Ar pagalbinio ūkio paskirties pastate galima gyventi (2018-06-12)

KLAUSIMAS

Prašau Jūsų išaiškinti, ar pagalbinio ūkio paskirties pastatas gali būti naudojamas kaip gyvenamasis pastatas, ar galima jame nuolatos gyventi arba vykdyti komercinę veiklą?

ATSAKYMAS (2018-06-12, Nr. (9.12)-2D-8162)

Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1178 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. sausio 24 d. nutarimo Nr. 85 redakcija) patvirtintame Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos apraše nenumatyta galimybė naudoti  pagalbinio ūkio paskirties pastatą kitai paskirčiai, teisės aktų nustatyta tvarka nepakeitus jo paskirties.

Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto  Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1 –713, 7.17 punkte nurodyta, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatai – sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kietojo kuro sandėliai (malkinės) ir panašiai, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui.

Remiantis šio reglamento 5 punkto nuostatomis, pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei (pogrupiui), jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai. Kai pastatą sudaro įvairių paskirčių patalpos, suformuotos ar numatomos suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, pastato paskirtis nustatoma tokia tvarka: pirmiausia nustatoma pastato paskirties grupė pagal didžiausią atskirų paskirties grupių patalpų, suformuotų ar numatomų suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, suminį bendrąjį plotą. Tada nustatomas paskirties grupės pogrupis pagal didžiausią visų tos paskirties grupės pogrupių patalpų, suformuotų ar numatomų suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, bendrąjį suminį plotą. Įvairių paskirčių patalpos, formuojamos ar numatomos suformuoti atskirais nekilnojamaisiais daiktais, turi atitikti normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų joms nustatytus reikalavimus. Gyvenamosios paskirties patalpos negyvenamosios paskirties pastatuose turi būti atskirtos nuo kitos paskirties patalpų atitvaromis, turi turėti atskirus įėjimus ir atskirtas (atjungimo ventiliais, apskaitos prietaisais, sklendėmis ir pan.) inžinerines sistemas.

Atsižvelgdami į šias teisės aktų nuostatas, manome, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatas, nepakeitus jo paskirties, negali būti naudojamas nei kaip gyvenamasis namas, nei kaip pastatas komercinei veiklai vykdyti.

Jeigu pagalbinio ūkio paskirties pastate mažesnioji jo bendrojo ploto dalis statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ IX skyriuje nustatyta tvarka būtų suformuota atskiru nekilnojamojo turto objektu ir šių patalpų paskirtis pakeista į gyvenamąją, šiose patalpose būtų galima gyventi.

Fizinių asmenų atsakomybė už statinio (jo patalpų) naudojimą pažeidžiant nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimą ne pagal paskirtį nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 359 straipsnyje. Statinio (jo patalpų) naudojimas pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimas ne pagal paskirtį, išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka, užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Toks administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Informuojame, kad, vadovaujantis Statybos įstatymo 49 straipsnio nuostatomis, pastatų naudojimo priežiūrą vykdo savivaldybių administracijos. Šie viešojo administravimo subjektai taiko ir administracinę atsakomybę už pažeidimus (tarp jų – už statinio ar jo dalies naudojimą ne pagal paskirtį).

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.