KLAUSIMAS

Norėtumėme Jūsų nuomonės/pozicijos dėl statybos užbaigimo procedūrų taikymo pagal statybos pradžioje galiojusias nuostatas, t. y. dėl statybos užbaigimo procedūros nuo 2022-05-01, kai statybą leidžiantis dokumentas statybos metu nebuvo privalomas.

Turime nemažai situacijų ir atvejų, kai registruoti pateikiami statiniai, kurie pradėti statyti  iki 2017 m., kai statybą leidžiantis dokumentas (SLD) nebuvo privalomas, o užbaigiama 2022 m., kai tokiam pastatui statyti statybos leidimas yra privalomas. (Pagal Statybos įstatymo ir jį lydinčio statybos techninio  reglamento nuostatas iki 2017 m. SLD nebuvo privalomas nesudėtingųjų  gyvenamųjų pastatų statybai kaime, vėliau teisinis reglamentavimas keitėsi ir šiuo metu (nuo 2017 m.) tokių statinių statybai SLD yra reikalingas.) Nuo 2022-05-01 statybos užbaigimas sietinas su SLD privalomumu.

Siekiant aiškios praktikos taikymo, mums svarbus ir reikalingas ir Jūsų paaiškinimas -  koks statybos užbaigimo dokumentas būtų tinkamas tais atvejais, kai statybos pradžios metu  SLD nebuvo privalomas, o statybos pabaigos deklaravimo metu yra privalomas, t. y. ar šiais atvejais taikomas Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 2 punktas, ir statyba turėtų būti užbaigiama ekspertizės rangovo patvirtinta deklaracija apie statybos užbaigimą ar visgi gali būti užbaigiama tik registruota deklaracija apie statybos užbaigimą ?

ATSAKYMAS (2022-06-22, (9.12)2D-11529)

Atsakydami į paklausimą, teiktą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) ir į tą patį paklausimą, persiųstą iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos bei Aplinkos ministerijos informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys.

Informuojame, kad Inspekcija konsultacijas teikia vadovaudamasi Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėse (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių situacijų nagrinėjimo ir išvadų teikimo, todėl teikiame konsultaciją tik dėl galiojančio teisinio reguliavimo, susijusio su paklausime keliamais klausimais.

Paklausime Inspekcijos prašoma suteikti konsultaciją, kokios rūšies deklaracija apie statybos užbaigimą (ekspertizės rangovo tvirtinama ar registruojama) turi būti pildoma nesudėtingiems pastatams kaime (pradėtiems statyti iki 2017 m.), kuriems pagal statybos pradžios metu galiojusį reguliavimą nebuvo privalomas statybą leidžiantis dokumentas.

Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (suvestinė redakcija 2016-06-17 - 2016-12-31; toliau – STR 1.07.01:2010) 6 priedo 2 punkte buvo nustatyta, kad rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui privalomas:

2.1. statant I grupės nesudėtingą statinį – kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, Kuršių nerijoje;

2.2. statant II grupės nesudėtingą statinį – mieste*, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje.

Vadovaujantis Statybos įstatymo redakcijos, galiojusios 2016-04-01 - 2016-12-31, 23 straipsnio 1 dalies 4 punktu,  rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas statinio projektui buvo laikomas statybą leidžiančiu dokumentu.

Galiojančios Statybos įstatymo redakcijos 2 straipsnyje pateikiamos tokios sąvokų apibrėžtys:

- 87. Statybą leidžiantis dokumentas – dokumentas, kuriuo kompetentinga institucija suteikia statytojui (užsakovui) teisę įgyvendinti statinio projektą.

- 93. Statybos pradžia – diena, kai rangovas po statybvietės priėmimo iš statytojo (užsakovo) pradėjo vykdyti statybos darbus (vykdant darbus rangos būdu) arba kai statytojas (užsakovas) pradėjo vykdyti statybos darbus ūkio būdu.

Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 11 punkte detalizuota, kad statybos darbų pradžia laikoma diena (įrašyta į Statybos darbų žurnalą / Dujotiekio statybos techninį pasą) (žr. Reglamento 5 punktą):

11.1. vykdant darbus rangos būdu – kai rangovas po statybvietės priėmimo iš statytojo (užsakovo) pradėjo vykdyti bet kuriuos statybos darbus;

11.2. vykdant darbus ūkio būdu – kai statytojas (užsakovas) pradėjo vykdyti bet kuriuos statybos darbus.

Statybos įstatymo 28 straipsnyje Statybos užbaigimas nustatyta

1. Statyba laikoma užbaigta šiais atvejais:

1) <...>;

2) atlikus visus statybos darbus, aplinkos ministro nustatyta tvarka surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą (kai ji privaloma), statinio (dalies) ekspertizės rangovui patvirtinus deklaraciją apie statybos užbaigimą ir ją įregistravus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Deklaracija apie statybos užbaigimą patvirtinama tik tuo atveju, kai statytojas pateikia Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo po išankstinės patikros suderintą statinio kadastro duomenų bylą;

3) atlikus visus statybos darbus, statytojo (užsakovo) ar jo teises ir pareigas perėmusio asmens pageidavimu aplinkos ministro nustatyta tvarka surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą (kai deklaracija ir statybos užbaigimo aktas neprivalomi) ir ją įregistravus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“;

4) atlikus visus statybos darbus, kai statytojas (užsakovas) ar jo teises ir pareigas perėmęs asmuo nepageidauja surašyti deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai deklaracija ir statybos užbaigimo aktas neprivalomi).

2. Statybos užbaigimo aktas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka surašomas šiais atvejais:

<...>.

3. Deklaracija apie statybos užbaigimą surašoma, statinio (dalies) ekspertizės rangovas tvirtina deklaraciją apie statybos užbaigimą ir ši deklaracija Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ registruojama šiais atvejais:

1) užbaigus ypatingųjų statinių pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą, kurių statybai buvo išduoti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai, statybą;

2) keičiant statinių ar jų dalies paskirtį, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai iš viso neatliekami, ar užbaigus kitus, negu nurodyti šio straipsnio 2 dalyje ir 3 dalies 1 punkte, statybos darbus, kuriems buvo išduoti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai.

4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais deklaracija apie statybos užbaigimą surašoma ir registruojama Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ tik statytojo (užsakovo) ar jo teises ir pareigas perėmusio asmens pageidavimu.

<...>.

Statybos įstatymo 28 straipsnio nuostata: ,,kuriems buvo išduoti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai“, manytina, aiškintina taip, jog turi būti vertinama, ar statiniams yra išduoti statybą leidžiantys dokumentai, kai jie pagal statinių statybos pradžios metu galiojusį teisinį reglamentavimą buvo privalomi.

Jeigu statinys, kurio statybai pagal jo statybos pradžios metu galiojusį teisinį reguliavimą nebuvo privalomas statybą leidžiantis dokumentas, manytina, kad nėra pagrindo minėtą nuostatą aiškinti kaip reikalaujančią statinio statybos užbaigimo procedūrų atlikimo metu gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Civilinio kodekso 1.7 straipsnio Civilinių įstatymų galiojimas 2 dalyje nustatyta, kad civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka.

Informuojame, kad Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad su konstituciniu teisinės valstybės principu susijęs principas lex retro non agit, pagal kurį teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent būtų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit). Nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius. Toks reguliavimas, kuris galėtų pakeisti teisės normas, kai reguliuojami santykiai jau yra užbaigti, sudarytų prielaidas paneigti asmenų teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, konstitucinį teisingumo principą.

Apibendrindami aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatas, teikiame nuomonę, kad:

- iki 2017-01-01 privalomumas gauti statybą leidžiantį dokumentą (rašytinį pritarimą supaprastintam statybos projektui) buvo nustatytas STR 1.07.01:2010 6 priedo 2 punkte ir, jeigu kaime statomi nesudėtingieji statiniai nepateko į nė į vieną šiame punkte nurodytą teritoriją, tai statybą leidžiančio dokumento nereikėjo;

- po statybos darbų pradžios dienos pasikeitęs teisinis reglamentavimas dėl privalomumo gauti statybą leidžiantį dokumentą nenustato statytojui prievolės gauti statybą leidžiantį dokumentą;

- kai statybos darbų pradžios dieną pagal galiojusį teisinį reguliavimą statybą leidžiantis dokumentas statinio statybai buvo neprivalomas, tai statybos užbaigimo procedūros turėtų būti atliekamos pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje nustatytą tvarką – deklaracija apie statybos užbaigimą surašoma ir registruojama Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

Atnaujinimo data: 2023-09-23