Neeksploatuojamų inžinerinių tinklų išardymas (2022-07-08)
KLAUSIMAS
Dėl nenaudojamų inžinerinių tinklų sklype.
Fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yr neeksploatuojami juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantys ar kitais pagrindais valdomi inžineriniai tinklai.
Ar gali sklypo savininkas ir kokiu pagrindu reikalauti juos išardyti?
Kokias teises ir pareigas turi inžinerinių tinklų savininkas ar valdytojas?
ATSAKYMAS (2022-07-08, (9.12)2D-12451)
Atsakydami į paklausimą („Dėl nenaudojamų inžinerinių tinklų sklype“), informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.
Taip pat informuojame, kad Inspekcija statybos valstybinę priežiūrą vykdo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu (toliau – Priežiūros įstatymas), konsultacijas teikia Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėse, patvirtintose Inspekcijos viršininko 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1V-160, (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Pagal šių taisyklių 4.1 punktą konsultacija – tai žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais. Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių situacijų nagrinėjimo, išvadų dėl jų teikimo ir sprendimų priėmimo.
Paklausime keliami klausimai dėl fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančių juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar kitais pagrindais valdomų nenaudojamų inžinerinių tinklų pašalinimo: ar gali sklypo savininkas ir kokiu pagrindu juos išardyti; kokias teises ir pareigas turi inžinerinių tinklų savininkas ar valdytojas? Tačiau nenurodoma, ar inžineriniai tinklai nutiesti privačiam asmeniui priklausančiame sklype nustatytame ir įregistruotame atitinkamo turinio servitute, ar minimų inžinerinių tinklų statyba nustatyta tvarka užbaigta ir jie bei daiktinės teisės į juos įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, todėl konsultaciją teikiame, laikydami, kad šie veiksmai atlikti.
Pateikiame su paklausimu susijusias statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir nuomonę dėl jų taikymo.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 straipsnio 51 dalyje apibrėžta, kad statinio griovimas – statybos rūšis, kurios tikslas – suardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas (išskyrus statinio rekonstravimui ar kapitaliniam remontui priskirtinus statybos darbus).
Privalomi reikalavimai statytojo teisei įgyvendinti įtvirtinti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, nurodant, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai:
1) statytojas žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas aplinkos ministro nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.);
2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas);
3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais.
Šio straipsnio 5 dalyje imperatyviai nustatyta, kad jeigu statytojas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama.
Atvejai, kada pastatytas statinys nugriaunamas, nurodyti Statybos įstatymo 40 straipsnyje[1].
Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatytos statinių naudotojų pareigos, tarp kurių ir statinių naudotojų pareiga suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (4 p.).
Atsižvelgdami į pateiktas įstatymo nuostatas, manome, kad bendruoju atveju statiniai (pvz., inžineriniai tinklai) nugriaunami (išardomi) Statybos įstatymo 40 straipsnyje nurodytais atvejais (pvz., statinio savininko ar statytojo (užsakovo) noru). Žemės sklypo savininkas negali pašalinti kitų asmenų valdomų inžinerinių tinklų be šių asmenų sutikimo (neatitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyto reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti). Tačiau įstatymai nedraudžia asmeniui reikalauti kitų asmenų pašalinti jo nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto naudojimą ribojančias ar kitaip, jo manymu, jo interesus pažeidžiančias priežastis. Taip pat žemės sklypo savininkas dėl jo teisėtų interesų pažeidimo gali kreiptis į teismą.
Jeigu inžinerinių tinklų savininkas ar valdytojas turi servituto teisę, jis ją gali įgyvendinti pagal servituto turinį. Inžinerinių tinklų savininkas ar valdytojas privalo suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti inžinerinius tinklus, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba nugriauti kitais Statybos įstatymo 40 straipsnyje nurodytais atvejais.
Informuojame, kad, vadovaujantis Statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies nuostatomis, statinių (išskyrus šios dalies 1, 2 ir 4 punkte nurodytus) naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos. Todėl dėl inžinerinių tinklų naudojimo ar netinkamos jų priežiūros galima kreiptis į vietos savivaldybės administraciją.
Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.
[1]Statybos įstatymo 40 straipsnis. Statinio nugriovimas
Pastatytas statinys (išskyrus kultūros paveldo statinius) nugriaunamas, nebaigtas statinys išardomas šiais atvejais:
1) savininko ar statytojo (užsakovo) noru;
2) kai tai numatyta teritorijų planavimo dokumentuose (po to, kai žemės sklypas ar jo dalis arba statinys paimamas visuomenės poreikiams) – per savivaldybės tarybos sprendime nurodytą terminą arba per savivaldybės administracijos ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą;
3) kai baigiasi laikinojo statinio naudojimo terminas – per viešojo administravimo subjekto, išdavusio statybą leidžiantį dokumentą, reikalavime nurodytą terminą arba per šio subjekto ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą;
4) kai pastatytas ar nebaigtas statinys (jo dalis) yra fiziškai susidėvėjęs (susidėvėjusi) ir kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai bei aplinkai ir šis pavojus nepašalinamas – per šio įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nurodytų viešojo administravimo subjektų reikalavime nurodytą terminą arba per šių subjektų ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą;
5) kai statinys pastatytas ar statomas savavališkai arba kai tokia statyba pagal teisės aktus negalima, – per Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reikalavime nurodytą terminą arba per teismo sprendime nurodytą terminą;
6) kai statinys pastatytas ar statomas pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą – per Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, kitų šio įstatymo 27 straipsnio 24 dalyje nurodytų viešojo administravimo subjektų ar suinteresuotųjų asmenų, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą;
7) kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais.
Atnaujinimo data: 2023-09-23