Ar galima kitos paskirties mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos žemės sklype pagalbinio ūkio pastato-dirbtuvių statyba, kai šiame sklype jau yra pagalbinio ūkio pastatas? (2023.04.28)

KLAUSIMAS

Kitos paskirties mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos žemės sklype, kaimo vietovėje, kurio plotas – 0,53 ha, yra gyvenamasis namas (300 kv. m), pagalbinio ūkio pastatas (440 kv. m 8,60 m aukščio) ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai (74 kv. m ir 22 kv. m - kurie bus griaunami).

     Esamas sklypo užstatymo tankis – 14 %, sklypo užstatymo intensyvumas – 24 %. Sklypui yra galiojantys šie teritorijų planavimo dokumentai: (Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas, kraštovaizdžio specialusis planas). Minėtam žemės sklypui nėra galiojančio detalaus plano.

    Kraštovaizdžio specialiojo plano sprendiniuose statybos vieta patenka į gyvenamųjų vietovių grupę - U1 vienbučių dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija. Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane minėtas žemės sklypas pažymėtas – užstatyta teritorija. Šiame sklype numatoma 200 kv. m bendro ploto ir 7,00 m aukščio pagalbinio ūkio pastato-dirbtuvių (7.17) statyba. Projektuojamas sklypo užstatymo tankis – 16 %, sklypo užstatymo intensyvumas – 27 %. Projektiniai sprendiniai atitinka minėtų teritorijų planavimo dokumentų reglamentus.

     Ar galima, minėtam 0,53 ha kitos paskirties mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos žemės sklype, 200 kv. m pagalbinio ūkio pastato-dirbtuvių (7.17) statyba kai šiame sklype jau yra pagalbinio ūkio pastatas 440 kv. m? Griaunami viso 94 kv. m ūkio pastatai, statosi naujai 200 kv. m. pagalbinio ūkio pastatas.  

ATSAKYMAS (2023.04.28, Nr. 2D-7395)

      Atsakydami į paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

     Taip pat informuojame, kad Inspekcija konsultacijas teikia Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėse^[1] (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Pagal Taisyklių 4.1 punktą konsultacija – tai žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais. Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių situacijų nagrinėjimo, išvadų dėl jų teikimo ir sprendimų priėmimo.

     Klausiate „Ar galima, minėtam 0,53 ha kitos paskirties mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos žemės sklype, 200 kv. m pagalbinio ūkio pastato-dirbtuvių (7.17) statyba kai šiame sklype jau yra pagalbinio ūkio pastatas 440 kv. m? Griaunami viso 94 kv. m ūkio pastatai, statosi naujai 200 kv. m. pagalbinio ūkio pastatas“.

      Pateikiame su paklausimu susijusį teisinį reguliavimą ir nuomonę dėl jo taikymo, neatlikdami skaičiavimų pagal nurodytus konkrečius duomenis.

      Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1-2 punktuose nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, laikytis žemės sklypui Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų.

      Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 4 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, o neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose – ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. TPĮ 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad savivaldybės lygmens ir (ar) vietovės lygmens bendrieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas ir rengiant detaliuosius planus. Savivaldybės lygmens ir (ar) vietovės lygmens bendrieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, jeigu detalieji planai neparengti.

      TPĮ 20 straipsnyje reglamentuota, kad:

    „1. Žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti ir (ar) nepradėti rengti detalieji planai arba vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, galima statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis, išskyrus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, kai teritorijai turi būti parengtas detalusis planas arba vietovės lygmens bendrasis planas, kuriame nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas. Žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, kuriai nėra parengto galiojančio detaliojo plano, galima statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis.

     2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais:

     1) meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atsižvelgdamas į savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, esamą ar suplanuotą urbanistinę struktūrą, užstatymo tipą, užstatymo aukštį, statinių parametrus, gamtinį ir kultūrinį kraštovaizdį, viešąsias erdves, vykdomą ar suplanuotą vykdyti veiklą ir statytojo pateiktus projektinius pasiūlymus, specialiuosiuose architektūros reikalavimuose statiniui projektuoti nurodo statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus. Apie numatomą statinių projektavimą ir visuomenės dalyvavimą svarstant statinių projektinius pasiūlymus informuojama Statybos įstatymo nustatyta tvarka; <...>.“

      Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais (<...>; teritorijų planavimo dokumentais, žemėtvarkos planavimo dokumentais, nuosavybės teisę ar kitokias teises į žemę (statybos sklypą) patvirtinančiais dokumentais arba, <...>; technine užduotimi; žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrimų (jeigu juos atlikti privaloma arba jie atlikti) dokumentais; kultūros paveldo tyrimų (jeigu juos atlikti privaloma) medžiaga; projektiniais pasiūlymais (kai juos rengti privaloma aplinkos ministro nustatytais atvejais) (esminiai statinio projekto sprendiniai turi atitikti projektinius pasiūlymus); specialiaisiais reikalavimais (jeigu jie gauti); prisijungimo sąlygomis); galiojančiais teisės aktais“.

      Pagal šio straipsnio 24 dalies nuostatas, statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo tą dieną, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai. Praėjus 5 metams po specialiųjų reikalavimų išdavimo dienos ir tais atvejais, kai specialieji reikalavimai nebuvo išduoti, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo prašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą (toliau – SLD), kuris buvo priimtas, pateikimo dieną.

      Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 7.17 papunktyje apibrėžta, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatai – sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kietojo kuro sandėliai (malkinės) ir panašiai, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui.

      Pažymėtina, kad žemės naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos jau nėra nustatomas.

      Naudojimo būdai ir pobūdžiai buvo pakeisti šiais teisės aktais:

    – žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2010-09-22 įsakymas Nr. 3D-852/D1-793 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio patvirtinimo“ pakeitimo“;

    – žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2010-09-22 įsakymas Nr. 3D-851/D1-792 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. 3D-12/D1-8 „Dėl Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų ir žemės naudojimo pobūdžių, įrašytų Nekilnojamojo turto kadastre, pertvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“;

     – aplinkos ministro 2010-09-20 įsakymas Nr. D1-769 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymo Nr. D1-151 „Dėl žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos patvirtinimo“ pakeitimo“.

      Minėtais įsakymais žemės naudojimo būdo (žymimo indeksu G) – „gyvenamosios teritorijos“ pobūdžiai pakeisti taip:

     – (G1): vietoj pobūdžio – „mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos“ (žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti vieno ar trijų aukštų gyvenamieji namai ir jų priklausiniai) nustatytas pobūdis – „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos“ (žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti vieno ar dviejų butų gyvenamieji pastatai ir jų priklausiniai);

     – (G2): vietoj –„daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos“ (žemės sklypai, kuriuose esami arba numatomi statyti gyvenamieji namai virš 3 aukštų) nustatytas pobūdis – „daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos“ (žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) gyvenamieji pastatai ir bendrabučiai).

      Žemės ūkio ministrui ir aplinkos ministrui 2013-12-11 įsakymu Nr. 3D-830/D1-920 patvirtinus Žemės naudojimo būdų turinio aprašą (toliau – Aprašas), nuo 2014-01-01 žemės naudojimo pobūdžiai buvo panaikinti. Vietoje pobūdžio – „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos“ nustatytas naudojimo būdas – „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“ ir pagal šiuo metu galiojantį būdo turinį tokie žemės sklypai, skirti vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais. Vietoje pobūdžio – „daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos“ nustatytas naudojimo būdas – „daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“ ir pagal šiuo metu galiojantį būdo turinį tokie žemės sklypai, skirti trijų ir daugiau butų (daugiabučiams) gyvenamosios paskirties pastatams ir įvairių socialinių grupių (bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai) gyvenamiesiems pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais.

      Vadovaudamiesi pirmiau nurodytomis teisės aktų nuostatomis, manome, kad žemės sklype, kurio Nekilnojamojo turto kadastre įrašytas žemės „naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos“, galima pagalbinio ūkio paskirties pastatų statyba, nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų teritorijos naudojimo reglamentų, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir kitų teisės aktų reikalavimų (pvz., dėl atstumų tarp statinių, iki sklypo ribų ir kt.). Pagalbinio ūkio paskirties pastatų skaičiaus, kaip ir jų užimamo ploto, galiojantys teisės aktai tiesiogiai nereglamentuoja.

      Kai teritorijoje, kurioje yra žemės sklypas, nėra parengto galiojančio detaliojo plano, statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus nurodo meras (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), atsižvelgdamas į savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, esamą ar suplanuotą urbanistinę struktūrą, užstatymo tipą, užstatymo aukštį, statinių parametrus, gamtinį ir kultūrinį kraštovaizdį, viešąsias erdves, vykdomą ar suplanuotą vykdyti veiklą ir statytojo pateiktus projektinius pasiūlymus, specialiuosiuose architektūros reikalavimuose statiniui projektuoti.

      Pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju dėl tam tikros statybos galimybių, atsižvelgdama į aplinkybių visumą, sprendimą priima savivaldybės administracija, nes pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 ir 20 punktų nuostatas teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas, specialiųjų architektūros reikalavimų nustatymas ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimas įstatymų nustatyta tvarka yra savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcijos. Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą (5 str. 1 d. 1 p.). Todėl išsamios informacijos dėl statybos galimybių konkrečiame žemės sklype pagal jame galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius siūlome kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją.

      Taip pat primintina, kad projektinius sprendinius privalo parinkti kompetentingas projektuotojas, prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projektas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas, nes tokia prievolė jam nustatyta Statybos įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje.

      Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.