Nesudėtingojo statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės draudimas (2018-11-21)

KLAUSIMAS

Esu bendrovės, teikiančios techninės priežiūros paslaugas, vadovas.

Nors statinio statybos techninio prižiūrėtojo privalomasis civilinės atsakomybės draudimas (toliau – PCAD) įsigaliojo nuo 2012 metų pabaigos, tik dabar iškilo klausimas dėl Statybos įstatymo kai kurių nuostatų traktavimo.

Statybos įstatymo 42 straipsnyje nurodyta: „10. Projektuojant, statant, rekonstruojant ir kapitališkai remontuojant nesudėtinguosius statinius, atliekant nesudėtingojo statinio projekto (jo dalies) ekspertizę, taip pat atliekant visų statinių paprastąjį remontą, išskyrus atvejus, kai paprastojo remonto darbais statiniai atnaujinami (modernizuojami), draustis privalomuoju statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimu nebūtina. Taip pat nebūtina draustis statybos darbų draudimu griaunant statinius, tačiau privalu drausti civilinę atsakomybę, atliekant visų statinių (išskyrus nesudėtinguosius) griovimo darbus.“

Statybos įstatymo 44 straipsnyje nurodyta: „4. Draudėjas civilinę atsakomybę turi apdrausti pagal kiekvieną vykdomą statinio statybos techninės priežiūros paslaugų sutartį atskirai.“

Iki šiol nesudėtingų statinių ir paprastojo remonto priežiūrą PCAD niekada nedrausdavau.

Dabar turiu atvejį, kai pagal techninės priežiūros paslaugų sutartį (CPO pirkimas) reikės prižiūrėti nesudėtingų statinių statyba (leidime statybai išvardyti visi statiniai nesudėtingi).

Užsakovas Statybos įstatymo 42 str. 10 d. traktuoja taip: Punkte išvardinti Projektuotojas, Rangovas, Ekspertas, bet nieko nekalbama apie Techninį prižiūrėtoją ir vadovaujantis 44 str. 4 d. aš turiu savo veiklą apdrausti PCAD.

Mano nuomone, Statybos įstatymo 42 str. 10 d. išvardyti ne statybos proceso dalyviai (Projektuotojas, Rangovas, Ekspertas), kaip to pačio straipsnio kitose dalyse, o statybos proceso etapai: projektavimas, statyba, rekonstravimas, kapitalinis remontas (techninė priežiūra yra sudėtinė būtent šių etapų dalis) ir t.t., todėl drausti Techninio prižiūrėtojo veiklą PCAD nereikia. Priešingu atveju, visi statybos proceso dalyviai savo veiklos PCAD nedraudžia ir tik vienas prižiūrėtojas privalo savo veiklą apdrausti.

Siekiant išvengti nesusipratimų ir vienodo įstatymo nuostatų traktavimo prašau pateikti ministerijos poziciją šiuo klausimu.

ATSAKYMAS (2018-11-21, Nr. (9.12)-2D-16688)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Atsakant į paklausėjo klausimus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal 2017-01-01 įsigaliojusio Statybos įstatymo 42 straipsnio nuostatas, draudžiant statinio projektuotojo, statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinę atsakomybę, draudimo objektas yra statinio projektuotojo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo ir statinio statybostechninio prižiūrėtojo civilinė atsakomybė už jų padarytą žalą statytojui (užsakovui) ir tretiesiems asmenims. Draudžiant statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus ir civilinę atsakomybę, draudimo objektas yra rangovo arba statytojo (užsakovo), kai statyba vykdoma ūkio būdu, vykdomi statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomieji statybos darbai, jiems atlikti į draudimo objekto vietą pristatyti statybos produktai, taip pat rangovo civilinė atsakomybė už padarytą žalą tretiesiems asmenims ir statytojo (užsakovo) turtui, kuris nelaikomas statybos darbų rezultatu.

Statybos įstatymo šio straipsnio 10 dalyje nustatytos išimtys dėl privalomojo statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimo nesudėtingųjų statinių statybos ir visų statinių paprastojo remonto atvejais, ir nustatyta prievolė drausti civilinę atsakomybę, atliekant visų statinių (išskyrus nesudėtinguosius) griovimo darbus.

Šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statinio statybos techninė priežiūra privaloma (išskyrus atvejus, kai ne didesnių kaip 300 m2 bendrojo ploto nesublokuotų vieno buto gyvenamųjų namų, pagalbinio ūkio paskirties pastatų, nesudėtingųjų statinių statyba vykdoma ūkio būdu), kai statybos darbai turi būti vykdomi vadovaujantis šiais dokumentais: statybos projektu, rekonstravimo projektu, pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektu, kapitalinio remonto projektu, griovimo projektu, griovimo aprašu.

Vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio nuostatomis, naujo nesudėtingojo statinio statybos atveju rengiamas supaprastintas statybos projektas.

Kadangi supaprastintas statybos projektas 35 straipsnio 1 dalyje neminimas, manome, kad nesudėtingojo statinio statybos atveju samdyti (paskirti) statybos techninį prižiūrėtoją neprivaloma. Jeigu paklausime nurodytu atveju statytojo (užsakovo) pageidavimu visgi atliekama nesudėtingųjų statinių statybos techninė priežiūra, ji turėtų būti vykdoma statytojo (užsakovo) ir statybos techninės priežiūros paslaugas teikiančios įmonės sutarties pagrindu pagal šios dvišalės sutarties sąlygas, tarp jų – ir dėl statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės draudimo.

Kokia draudimo rūšis kokiu atveju taikytina ir koks draudimas konkrečiu atveju privalomas, spręstina pagal tai, kas yra draudimo objektas. Manome, kad Statybos įstatymo 42 straipsnio 10 dalies nuostatos statinio statybos techninio prižiūrėtojo atžvilgiu taikytinos tik dėl civilinės atsakomybės draudimo  atliekant visų statinių (išskyrus nesudėtinguosius) griovimo darbus.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.