Kokia atsakomybė tenka rangovui paskyrus neatestuotą statybos vadovą (2019-01-25)?

KLAUSIMAS

Prašau išaiškinti kokia atsakomybė už atliktus statybos defektus tenka statybos įmonei, kuri yra įstatymais nustatyta tvarka neatestuota, tačiau prieš pasirašant rangos sutartį dviem neypatingos kategorijos pastatų statybai, melagingai pateikė Statytojui, atestuoto Statybos vadovo atestatą, kuris buvo paskelbtas IS Infostatyba. Statybos pradžioje išaiškėjus statybos defektams įmonės vadovas teigia jog atestuotas statybos vadovas jų įmonėje nėra įdarbintas ir objekte niekada nesilankė. Statomi statiniai mišriu būdu.

1. Ar galima traktuoti rangos sutartį negaliojančia, kadangi rangovas neatitinka reikalavimų darbui neypatingos kategorijos statiniuose?
2. Kas Statytojui privalo atlyginti nuostolius dėl statybos metu atsiradusių defektų, kuriuos įmonė – neturėdama kvalifikuoto asmens argumentų, neigia ir atsisako taisyti?
3. Kokia atsakomybė taikoma rangovui melagingais tikslais pasinaudojusi Statybos vadovo atestatu, siekiant pasirašyti sutartį?

ATSAKYMAS (2019-01-25, Nr. (9.12)- 2D-1228)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Statybos įstatymo (toliau – įstatymas) 18 straipsnyje, kuriame nustatytos rangovo tesės ir pareigos, nenurodyta prievolė neypatingojo statinio rangovui būti atestuotam. Šio straipsnio 7 dalies 1 punkte pažymėta, kad rangovas privalo Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti (pasamdyti) statinio statybos vadovą. Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 32.1 papunktyje nurodyta, kad statinio statybos vadovą skiria (samdo) rangovas, jeigu jis yra juridinis asmuo – įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu (nustatytu įmonės įstatuose) skiria darbuotoją arba pats vykdo jo pareigas, kai rangovas yra fizinis asmuo pagal sudarytą su statytoju (užsakovu) rangos sutartį.

Įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje pažymėta, kad eiti ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, turi teisę Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti fiziniai asmenys, nenurodyti šio straipsnio 7 dalyje, – atestuoti architektai (išskyrus statinio statybos vadovo, statinio specialiųjų statybos darbų vadovo pareigas) ir statybos inžinieriai (išskyrus statinio projekto architektūrinės dalies vadovo, statinio projekto architektūrinės dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas).

Įstatymo 57 straipsnyje nustatyta: „Už juridinio asmens atliekamus statybos darbus, statinio statybos techninės priežiūros ar statinio projekto vykdymo priežiūros vykdymą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, išskyrus šio įstatymo 54, 56, 58, 64 straipsniuose numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo trijų šimtų iki septynių tūkstančių eurų. Už tokius pat veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šiame straipsnyje nustatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo septynių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių eurų“.

Apibendrinant nurodytas tesės aktų nuostatas darytina išvada, kad neypatingojo statinio rangovas neatestuotinas, tačiau neypatingojo statinio statybos darbams turi vadovauti atestuotas statybos vadovas. Manome, kad neypatingojo statinio statybos rangovui, nepaskyrusiam atestuoto neypatingojo statinio statybos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, gali būti skiriama įstatymo 57 straipsnyje nustatyta bauda. Dėl nurodyto pažeidimo ištyrimo nurodant konkrečias aplinkybes galima kreiptis į Inspekciją.

Dėl 1 – 3 klausimų

Inspekcija vykdo statybos valstybinės priežiūros funkcijas, nustatytas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje. Inspekcija pagal jai šiuo įstatymu priskirtą kompetenciją neturi teisinio pagrindo vertinti sutarčių galiojimo, nuostolių atlyginimo ir atsakomybės dėl apgavysčių – dėl to siūlome kreiptis į teisines paslaugas teikiančius subjektus.

Atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio kodekso 6.698 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per  penkerius metus; dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.); dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų.

Pažymėtina, kad įstatymo 42 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) statinio statybą vykdo mišriu būdu, statinio statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudaro statytojas (užsakovas). Vadovaujantis įstatymo 42 straipsnio 3 dalimi, draudžiant statinio statybos darbus ir civilinę atsakomybę, draudimo objektas yra rangovo vykdomi statinio statybos darbai, jiems atlikti į draudimo objekto vietą pristatyti statybos produktai, taip pat rangovo civilinė atsakomybė už padarytą žalą tretiesiems asmenims ir statytojo (užsakovo) turtui, kuris nelaikomas statybos darbų rezultatu. Įstatymo 42 straipsnio 13 dalyje pažymėta, kad veiklos vykdymas be draudimo sutarties laikomas veiklos vykdymu neturint teisės verstis šia veikla.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.