Koks garantinis terminas taikomas liftų įrengimui (2019-04-19)?

KLAUSIMAS

Administratorius teikia namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas veikdamas sutarties pagrindu.

Administratoriui vykdant pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, iškilo neaiškumų dėl Pastato bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos, t.y. lifto, taikomų garantinių terminų bei atsakomybės, todėl kreipiamės į Jus ir prašome pateikti informaciją:

1. Koks garantinis terminas yra taikomas liftų įrengimų/remontui, t.y. ar taikomas gamintojo nustatytas 2 metų garantinis terminas, ar 5 metų garantinis terminas įtvirtintas LR Statybos įstatyme?
2. Jei į pirmą klausimą bus atsakyta, kad taikomas 5 metų terminas, prašome nurodyti kas laikomas atsakingu už lifto sugriuvimą ar defektus praėjus lifto gamintojo nustatytam 2 metų garantiniam terminui, tačiau nepraėjus 5 metų garantiniam terminui , įtvirtintam LR Statybos įstatyme?
3. Ar lifto įrengimo darbai gali būti priskiriami prie paslėptų darbų, kuriems remiantis LR CK 6.698 str. 1 d. 2 p. yra taikomas dešimties metų garantinis terminas?

ATSAKYMAS (2019-04-19, Nr. (9.12)- 2D-5365)

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Vadovaujantis Statybos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis už Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.698 straipsnyje nustatytą terminą. Statinio projektavimo, rangos ir statinio statybos techninės priežiūros sutartyse statinio garantinis terminas gali būti nustatomas ilgesnis už CK 6.698 straipsnyje nurodytą terminą. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad statinio projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas, rangovas ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas CK nustatyta tvarka ir sąlygomis atsako už statinio sugriuvimą ar atlygina žalą dėl nustatytų defektų per garantinį terminą.

Pagal CK 6.698 straipsnio nuostatas, rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per: 1) penkerius metus; 2) dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.); 3) dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo darbų rezultato atidavimo naudoti dienos.

CK 6.697 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Pagal šio straipsnio 3 dalį, rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų.

Remiantis CK 6.686 straipsnio nuostatomis, statybą aprūpinti medžiagomis, įrengimais, detalėmis ir kitokiomis konstrukcijomis privalo rangovas, jeigu statybos rangos sutartis nenustato, kad tą daryti yra užsakovo pareiga. Šalis, kuri privalo aprūpinti statybą medžiagomis ir įrengimais, atsako už jų defektus, dėl kurių tų medžiagų ar įrengimų negalima naudoti nepabloginant statybos darbų kokybės, jeigu neįrodo, kad tų medžiagų ar įrengimų negalima panaudoti dėl aplinkybių, už kurias atsako kita šalis.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 52 dalyje pateikta sąvoka: statinio inžinerinės sistemos – statinio naudojimo ir priežiūros tikslams, statinyje gyvenančių, dirbančių ar jį kitaip naudojančių žmonių poreikiams tenkinti skirtos sistemos: vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, dujų, elektros, elektroninių ryšių, gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį ir gesinimo, šiukšlių šalinimo, signalizacijos, liftų ir kitos sistemos kartu su jų reguliavimo, valdymo ir automatizavimo įranga.

Atsižvelgdami į šias įstatymų nuostatas, teikiame Inspekcijos specialistų nuomonę dėl Jūsų klausimų.

1. Kadangi įstatymai numato statybos dalyvių atsakomybę už statinio defektus per garantinį terminą, o statinio inžinerinės sistemos (tarp jų – ir liftų) kartu su jų reguliavimo, valdymo ir automatizavimo įranga laikytinos statinio dalimis, manytina, kad liftui taikytinas CK 6.698 straipsnyje nurodytas garantinis terminas – penkeri metai.

2. Kaip pažymėta CK 6.697 straipsnyje, rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Tai reiškia, kad rangovas atsako už statinyje įrengtų įrenginių (šiuo atveju – lifto) defektus per garantinį terminą, jeigu jis statybą aprūpino statybos produktais, įrenginiais (tarp jų – liftu) ir jeigu neįrodo, kad jų defektai atsirado dėl normalaus susidėvėjimo, netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų.

3. Reikėtų vadovautis Statybos įstatymo 2 str. 35 d. pateikta sąvoka: paslėpti statybos darbai – vėliau atliktais darbais (tarp jų – statybos darbais, kuriais sumontuotos (įrengtos) paslėptos statinio konstrukcijos) paslėptas statybos darbų rezultatas.

Inspekcijos specialistų nuomone, lifto įrengimo darbai nepriskirtini paslėptiems statybos darbams ir šiems darbams netaikytinas dešimties metų garantinis terminas.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.