Pagalbinio ūkio paskirties pastatų energinis naudingumas (2018-04-23)

KLAUSIMAS

1. Pastatų energinis naudingumas projektuojamas vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-754. Šiame reglamente nėra išskiriami pagalbinio ūkio paskirties pastatams keliami projektavimo reikalavimai.

Pavyzdžiui: remontuojama pagalbinio ūkio paskirties pastato dalis turi atitikti C klasės energinio naudingumo reikalavimus (statinio kategorija - neypatingasis statinys). Prie kokios grupės pastatų jis priskiriamas, skaičiuojant energinį naudingumą (pagal STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ VIII skyriaus 2 ir 3 lenteles)?

2.Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m spalio 12 d. nutarimu Nr. 1178, nustato gyvenamosios paskirties pastato ar jo patalpų ir negyvenamosios paskirties pastato ar jo patalpų naudojimo ne pagal paskirtį reikalavimus. Šiame apraše nėra išskiriami pagalbinio ūkio paskirties pastato ar jo patalpų naudojimo ne pagal paskirtį reikalavimai – kokios galimos veiklos rūšys?

3. Ar privalomas statybą leidžiantis dokumentas, atliekant neypatingojo pagalbinio ūkio paskirties pastato kapitalinį remontą mieste, kompleksinėje saugomoje teritorijoje?

ATSAKYMAS (2018-04-23, Nr. (9.12)-2D-5428)

Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

1. Statybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „minimalūs pastatų energinio naudingumo reikalavimai privalomi: 1) naujiems statomiems pastatams (jų dalims); 2) rekonstruojamiems, atnaujinamiems (modernizuojamiems) ar remontuojamiems pastatams (jų dalims), kai jų rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar remonto, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip 25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės. Šio punkto reikalavimai taikomi tiek, kiek tai techniškai, funkciniu požiūriu ir ekonomiškai įmanoma. Šio straipsnio 2 dalyje išvardyti pastatai, kuriems minimalūs privalomi pastatų energinio naudingumo reikalavimai nenustatomi.

Remiantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 7.17 punktu, pagalbinio ūkio paskirties pastatai – sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kietojo kuro sandėliai (malkinės) ir panašiai, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui.

Statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ (toliau – Reglamentas) 23 punkte nurodyta, kad „kitais negu 22 punkte išvardintais atvejais, atliekant pastato remontą, kuriuo atliekamas pastatų atitvarų ar jų dalių apšiltinimas, fasado elementų (langų, durų) pakeitimas, keičiamų pastato atitvarų (jų dalių) šiluminės savybės turi atitikti reikalavimus, keliamus C energinio naudingumo klasės pastatų atitvaroms (jų dalims), pateiktus 3 lentelėje.“ Šioje lentelėje atitvarų šilumos perdavimo koeficientų vertės nustatytos tik gyvenamiesiems, viešosios paskirties  ir pramonės pastatams.

Atsižvelgdami į šias teisės aktų nuostatas, manome, kad, jeigu pagalbinio ūkio paskirties pastatas nepatenka į Statybos įstatymo 51 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, kai minimalūs privalomi energinio naudingumo reikalavimai nenustatomi, nesant Reglamente tokių pastatų energinio naudingumo projektavimo reikalavimų, pagalbinio ūkio paskirties pastato projekto sprendiniai dėl energinio naudingumo klasės gali būti pateikiami statytojo pageidavimu.

2. Kaip jau minėta, pagalbinio ūkio paskirties pastatai – sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kietojo kuro sandėliai (malkinės) ir panašiai, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui.

Inspekcijos nuomone, norint pagalbinio ūkio pastate vykdyti veiklą ne pagal šios paskirties pastatų apibūdinimą, reikėtų pakeisti pastato paskirtį.

3. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą – ypatingo ir neypatingo daugiabučio namo, viešojo pastato kapitaliniam remontui, atliekamam mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, aplinkos ministro nustatytais atvejais – kitoje teritorijoje, kai keičiama pastato išvaizda, taip pat kai atliekant šių pastatų kapitalinį remontą įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti; kultūros paveldo statinio kapitaliniam remontui; statinio kapitaliniam remontui, kai keičiama statinio ar patalpų paskirtis; ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato, nesudėtingojo statinio kapitaliniam remontui kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais.

Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 3 punkte nurodyta, kad be Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų atvejų, leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą privalomas atliekant ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato, nesudėtingojo pastato kapitalinį remontą kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje, – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti.

Atsižvelgdami į šias teisės aktų nuostatas, manome, kad, atliekant neypatingojo pagalbinio ūkio paskirties pastato kapitalinį remontą mieste ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, SLD neprivalomas.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.