dėl galiojančio teisinio reguliavimo, susijusio su paklausime keliamais klausimais.

      Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas[5].

       Jei turite įtarimų, kad daugiabutyje statybos darbai atliekami neturint statybą leidžiančio dokumento ir projekto, tai apie galimus pažeidimus siūlome pranešti Inspekcijai.

       Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad triukšmo šaltinių valdytojai, planuojantys statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse, privalo ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki šių darbų pradžios pateikti savivaldybės institucijoms informaciją apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones. Taigi savivaldybės administracija, kurios teritorijoje yra daugiabutis, pagal kompetenciją turėtų pasisakyti ar konkrečiu atveju atliekant remonto darbus daugiabutyje buvo laikomasi reikalavimų skirtų valdyti triukšmą. Kadangi daugiabučio gyvenamojo pastato adreso nenurodėte, tai persiųsti klausimą dėl triukšmo valdymo pagal kompetenciją negalime.

       Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.


[1] Patvirtinta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2011 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1V-194.

[2] Patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622.

[3] Patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878.

[4] Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 5 ir 9 punktas.

[5] Šios sąlygos yra:

1) statinių esamos techninės būklės nepabloginimas;

2) galimybė patekti į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius ir gatves;

3) galimybė naudotis inžineriniais tinklais;

4) patalpų, skirtų žmonėms gyventi, dirbti ar verstis kita veikla, natūralaus apšvietimo pagal higienos ir darbo vietų įrengimo reikalavimus išsaugojimas;

5) gaisrinę saugą reglamentuojančiuose dokumentuose nustatytų saugos priemonių išsaugojimas;

6) apsauga nuo keliamo triukšmo, vibracijos, elektros trikdžių ir pavojingos spinduliuotės;

7) apsauga nuo oro, vandens, dirvožemio ar gilesnių žemės sluoksnių taršos; aplinkos apsaugos statinių ir priemonių, jų veiksmingumo išsaugojimas; gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimas; vertingų želdinių išsaugojimas; gaisro gesinimo sistemų išsaugojimas;

8) hidrotechnikos statinių ir melioracijos įrenginių išsaugojimas, kad nebūtų pažeistas tų statinių ir įrenginių sukurtas hidrogeodinaminis režimas.

Atnaujinimo data: 2023-09-23