Savavališkai pastatytos terasos (stoginės) įteisinimas (2022-02-09)

KLAUSIMAS

   Savavališkos statybos faktas buvo fiksuotas dėl nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype įrengtos lauko terasos arčiau kaip 1 metras iki sklypo ribos. Yra parengtas statinio projektas savavališkos statybos įteisinimui.

   Prašome Inspekcijos išaiškinimų žemiau pateikiamais klausimais:

- įvertinant tai, kad terasa yra įrengta žemės sklype Palangoje, kuris patenka į Kultūros vertybių registre registruotą teritoriją Palangos miesto istorinės dalies teritoriją, vertybės kodas Nr. 12613, ar tokiam projektui (projektiniams pasiūlymams) nėra reikalingas Kultūros vertybių apsaugos departamento pritarimas (suderinimai), ar toks projektas turi būti ruošiamas pagal minėtos institucijos išduotus privalomuosius reikalavimus?

- ar tokios terasos įrengimas nepažeidžia 2016 m. balandžio 11 d. Nr. ĮV-309 Kultūros ministro įsakymu „Dėl Palangos miesto istorinės miesto dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtinto Palangos miesto istorinės dalies (unikalus kodas12613, buvęs kodas U2) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano?

- įvertinant projekto sprendinius (yra stogas virš terasos su nuolydžiu į greta esantį žemės sklypą), ar tokiais sprendiniais nėra projektuojama ne tik terasa, bet ir stoginė, bei ar tokiais sprendiniais nėra didinamas sklypo užstatymo tankis/intensyvumas?

- ar apskritai yra galimas statinio (terasos) įrengimas neišlaikant ne tik teisės aktuose nustatyto 3 metrų norminio atstumo, bet ir 1 metro atstumo iki gretimo sklypo ribos, ar tokio statinio statyba gali būti įteisinta?

ATSAKYMAS (2022-02-09, Nr. 2D-2485)

   Atsakydami į Jūsų paklausimą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) kompetenciją, informuojame, kad pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal paklausėjo pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys.

   Taip pat informuojame, kad Inspekcija konsultacijas teikia vadovaudamasi Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1V-160, (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Pagal Konsultavimo taisyklių 4.1 punktą, konsultacija yra žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais. Pažymėdami, jog Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių situacijų (įskaitant projektinius sprendinius, jų atitikties teritorijų planavimo dokumentams ir pan.) nagrinėjimo, vertinamojo pobūdžio išvadų dėl jų teikimo, pateikiame tik su paklausimu susijusias teisės aktų nuostatas ir nuomonę dėl jų taikymo pagal Inspekcijos kompetenciją.

   Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Įstatymas) 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais (atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, sprendimu dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių (kai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros); poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentais (jeigu atliekamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros); teritorijų planavimo dokumentais, žemėtvarkos planavimo dokumentais, nuosavybės teisę ar kitokias teises į žemę (statybos sklypą) patvirtinančiais dokumentais; technine užduotimi; žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrimų (jeigu juos atlikti privaloma arba jie atlikti) dokumentais; kultūros paveldo tyrimų medžiaga (jeigu juos atlikti privaloma); projektiniais pasiūlymais (kai juos rengti privaloma aplinkos ministro nustatytais atvejais) (esminiai statinio projekto sprendiniai turi atitikti projektinius pasiūlymus); specialiaisiais reikalavimais (jeigu jie gauti), prisijungimo sąlygomis); galiojančiais teisės aktais.

   Įstatymo 2 straipsnio 47 dalyje pateikta tokia specialiųjų reikalavimų sąvokos apibrėžtis: specialieji reikalavimai – neprivalomas, statytojo (užsakovo) pageidavimu statiniui nustatytų specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų rinkinys, kurį išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.

   Statinių projektus tikrinančių subjektų kompetencija nustatyta Įstatymo 27¹ straipsnyje. Kaip kultūros paveldo statinių, taip pat statinių, suprojektuotų kultūros paveldo objektų teritorijose, kultūros paveldo vietovėse arba jų apsaugos zonose, projektai, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 20 punkte nurodytus atvejus, atitinka nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; kaip statinių projektais išsaugomas nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų aplinkos autentiškumas, šių vertybių vertingosios savybės; kaip statinių projektai, parengti kultūros paveldo objektų ar kultūros paveldo vietovių teritorijose arba jų apsaugos zonose, atitinka Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnyje nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas – tikrina Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (Įstatymo 27¹ straipsnio 3 dalis). Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, savivaldybių administracijos, be kita ko, tikrina: ar statinio projektui pritarė visi aplinkos ministro nustatytais atvejais iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrų pradžios privalėję jį patikrinti subjektai, kurie nedalyvauja statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrose; ar statinio projekto sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams; ar statinio projektas atitinka nustatytus specialiuosius architektūros reikalavimus (jeigu jie išduoti), ar esminiai statinio projekto sprendiniai atitinka projektinių pasiūlymų sprendinius; ar statinio projekto sprendiniai, susiję su teisės aktuose nustatytais norminiais atstumais tarp statinių, tarp statinių ir sklypų (teritorijų) ribų, atitinka teisės aktų reikalavimus.

   Privalomi rašytiniai pritarimai statinio projektui iki prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikimo nurodyti statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – Reglamentas) 6 priede. Jei statinio projekte suprojektuoti statiniai patenka į kitų statinių apsaugos zonas arba numatomi statyti mažesniais nei nurodyti norminiai atstumai iki kitų statinių privalomas tų statinių savininkų, o, esant atitinkamam savininko įgaliojimui, – tų statinių valdytojų ar naudotojų rašytiniai pritarimai (Reglamento 6 priedo 1 punktas).

   Besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai nustatyti Reglamento 7 priede, tarp kurių:

„3. Statant stogo neturinčius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas, išskyrus nurodytus šio priedo 1 punkte, arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos.

4. Statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos“.

   Terasos apibrėžimas pateiktas statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.34 papunktyje: terasa – atvira (kartais dengta) paaukštinta aikštelė, įrengta prie pastato arba ant pastato plokščiojo stogo. O statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 4.6 papunktyje apibrėžta, kad stoginė – žmonėms ar daiktams pridengti nuo kritulių ir saulės skirtas inžinerinis statinys, kurį sudaro stogas ant stulpų (gali būti su galinėmis sienomis ar be jų). Stoginė gali būti atskiras statinys ar kito statinio priestatas.

   Remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 2 straipsnio atitinkamai 39 ir 40 dalyse pateiktomis sąvokomis: užstatymo intensyvumas – visų pastatų antžeminės dalies patalpų, įskaitant cokolinių aukštų ir naudojamų pastogių patalpas, bendrojo ploto sumos santykis su žemės sklypo plotu; užstatymo tankis – pastatų ir turinčių stogą inžinerinių statinių antžemine dalimi užstatomo ploto, nustatomo pagal išorinių sienų ar kitų atitvarų projekciją į žemės paviršių, santykis su žemės sklypo plotu.

   Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, teikiame nuomonę dėl Jūsų klausimų jų pateikimo paklausime eilės tvarka.

   Specialieji reikalavimai, įskaitant specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, yra neprivalomas, statytojo (užsakovo) pageidavimu savivaldybės administracijos išduodamas reikalavimų rinkinys. Projekto sprendinių atitiktį nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams (įskaitant Palangos miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialaus plano reikalavimus) patikrins Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinis padalinys, kai savivaldybės administracija, su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą gavusi statinio projektą, jam išsiųs pranešimą apie prievolę patikrinti statinio projektą.

   Kaip ir minėta, Konsultavimo taisyklės nenumato projektinių sprendinių nagrinėjimo ir išvadų dėl jų teikimo. Ar konkretus statinys laikytinas terasa, ar stogine, turi nustatyti projektuotojas, rengdamas šio statinio projektą, nes projektinius sprendinius privalo parinkti kompetentingas projektuotojas, prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projektas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas (tokia prievolė jam nustatyta Įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje). Nustatant sklypo užstatymo tankį, turinčių stogą inžinerinių statinių (tiek dengtos terasos, tiek ir stoginės)  antžemine dalimi užstatomas plotas vertinamas kaip stogo projekcijos į žemės paviršių plotas. Statinio, kuriame nėra patalpų, plotas neturi įtakos nustatant sklypo užstatymo intensyvumą.

   Bendruoju atveju tiek stogo neturinčius, tiek ir stogą turinčius inžinerinius statinius, o taip pat pastatus, galima statyti (įteisinti jau pastatytus) ir arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, gavus besiribojančio sklypo (teritorijos) savininko ar valdytojo rašytinį sutikimą. Ši galimybė gali būti apribota tik teritorijų planavimo dokumentuose esant nustatytai statybos zonai (TPĮ 2 straipsnio 19 dalis: statybos zona – planuojamos teritorijos dalis, kurioje yra arba numatomos pastatų ir (ar) turinčių stogą inžinerinių statinių antžeminės dalys).

   Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.