Nekilnojamojo turto registre neregistruoto statinio griovimas (2022-12-28)

KLAUSIMAS

Ar inžinerinio įrenginio – bunkerio griovimui, kai toks objektas neregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir paminklosauginiu požiūriu pripažintas neturintis vertingųjų savybių, reikia parengti griovimo techninę dokumentaciją ir gauti griovimą leidžiantį dokumentą ir/ar kaip derinti su savivaldybės institucijomis.

ATSAKYMAS (2022-12-28, Nr. (9.12 Mr.) - 2D-23641)

Atsakydami į paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Inspekcija konsultacijas teikia vadovaudamasi Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėse^[1] (toliau – Konsultavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Pagal Konsultavimo taisyklių 4.1 papunktį, konsultacija – tai žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais. Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių situacijų nagrinėjimo ir išvadų teikimo, todėl teikiame nuomonę tik dėl galiojančio teisinio reguliavimo, susijusio su paklausime keliamais klausimais.

Prieš atsakydami į klausimą atkreipiame dėmesį į Statybos įstatymo 2 straipsnio atitinkamas dalis. Šio straipsnio 84, 85, 87 ir 90 dalyje nurodyti sąvokų apibrėžimai: statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus; statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį. Ši sąvoka taip pat apima kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą kultūros paveldo objektų teritorijose; statybą leidžiantis dokumentas– dokumentas, kuriuo kompetentinga institucija suteikia statytojui (užsakovui) teisę įgyvendinti statinio projektą; statybos darbai – darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo).

Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.98 straipsnyje nustatyta, kad:

- daiktai, kaip civilinių teisių objektai, skirstomi į kilnojamuosius ir nekilnojamuosius;

- nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji);

- daiktai, kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, laikomi kilnojamaisiais, jeigu įstatymai nenustato ko kita.

CK 4.2 straipsnyje nustatyta, kad:

- nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės;

- kilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra daiktai, kurie iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės;

- kilnojamasis daiktas, fiziškai pritvirtintas ar kitaip prijungtas prie nekilnojamojo daikto, taip pat įeinantis į jį, bet nepraradęs savo individualių požymių, nelaikomas nekilnojamojo daikto dalimi.

Pažymime, jog Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų (statybos techninių reglamentų) nuostatos netaikomos kilnojamųjų daiktų padėjimui (laikymui) žemės sklype, ant statinio ar jo dalių.

Konsultavimo taisyklės nenumato konkrečių objektų mobilumo vertinimo ir sprendimo priėmimo ar konkretus objektas yra kilnojamasis ar nekilnojamasis daiktas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012 nagrinėdamas kasacinį skundą, ar objektas yra laikytinas kilnojamuoju daiktu nurodė, kad statinio sąvoka turi būti aiškinama kartu su nekilnojamojo daikto sąvoką apibrėžiančiomis Civilinio kodekso 1.98 ir 4.2 straipsnių nuostatomis, pagal kurias nekilnojamieji daiktai yra žemė ar kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės. Pakankamą tokio objekto sąsają su žeme, duodančią pagrindą jį pripažinti nekilnojamuoju daiktui, apibrėžia du esminiai požymiai – daikto paskirties pasikeitimas jį perkėlus ir galimybės daiktą perkelti iš esmės nesumažinus jo vertės nebuvimas. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl objekto mobilumo ir galimybės jį lengvai perkelti į kitą vietą, nepakanka remtis vien gamintojo techninių dokumentų nuorodomis, svarbu įvertinti ir kitus požymius, leidžiančius pripažinti jį nekilnojamuoju daiktu – galimybe jį naudoti pagal paskirtį išmontavus, perkėlimo į kitą vietą sąnaudas ir kt.

Taigi, konkrečiu atveju sprendžiant ar objektas laikytinas kilnojamuoju daiktu, vertintinas daikto paskirties pasikeitimas jį perkėlus ir galimybė daiktą perkelti iš esmės nesumažinus jo vertės (galimybe jį naudoti pagal paskirtį išmontavus, perkėlimo į kitą vietą sąnaudas ir kt.). Tuo atveju, jei objektas atitinka kilnojamojo daikto sąvoką, numatytą Civiliniame kodekse, jis nelaikytinas statiniu, kaip jį apibrėžia Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje ir jam netaikomi statinių statybą reglamentuojantys teisės aktų reikalavimai. Tuo atveju, jei objektas atitinka nekilnojamojo daikto sąvoką, numatytą Civiliniame kodekse ir yra laikomas statiniu kaip tai apibrėžia Statybos įstatyme nustatyta statinio sąvoka, tai tada statiniui yra taikomas Statybos įstatymas ir statybos techniniai reglamentai.

Toliau konsultuojame apie teisinį reguliavimą, jeigu objektas būtų priskiriamas nekilnojamiesiems daiktams.

Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad leidimas nugriauti statinį privalomas „ypatingojo ar neypatingojo statinio griovimui, išskyrus atvejus, kai statinys griaunamas vykdant teismo sprendimą ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą, griaunamas krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose esantis ypatingasis ir neypatingasis statinys arba nedarant fizinės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei išardomos (pašalinamos) statinio dalys, likusios po statinio avarijos ar stichinės nelaimės, pašalinamos sunykusio, sugriuvusio statinio likusios dalys, nugriaunamas atskirai stovintis neypatingasis statinys, pastatytas ne anksčiau kaip prieš 50 metų ir nepatenkantis į kultūros paveldo objekto teritoriją ar kultūros paveldo vietovę“.

Pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalį statinio griovimo projektą ar griovimo aprašą reikia rengti tik tuo atveju, kai šiems darbams privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą. Statinių griovimo projektai vykdant teismų sprendimus ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomuosius nurodymus rengiami tik aplinkos ministro nustatytais atvejais.

Statybos įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išardytas Nekilnojamojo turto registre registruotas nebaigtas statyti ar rekonstruoti statinys gali būti išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro statytojo (užsakovo) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užpildytos pažymos apie nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio išardymą pagrindu.

Klausiate, ar inžinerinio įrenginio – sovietinio laikotarpio bunkerio griovimui, kai toks objektas neregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir paminklosauginiu požiūriu pripažintas neturintis vertingųjų savybių, reikia parengti griovimo techninę dokumentaciją ir gauti griovimą leidžiantį dokumentą ir/ar kaip derinti su savivaldybės institucijomis.

Sistemiškai vertinant Statybos įstatymo nuostatas, manytina, kad siekiant nugriauti, išardyti statinį, kuris nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre ir nėra pripažintas archeologiniu paveldu, taip pat neturi kultūros paveldo vertingųjų savybių^[2], rengti statinio griovimo aprašo ar griovimo projekto nereikia, taip pat iš savivaldybės administracijos nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.