Dėl statinio (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (2023.05.23)

KLAUSIMAS

      2022-05-01 įsigaliojo 2021-11-23 Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 17, 24, 27, 271, 28, 34, 39, 42, 44, 45, 55, 56, 67 straipsnių ir vienuoliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo Nr. XIV-703 (toliau – Statybos įstatymo pakeitimas) 9 str., kuriuo pakeista 1996-03-19 Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 (toliau – Statybos įstatymas) 42 str. 1 d. ją išdėstant taip: „<...> statinio (dalies) ekspertizės rangovo <...> civilinė atsakomybė <...> draudžiami privalomuoju draudimu, neatsižvelgiant į <...> statinio projektavimo ir statybos finansavimo šaltinius, statinio nuosavybės formą bei <...> statinio (dalies) ekspertizės rangovo <...> juridinį statusą“.

      Statybos įstatymo pakeitimo aiškinamajame rašte1 nurodyta, kad „Atsižvelgus į Statybos įstatyme nustatomas naujas statinio ekspertizės rangovų funkcijas numatoma prievolė jiems draustis civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, keičiant vienuoliktojo skirsnio pavadinimą, 42, 44, 45 straipsnius“. Naujos statinio ekspertizės rangovo funkcijos išdėstytos Statybos įstatymo pakeitimo 1 str., tai yra, kad statinio ekspertizės rangovas nuo 2022-05-01 privalo tvirtinti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba deklaraciją apie statybos užbaigimą (Statybos įstatymo pakeitimo 1 str., kuriuo pakeistas Statybos įstatymo 17 str. 6 d. 2 p.).

      Atsižvelgiant į Statybos įstatymo pakeitimo aiškinamojo rašto motyvus, darytina išvada, kad privalomasis statinio (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės draudimas buvo įvestas dėl to, jog buvo išplėstos statinio ekspertizės rangovo pareigos ir šis draudimas apima naująsias pareigas. Šią išvadą patvirtina Statybos įstatymo 42 str. 2 d., kurioje nurodyta, jog draudžiant statinio (dalies) ekspertizės rangovo civilinę atsakomybę, draudimo objektas yra statinio (dalies) ekspertizės rangovo civilinė atsakomybė už jų padarytą žalą statytojui (užsakovui) ir tretiesiems asmenims. Taigi, privalomuoju draudimu privalo būti draudžiama visa statinio (dalies) ekspertizės rangovo veikla, nurodyta Statybos įstatymo 17 str., įskaitant pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba deklaracijos apie statybos užbaigimą tvirtinimą. Taip pat šią išvadą patvirtina kitų profesijų, kurių atstovai draudžia savo profesinę civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu, praktika. Pavyzdžiui, statybos darbų rangovo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas apima visą statybos rangovo vykdomą statybos darbų veiklą.

      Praktikoje kai kurie statinio (dalies) ekspertizės rangovai vengia draustis privalomuoju draudimu motyvuodami tuo, jog jie nevykdo visų Statybos įstatymo 17 str. 6 d. nurodytų pareigų, pavyzdžiui, jie teigia, jog tik tvirtina pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba deklaraciją apie statybos užbaigimą (Statybos įstatymo 17 str. 6 d. 2 p.), tačiau nerengia statinio ekspertizės akto (Statybos įstatymo 17 str. 6 d. 1,3,7 ir 8 p.), todėl jiems nereikia draustis privalomuoju draudimu.

      Atsižvelgdami į tai, kas aukščiau išdėstyta ir į tai, kad Lietuvos banko valdyba 2022-03-31 nutarimu Nr. 03-61 „Dėl statinio (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtino statinio (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, kurių 6 p. apibrėžtas draudimo objektas, prašome patvirtinti, kad statinio (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas apima ir pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba deklaracijos apie statybos užbaigimą rengimą bei tvirtinimą.

ATSAKYMAS (2023.05.23, Nr. 2D-8875)

      Atsakydami į paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

      Informuojame, kad Inspekcija veiklą vykdo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) nustatyta apimtimi, konsultacijas teikia Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėse^[1] (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Pagal Konsultavimo taisyklių 4.1 punktą konsultacija – tai žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais. Atsakymą rengiame vadovaudamiesi Konsultavimo taisyklėmis, kurios nenumato konkrečių situacijų nagrinėjimo, išvadų teikimo, todėl teikiame nuomonę tik dėl galiojančio teisinio reguliavimo, susijusio su paklausime keliamais klausimais.

      Klausiate, ar statinio (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas apima ir pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba deklaracijos apie statybos užbaigimą rengimą bei tvirtinimą.

     Statybos įstatymo 2 straipsnio 50 dalyje apibrėžta, kad statinio ekspertizė– esamo ar statomo statinio techninės būklės įvertinimas, turint tikslą nustatyti, ar statinys atitinka Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus.

      Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.05.01:2017) 10.1 papunktyje nurodyta, kad statybosužbaigimo procedūros – pagal STR 1.05.01:2017  subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens prašymą išduoti ar patvirtinti statybos užbaigimo dokumentą (statybos užbaigimo aktą ar deklaraciją apie statybos užbaigimą) ir priimant dėl to sprendimą.

      Pagal Statybos įstatymo 39 straipsnio 1 dalį, nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingasis ar neypatingasis statinys ir daiktinės teisės į jį, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingąjį ar neypatingąjį statinį nesudėtingasis statinys ir daiktinės teisės į jį registruojami Nekilnojamojo turto registre pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių pagrindu.

      Statybos įstatymo 42 straipsnyje nustatyta:

     - statinio projektuotojo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo, statinio (dalies) ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo, statytojo (užsakovo) (kai statyba vykdoma ūkio būdu) civilinė atsakomybė, statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ir kultūros paveldo statinio tvarkomieji statybos darbai ir civilinė atsakomybė draudžiami privalomuoju draudimu, neatsižvelgiant į statinio projektavimo ir statybos finansavimo šaltinius, statinio nuosavybės formą bei statinio projektuotojo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo, statinio (dalies) ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo, statybos rangovo ir statytojo (užsakovo) juridinį statusą (Statybos įstatymo 42 str. 1 d.);

     - draudimo galiojimo terminai nustatomi draudimo veiklos priežiūros institucijostvirtinamose statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse, statinio (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse (Statybos įstatymo 42 str. 12 d.);

     - veiklos vykdymas be draudimo sutarties laikomas veiklos vykdymu neturint teisės verstis šia veikla (Statybos įstatymo 42 str. 14 d.).

      Statinio (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių^[2] 6 ir 7 punktuose atitinkamai nurodyta, kad:

     - draudimo objektas yra draudėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo civiline atsakomybe už žalą, padarytą tretiesiems asmenims, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir šalių nustatytu laikotarpiu, kuris negali būti trumpesnis už Civilinio kodekso 6.698 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą garantinį terminą, dėl draudimo sutarties galiojimo metu atliktos netinkamos statinio (dalies) ekspertizės, kai draudimo sutartis sudaryta pagal atskirą statinio (dalies) ekspertizę, arba dėl netinkamai atliktų statinių (dalių) ekspertizių, kai ekspertizės rangovų darbai ar jų dalys buvo perduoti užsakovams draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu ir statinio (dalies) ekspertizės darbų rangos sutartys buvo pasirašytos po statinio (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties įsigaliojimo dienos, kai draudimo sutartis sudaryta atsižvelgus į statinio (dalies) ekspertizės rangovo atliktų darbų mastą per metus;

      - draudimo objektas nėra susijęs su draudėjo civiline atsakomybe už statinio (dalies) ekspertizės atlikimo metu padarytą žalą jo paties ar jo darbuotojų turtui ir (ar) sveikatai, gyvybei ir už žalą jo ar jo darbuotojų šeimos narių turtui. Draudimo objektas nėra susijęs su draudėjo civiline atsakomybe už bet kokią kitą jo veiklą, nesusijusią su statinio (dalies) ekspertizės ranga.

      Apibendrinant aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatas, teikiame nuomonę, kad statinio (dalies) ekspertizės atlikimas, deklaracijos apie statybos užbaigimą ir pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių tvirtinimas yra skirtingos statinio (dalies) ekspertizės rangovų veiklos sritys, iš kurių tik statinio (dalies) ekspertizės atlikimas turi būti privalomai draudžiamas statinio (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Manome, kad deklaracijų apie statybos užbaigimą ir pažymų apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių tvirtinimui, pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą, statinio (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas nereikalingas.

      Statybos įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už statinio ekspertizės akto, neatitinkančio teisės aktų nustatytų reikalavimų, pateikimą statinio ekspertizės užsakovui, deklaracijos apie statybos užbaigimą ar pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, neatitinkančių teisės aktų nustatytų reikalavimų, patvirtinimą skiriama bauda statinio ekspertizės rangovams nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki keturių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt keturių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių iki aštuonių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų.

      Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.