Statinio statybos techninės priežiūros vadovo atsakomybė už statinio garantiniu laikotarpiu išaiškėjusius statybos defektus (2020-07-23)

KLAUSIMAS

   Kreipiamės dėl statybos techninės priežiūros vykdymo pagal statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 97 punktą „Statinio statybos techninio prižiūrėtojo veikla vykdoma pagal jo ir statytojo (užsakovo) sutartį. Statinio statybos techninio prižiūrėtojo veikla prasideda sudarius techninės priežiūros sutartį (arba paskyrus statinio statybos techninį prižiūrėtoją įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu, nustatytu įmonės įstatuose) Reglamento VII skyriaus 4 skirsnio nustatyta tvarka ir tęsiasi iki statinio statybos užbaigimo akto ar deklaracijos surašymo. Techninės priežiūros sutartyje, be kitų reikalavimų, turi būti nustatytas terminas, per kurį techninis prižiūrėtojas turi pateikti statytojui (užsakovui) civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties kopiją, jos įsigaliojimo įrodymus, nurodyti draudimo įmonę, draudimo sumą ir pagrindines draudimo sąlygas.“.

   Esame administratorius, organizuojantis daugiabučių namų modernizavimo procesus ir susiduriame su statybos proceso dalyvių nekompetencija ir atsakomybės vengimu.

   Gavus statybos užbaigimo aktą garantiniu laikotarpiu, neretai atsiranda statybos darbų defektų. Sutartis tarp užsakovo ir statinio statybos techninio priežiūros vadovo ar įmonės jau būna nebegaliojanti.

Klausimai:

    Ar įmonė (asmuo) atlikę pastato statybos darbų techninę priežiūrą yra atsakingi už garantiniu laikotarpiu atsiradusius statybos defektus, jų nustatymą, įvertinimą ir defektų šalinimo organizavimą? Ar yra atsakomybės skirtumas, jei po garantiniu laikotarpiu atsiradę defektai yra dėl statybos rangovo nekokybiškai ar ne pagal projektą atliktų statybos darbų ir techninio prižiūrėtojo priimti.

   Ar pastato administratorius pats turi kreiptis į darbus atlikusią statybos bendrovę, ar tai turėtų atlikti statybos techninę priežiūrą atlikusi įmonė ar fizinis asmuo, kaip kad darbus atlikusi įmonė neretai kaltę suverčia namo gyventojams ar bet kam, kad tik netvarkyti ir nešalinti atsiradusių trūkumų?

   Jei sutartyje nebuvo įtraukta, ar statinio statybos techninis prižiūrėtojas turėtų konsultuoti statinio garantiniu laikotarpiu (po statybos užbaigimo), nustatant defektus, parengiant defektinius aktus, organizuoti statinio apžiūrą iki pasibaigiant 5 metų garantiniam terminui?

   Jei statinio statybos techninę priežiūrą atlikusi įmonė ar fizinis asmuo nėra atsakingi už garantiniu laikotarpiu atsiradusių trūkumų šalinimą, kokia tada statinio statybos techninę priežiūrą atlikusios įmonės ar fizinio asmens teisinė atsakomybė už garantiniu laikotarpiu atsiradusius defektus ir priimtus statybos darbus, kurie buvo atlikti nekokybiškai ir/ar ne pagal projektą?

ATSAKYMAS (2020-07-23, reg. Nr. 2D-9938)

          Atsakydami į Jūsų paklausimą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) kompetenciją, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal paklausėjo pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys.  

         Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis už Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.698 straipsnyje nustatytą terminą. Statinio projektavimo, rangos ir statinio statybos techninės priežiūros sutartyse statinio garantinis terminas gali būti nustatomas ilgesnis už CK 6.698 straipsnyje nurodytą terminą. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog statinio projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas, rangovas ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas CK nustatyta tvarka ir sąlygomis atsako už statinio sugriuvimą ar atlygina žalą dėl nustatytų defektų per garantinį terminą.

          CK 6.697 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Pagal šio straipsnio 5 dalį, užsakovas, per garantinį laiką nustatęs objekto defektus, privalo per protingą terminą nuo jų nustatymo pareikšti pretenziją rangovui.

          Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 106 punkte nustatyta:

          „106.  Statinio garantiniu laiku išryškėję statybos defektai šalinami vadovaujantis Civilinio kodekso [8.1] šeštosios knygos XXIII skyriaus, Statybos įstatymo [8.3] 41 straipsnio ir šiomis nuostatomis:

          106.1.  statytojas, per garantinį laiką nustatęs statinio statybos defektų, pakviečia rangovo įgaliotą atstovą ir surašo dvišalį aktą, kuriame nurodo išryškėjusius statybos defektus ir su rangovu suderina jų padarinių pašalinimo terminą; jei rangovo įgaliotas atstovas neatvyksta arba atsisako pasirašyti dvišalį aktą, galioja statytojo surašytas vienašalis aktas;

          106.2.  jei rangovas nepašalina statybos defektų akte nurodytu terminu, statytojas apie tai raštu informuoja Inspekciją ir kreipiasi į teismą dėl rangovo įpareigojimo pašalinti statybos defektus arba dėl statybos defektų šalinimo išlaidų išieškojimo iš rangovo, jei statytojas juos pašalino savo lėšomis;

          106.3.  Inspekcija, gavusi statytojo informaciją apie rangovo vengimą šalinti statinio garantiniu laiku nustatytus statybos defektus, teikia VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras medžiagą ir pasiūlymus dėl rangovo veiklos įvertinimo ir (ar) dokumento, suteikiančio rangovui teisę vykdyti atitinkamus statybos darbus, panaikinimo“.

          Statinio statybos techninio prižiūrėtojo pareigos ir teisės išvardytos Statybos įstatymo 19 straipsnyje. Tvarka, kuria vadovaudamasis statinio statybos techninis prižiūrėtojas (bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas) vykdo statinio statybos techninę priežiūrą, detalizuota statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 108 punkte. Remiantis šio reglamento 97 p. nuostatomis, statinio statybos techninio prižiūrėtojo veikla vykdoma pagal jo ir statytojo (užsakovo) sutartį. Statinio statybos techninio prižiūrėtojo veikla prasideda sudarius statinio statybos techninės priežiūros sutartį ir tęsiasi iki statinio statybos užbaigimo akto ar deklaracijos surašymo.

          Kaip nurodyta statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 8 punkte, užbaigus statinio statybą prasideda statinio naudojimas ir priežiūra, kuri tęsiasi iki statinio naudojimo pabaigos (statinio išregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos) arba iki statinio griovimo darbų pradžios. Vadovaujantis šio reglamento 84 punktu, daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja  namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (toliau – valdytojas), paskirdamas statinio techninį prižiūrėtoją. Kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, jis turi paskirti už namo techninę priežiūrą atsakingą asmenį.

          Atsižvelgdami į minėtas teisės aktų nuostatas ir į paklausimo informaciją, teikiame nuomonę dėl Jūsų klausimų.

          Rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Užsakovas, per garantinį laiką nustatęs objekto defektų, pretenziją turi pareikšti rangovui. Jei rangovas nepašalina statybos defektų akte nurodytu terminu, statytojas apie tai raštu informuoja Inspekciją ir kreipiasi į teismą dėl rangovo įpareigojimo pašalinti statybos defektus arba dėl statybos defektų šalinimo išlaidų išieškojimo iš rangovo, jei statytojas juos pašalino savo lėšomis. Manome, kad, jei rangovas kreiptųsi į teismą su atitinkamu ieškiniu dėl kitų statybos dalyvių kaltės įrodymo, jų atsakomybės dalis nustatytų teismas.

          Statinio statybos techninio prižiūrėtojo veikla, kaip ją apibrėžia minėti teisės aktai, baigiasi atlikus statinio statybos užbaigimo procedūras (surašius statinio statybos užbaigimo aktą ar deklaraciją apie statybos užbaigimą). Teisės aktai nenumato statybos techninio prižiūrėtojo privalomo dalyvavimo nustatant, vertinant ir šalinant defektus statinio garantiniu laikotarpiu – tai priklauso nuo jo ir statytojo (užsakovo) sudarytos sutarties sąlygų.  Pažymėtina, kad užbaigus statinio statybą ir prasidėjus statinio naudojimui ir priežiūrai, namo bendrojo naudojimo objektų administratorius privalo paskirti statinio techninį prižiūrėtoją, kuris atliktų statinio techninės priežiūros srityje teisės aktais jam nustatytas funkcijas.

          Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.