Kokie turėtų būti žingsniai dėl nebaigto rekonstruoti gyvenamojo namo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre ir kokius konkrečiai dokumentus reikia turėti (2022.02.22)

KLAUSIMAS

Norėjau Jūsų pasiteirauti dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos.

   1. Turiu statybos leidimą rekonstruoti savo įsigytą gyvenamąjį namą. Per 3 metus nuo statybos leidimo turiu įregistruoti namą Registrų centre (tam tikras jo baigtumas). Kokie turėtų būti žingsniai dėl įregistravimo ir kokius konkrečiai dokumentus reikia turėti? Statybos vykdomos ūkio būdu.

   2. Jeigu ateityje norėsiu turėti atvirą stoginę automobiliui, ar reikalavimai, keliami stoginei, keičiasi, jeigu: 1) stoginė yra kaip atskiras statinys (pvz., prie namo sienos atsiranda stoginės strypai) ir 2) jeigu stoginės stogas prasidėtų nuo namo sienos (t. y. būtų pritvirtinama stogo dalis prie namo sienos)? Kokie tokiu atveju turėtų būti išlaikomi atstumai iki gretimo sklypo?

   3. Pagal esamą projektą sunaikintas ūkinis pastatas (neišlaikomi atstumai iki kitų sklypų). Ar ateityje galima bus turėti kilnojamąjį sandėliuką (gavus sutikimą iš kaimynų)? Kiek suprantu, jeigu sandėliukas su pamatu - jam taikomas Statybos reglamentas, o kokia situacija būna, kai sandėliukai be pamato (jie turbūt laikomi kaip kilnojamasis statinys)? Kilnojamus statinius Registrų centre galima įregistruoti?

ATSAKYMAS (2022.02.22, Nr. 2D-3309)

   Atsakydami į Jūsų paklausimą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos  (toliau – Inspekcija) kompetenciją, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal paklausėjo pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys.

Taip pat informuojame, kad Inspekcija konsultacijas teikia vadovaudamasi Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1V-160, (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Pagal Konsultavimo taisyklių 4.1 punktą, konsultacija yra žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais. Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių situacijų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir išvadų teikimo, todėl pateikiame tik su paklausimo klausimais susijusį teisinį reguliavimą ir nuomonę dėl jo taikymo. Pažymėtina, kad paklausime nenurodyta, kokia statinio (gyvenamojo namo) kategorija, todėl konsultaciją teikiame, laikydami, kad tai yra neypatingasis statinys. Taip pat nenurodyti ir planuojamos statyti stoginės parametrai.

          „1. Turiu statybos leidimą rekonstruoti savo įsigytą gyvenamąjį namą (Žaliūkių g. 53A, Šiauliai). Per 3 metus nuo statybos leidimo turiu įregistruoti namą Registrų centre (tam tikras jo baigtumas). Kokie turėtų būti žingsniai dėl įregistravimo ir kokius konkrečiai dokumentus reikia turėti? Statybos vykdomos ūkio būdu.“

   Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Įstatymas) 39 straipsnio 1 dalies^[1] nuostatomis, nebaigtas rekonstruoti neypatingasis statinys ir daiktinės teisės į jį ne vėliau kaip per 3 metus nuo statybą leidžiančio dokumento (toliau – SLD) išdavimo pradžios turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR) Inspekcijos išduotos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių (toliau – pažyma) pagrindu.

   Pažymos išdavimo, klaidų joje taisymo ir panaikinimo tvarką nustato Pažymos apie statinio (-ų) statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių išdavimo tvarkos aprašas  (toliau – Aprašas). Su prašymu išduoti pažymą bendruoju atveju pateikiami dokumentai išvardyti Aprašo 4 punkte, paaiškinant, kokiu atveju konkretų dokumentą pateikti privaloma.

  Kaip nurodyta Aprašo 3 punkte, statytojas (-ai) ar jo įgaliotas asmuo, norėdamas gauti pažymą, pateikia prašymą, kurio rekvizitai pateikti Aprašo 1 priede, Inspekcijai nuotoliniu būdu, per IS „Infostatyba“ arba tiesiogiai, pridedant prašymą ir visus konkrečiu atveju privalomus pateikti dokumentus. Inspekcijos išduota pažyma (IS „Infostatyba“ būsena „galiojanti“) yra pagrindas įregistruoti statinį (-ius) NTR.

          „2. Jeigu ateityje norėsiu turėti atvirą stoginę automobiliui, ar reikalavimai, keliami stoginei, keičiasi, jeigu: 1) stoginė yra kaip atskiras statinys (pvz., prie namo sienos atsiranda stoginės strypai) ir 2) jeigu stoginės stogas prasidėtų nuo namo sienos (t. y. būtų pritvirtinama stogo dalis prie namo sienos)? Kokie tokiu atveju turėtų būti išlaikomi atstumai iki gretimo sklypo?“

    Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 4.6 papunktyje apibrėžta, kad stoginė – žmonėms ar daiktams pridengti nuo kritulių ir saulės skirtas inžinerinis statinys, kurį sudaro stogas ant stulpų (gali būti su galinėmis sienomis ar be jų). Stoginė gali būti atskiras statinys ar kito statinio priestatas.

    Pagal Įstatymo 2 straipsnio atitinkamai 26 ir 72 dalį: naujo statinio statyba – statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį; statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.).

   Įstatymo nuostatas detalizuojančio statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“^[2] 9 punkte nurodyta, kad laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos.

  Taigi, jeigu dėl stoginės (priestato) pristatymo būtų silpninamos ar kitaip perstatomos esamo pastato konstrukcijos, tokie statybos darbai būtų laikomi esamo pastato rekonstravimu. Stoginės statyba, kai jos konstrukcijos netvirtinamos prie esamo pastato ar tvirtinamos neperstatant esamo pastato laikančiųjų konstrukcijų pirmiau nurodytais būdais, stoginės statyba laikytina atitinkamai naujo statinio statyba ar esamo statinio paprastuoju remontu.

   Bendruoju atveju SLD privalomumas priklauso nuo statinio kategorijos, statybos rūšies, statinio paskirties ir teritorijos, kurioje vykdoma statyba, ir nustatomas atsižvelgiant į Įstatymo 1 dalyje ir statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“^[3] (toliau – STR 1.05.01:2017) 3 priede nurodytus atvejus.

  Bet kuriuo atveju būtina laikytis statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“^[4] 8 priedo 1 punkte reglamentuotų minimalių atstumų, užtikrinančių trečiųjų asmenų interesų apsaugą. Pagal šio priedo 1.1 papunktį reikalavimai statinių statybai iki 3 m atstumu nuo sklypo ribos nustatyti STR 1.05.01:2017. 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą, kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m. Šiame punkte nurodyti atstumai gali būti mažinami gavus besiribojančio žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinį sutikimą.

  Pažymėtina, jog STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 punkte^[5] numatyta galimybė be gretimo sklypo savininko rašytinio sutikimo 3 m atstumą sumažinti, laikantis nurodytos sąlygos: kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), mažesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos. Tačiau ir šiuo atveju statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos, būtinas gretimo sklypo savininko ar valdytojo rašytinis sutikimas.

 „3. Pagal esamą projektą sunaikintas ūkinis pastatas (neišlaikomi atstumai iki kitų sklypų). Ar ateityje galima bus turėti kilnojamąjį sandėliuką (gavus sutikimą iš kaimynų)? Kiek suprantu, jeigu sandėliukas su pamatu - jam taikomas Statybos reglamentas, o kokia situacija būna, kai sandėliukai be pamato (jie turbūt laikomi kaip kilnojamasis statinys)? Kilnojamus statinius Registrų centre galima įregistruoti?“

Įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje apibrėžta: statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.

    Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.98 straipsnio 2 dalį nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji). To paties straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad daiktai, kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, laikomi kilnojamaisiais, jeigu įstatymai nenustato ko kita.

Įstatyme įtvirtinta statinio apibrėžtis suponuoja, kad objektas laikytinas statiniu, jei jis atitinka visas šias sąlygas:

          1) yra nekilnojamasis daiktas (CK 1.98 str. 2 d.), kurio negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jo paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės;

          2) turi laikančiąsias konstrukcijas (Įstatymo 2 str. 23 d.), kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje;

          3) sukurtas atliekant statybos darbus (Įstatymo 2 str. 90 d.).

   Taigi, jeigu paklausime minimas sandėliukas neatitinka šių sąlygų, jis nelaikytinas statiniu ir jo padėjimui bei laikymui sklype netaikytinos Įstatymo ir kitų statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos. Kilnojamieji daiktai NTR neregistruojami.

   Atkreiptinas dėmesys į Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto reikalavimą, jog žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.